Categories
Tadas rašo

Apie Demonstraciją

Nurašyta ir išversta stenograma iš Lester Levenson „Will Power“ audio:
Nesvarbu, mes suprantame tai ar ne, tačiau nuolatos kontroliuojame materiją. Nesvarbu, norime to ar ne. Neįmanoma nuolatos nebūti kūrėju. Visi kuriame kiekvieną dieną. Mes to nepastebime, nes tiesiog nežiūrime į tai. Kiekviena mintis, nesvarbu kokia, materializuojasi fiziniame pasaulyje. Neįmanoma, kad mintis ne materializuotųsi, išskyrus tas, kurias pakeičiame priešingomis. Jeigu tokiu pačiu stiprumu pasakome priešingai negu pagalvojome šiek tiek ankščiau, tai tiesiog tai neutralizuojame. Tačiau bet kuri nepakeista arba neutralizuota mintis materializuosis ateityje, net jeigu ir ne iš karto. Taigi demonstraciją, kurią stengiamės taip sunkiai pasiekti, mes darome nuolatos, net nesuprasdami, kad tai darome. Viskas, ką mums reikia padaryti, tai sąmoningai nukreipti ją palankia mums kryptimi.

Viskas, ką kiekvienas turi gyvenime, yra demonstracija. Negalėtumėme to patirti, jeigu neturėtumėme minties apie tai iš ankščiau. Jeigu nori žinoti, koks yra tavo mąstymas, tai būtent tai, kas tave supa, tai ką turi. Tai tavo demonstracija. Jeigu tai tau patinka, pasilik tai. Jeigu ne, pradėk keisti savo mąstymą, susikoncentruok į tai, ko iš tikrųjų nori, kol tos mintys taps dominuojančios – ir kad ir kokios tai mintys, jos materializuosis pasaulyje. Ir kai pradėsi sąmoningai demonstruoti mažus daiktus, tada gal suprasi, kad vienintelė priežastis, kodėl jie maži, tai todėl, kad tu nedrįsti galvoti kitaip. Tačiau ta pati taisyklė ar principas, kuris tinka demonstruoti pensą, tinka demonstruoti ir milijardui dolerių. Protas nustato dydį. Kiekvienas, kuris gali demonstruoti dolerį, gali demonstruoti ir milijoną dolerių. Pastebėk, kokiu būdu demonstruoji dolerį, ir kitą kartą tiesiog pridėk šešis nulius prie jo. Geriau turėk milijono (užuot vieno dolerio) sąmonę.

Tai siejasi su tuo, ką aš sakiau, kad nėra skirtumo tarp dvasinio ir materialaus pasaulio, kai tai pamatai, materialus yra tiesiog mūsų proto projekcijos į visatą, pasaulį ir daug kūnų. Ir kai pamatome, kad tai tik mūsų proto projekcijos, kad tai tik paveiksliukas, kurį patys sukūrėme, mes galime labai lengvai jį pakeisti. Akimirksniu. Taigi pakartosiu: Kiekvienas demonstruoja ir kuria kiekvieną akimirką, tai ką jis ar ji galvoja. Tu neturi pasirinkimo. Tu esi kūrėjas tol, kol turi protą ir galvoji. Pakilti aukščiau kūrybos, mes turime pakilti aukščiau proto, o aukščiau proto yra visko Žinojimo karalystė, ir tada nėra poreikio kurti. Tai aukštesnė už kūrybą būsena: tai esaties, būvimo būsena, kartais vadinama Būtimi, Sąmone. Tai tiesiog aukščiau proto. Tai aukščiau kūrybos. Protui labai sunku įsivaizduoti, kas yra aukščiau kūrybos, nes jis tiesiogiai įtrauktas į kūrybą – kūrybos procesą. Tai visatos kūrimo instrumentas ir visko, kas nutinka pasaulyje ar visatoje. Paėmus šį daiktą pavadinimu protas neįmanoma įsivaizduoti, kas yra aukščiau kūrybos, nes jis tik kuria. Protas niekada nepažins taikos (tylos), nes turi nukeliauti aukščiau proto, tam kad pažintum taiką (tylą), tam kad pažintum Begalinę Būtį, kuri esame – tam kad pažintum, kas yra aukščiau kūrybos. Galutinė būsena yra virš kūrybos. Paskutinė Būsena yra nesikeičianti. Kūryboje viskas nuolat kinta. Todėl, kūryboje nėra Galutinės Tiesos. Taigi, kad demonstruotum tai, ką nori, turi suprasti, kad privalai galvoti tik apie tai, ko nori ir gausi tik tai, jeigu taip darysi. Galvok tik apie tai, ko nori ir tik tai gausi nuolat, nes protas tik kuria. Gražu ir lengva, argi ne? Tai pat, pasveikink save už tai, ką nemėgstamo sukūrei. Tiesiog pasakyk: „Oh, pažiūrėk ką aš padariau.“ Juk kai supranti, kad kuri tai, ko nemėgsti, tu tebeesi kūrėjo pozicijoje. Jeigu tau tai nepatinka, tereikia apversti tai aukštyn kojom ir patiks.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Laimė

Leisk mintims žaisti

Juokiuosi aš – pasijuok ir tu kartu; visa visata sukasi šviesoje ir juda juoko ritmu. Gyvenimas atrodo rimtas, kai jį pakiši po rimtumo rūku, bet juokas puikiai sklinda ir pačiu rūku!

Gyvenimas tampa „kažkoks“, kai stabdai mintis galvoje. Jeigu jos bent kiek prislopsta – žaidimas tampa nebeįdomus. Mintis niekada nestovi vietoje, nes ji nori judėti ir leisti ateiti kažkam naujam.

Pažiūrėkite į pačią mintį – kas tai? Jūsų galvoje prieš pat akis sukasi paveikslėliai, kurias mes vadiname mintimis. Kas tai? Ar jos nepanašios į vaivorykštę, kuri turi septynias spalvas: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė? Tai tik spalvotas šviesos žaismas, kuris mums kažkokiu būdu tapo tikras ir gal net rimtas!

Galbūt jaučiatės slogiai? Leiskite mintims išsisiusti, leiskite joms judėti – nestabdykite stabdymo (stabdymas ar kančia yra žaidimo dalis), lai jos siaučia prote. Gana stabdyt, nei mintys, nei pasaulis niekada nesustoja – viskas visą laiką keičiasi, net ir muziejai. Leiskite joms išsisiust. Pabandykite. Pabandykite. Pabandykite. Pabandykite. Pabandykite. Žaidžia. Žaidžia. Žaidžia. Žaidžia. Juokiasi. Juokiasi. Juokiasi. Juokiasi. Juokiasi. Juokiasi ir dar kartą juokiasi! Na ir kaip? Patiko? Leiskim pažaist ir garsams, ir jausmams – viskam.

Leisk žaist šviesai mintyse, leisk žaisti liūdesiui ar baimei – nesvarbu kokie sunkūs jie yra – džiaugsmui ir meilei. Ir kam tau reikia skaityti tokias nesąmones? (Juokiuosi.) Kam man rašyti visas šitas „sąmones“? ;] Tiesiog žaisk.

Žaidimas visada „pramuša“. Gali pabandyti dabar džiaugtis ar mėgti save (bet ne per daug)? Išeina tai daryti ne per daug? Tai yra žaidimas. Leisk minčių švieselėms tiesiog išsisiusti, lai siunta, juda juoko ritmu, nusinešdamos seną, ir atneša tai, kas amžinai nauja.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Svarbiausia

Na ką, vėl „papuolėm“ – ruduo (juokiuosi). Kas galėjo pagalvoti?! O gal vis dėlto ruduo yra gerai? Apsidairai aplinkui – daug spalvingų medžių, šviežių fotografų (vėl juokiuosi!). Šia džiaugsmo nata pradedu rašinuką, kuris nupasakos nuo ko priklauso minčių kokybė – mat vieni „užsirovė ant rudens“, o kiti džiaugiasi jo sulaukę. Tema, atrodytų, banali, bet įsigilinus – esminė.

Gaunu pakankamai laiškų su klausimu, ką daryti su tuo, kad yra „štai tokia ar kitokia“ situacija (jaudulys, problemos ir pan.) ir kaip ją išspręsti. Visi šie laiškai, kaip ten bebūtų, turi vieną ir tą pačią šaknį – sudrumstą, netvarkingą ar menkai prižiūrimą protą. Turiu omenyje ne pačias smegenis (juokiuosi), o mintis.

Kad būtų aiškiau, ką turiu galvoje, pasitelkime paprastą pavyzdį. Tarkim, mes nusprendėme pastatyti namą. Ateiname į statybvietę, kur išsirikiavę laukia puikūs statybininkai (tokie su oranžiniais šalmais ir žėrinčiais plaktukais), bet jie, iš esmės, negali nieko padaryti, kol mes jiems neįteiksime namo brėžinio. O kas yra brėžinys? Mintys, IŠ KURIŲ kilo statinys. Norite pirkti batus? Turite apie juos galvoti PRIEŠ pirkdami. Užsimanėme eiti į kitą kambarį? Turime pagalvoti apie tai PRIEŠ eidami.

Tad visada yra mintis prieš veiksmą. Visi mūsų gyvenimo įvykiai prasidėjo iš minties. Taip, netgi ir tas, kai mes neatsargiai parkritome, ir tada, kai mus apšaukė kaimynas. Tęsiam? Pagalvokite apie bet ką, kas šiandien ar vakar jau spėjo nutikti, ir tiesiog pabandykite atsekti mintį, kuri buvo gal prieš minutę, o gal prieš metus.

Esmė ta, kad priežastinė mintis visada buvo, ji visada būna. Viskas, kas nutinka, turi priežastį. Viskas, kam galima pateikti klausimą „kodėl?“, turi priežastį, ir pirmiausia ateina mintis. Todėl mintys ir proto būklė daro esminę įtaką gyvenimo sąlygoms ir įvykiams. Bloga nuotaika – viskas krinta iš rankų, mašinos, liftai, žmonės ne laiku ir ne vietoje. Gera nuotaika? Viskas kaip sviestu patepta ir dar šiek tiek pablizginta!

Tad viskas yra iš proto – visos gyvenimo situacijos ir problemikės. Atjunkime visiems protus, ir viskas pasaulyje sustos, visos problemos baigsis, visi mechanizmai pails, ir gamta švelniai perims vairą. Įjunkime protus, ir mechanizmai vėl pajudės, ambicijos šaus į viršų – spektaklis tęsis.

Kiekvieną rytą aš ir Jūs – mes visi kartu – įjungiame protelius: kokie jie yra – taip mūsų gyvenimai ir atrodo. Metas prisiimti visą atsakomybę už gyvenimą. Prisiimkime atsakomybę už savo mintis, nes jos yra visa ko priežastis. Tik dauguma paklausime: „Juk jis toks nepaliaujamai triukšmingas! Kaip aš jį sukontroliuosiu?“ Atsakau: proto valymo praktikomis, meditacija. Tai yra vienintelis kelias.

„Aš visai neturiu laiko visokioms kvailoms meditacijoms!” Puiku, bet atmink, kad tai yra didelė privilegija šiame gyvenime. Praktikos sutvarko protą – padaro jį skaidrų, aiškų ir džiaugsmingą, o tada visi geri dalykai eina savaime – akivaizdu. Žinoma, jį reikia prausti, kaip ir kūną – kiekvieną dieną; bet tikrai nemanyk, jog tai nuobodu ar kad tai ne tau – nesąmonė. Tai tau. Tai taip TAU, kad nė neįsivaizduoji.

Kai protas aiškus, žvalus ir tylus – eini gyvenimu juokdamasis, salsti viduje, viskas ateina laiku ir vietoje. Draugai, laimė, namai, pinigai, džiaugsmas, charizma, intuicija, palankumas ir visa kita – įvardink pats. Praktikuok, kam delsti? Bent duok šansą. Nors pats darau tokius užsiėmimus, man nesvarbu kur ir kaip ar su kuo praktikuosi, svarbu – praktikuok. Bendras žmonių lygis kils ir to gana. Svarbiausia praktikuoti.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Mintys

Įlipus į autobusą, mums užtenka truputi apsidairyti, kad pamatytume, kaip žmonės gyvena savo minčių pasaulėliuose. Vieni jame gyvena šypsodamiesi ir laimingi, kiti kankindamiesi ir jaudindamiesi dėl įvairių dalykų ir situacijų. Ar kada susimastėte, kodėl jaudinatės dėl to, kas jau praėjo ? Ar pagalvojote, kodėl vis grįžtate į laikus, kai jus buvote laimingas ir dėl to, kad tos laimės nebeturite, jaučiate nostalgija ir diskomfortą savo sieloje?

„Mintys yra viskas: jūs tampate tuo, ką mąstote. – BUDA“. Jeigu važiuodami autobusu visą tą laiką skiriate problemų apmąstymui, buvusių blogų įvykių prisiminimui, jeigu jūsų mintys sukasi apie nepriteklių, nepasitikėjimą, nelaimingą gyvenimą jūs net negalite tikėtis geresnio gyvenimo, nei turite dabar, nes „Žmogaus gyvenimas yra toks, kokios yra jo mintys.- Markas Aurelijus“

Ar jūs sugebate valdyti savo mintis? O ar nors stengiatės tai padaryti? „Viską, ką turi mintyse ir kas nuolat ten kartojasi, gali turėti ir savo rankose. (B. Tracy)“ Nežinau kodėl, bet iš savo filosofijos mokytojos esu išgirdęs frazę, jog minčių valdyti neįmanoma. Tada kyla klausymas, ar aš nesugebėdamas valdyti savo minčių, galiu valdyti savo gyvenimą? Ar tada galiu sugebėti priimti teisingus sprendimus? Ar galiu išlikti ramus stresinėse situacijose? Ar galiu spręsti problemas, jeigu net negaliu suvaldyti minčių?

Mintis yra energija. Jeigu mokate valdyti savo mintis, mokate valdyti ir savo energija. Tai ką matote aplink save, tai yra jūsų minčių energijos vaisius. Tai, apie ką mąstėte prieš metus, turite dabar. Tai ką apie mąstote dabar, turėsite ateityje.

Stebėkite savo mintis. Neanalizuokite, o tiesiog stebėkite. Galite net jas užsirašyti. Pamatysite kokio pobūdžio jos ateina ir kiek dažnai. Suvoksite, kad kokios mintys dažniausiai jūs užplūsta, tokį gyvenimą jūs pasirodo ir gyvenate.

Dirbti su savimi yra būtina. Jeigu neinate į priekį, reiškias ritatės atgal. Gamtoje tokio dalyko, kaip stovėjimas vietoje neegzistuoja.

Išminties menas – žinoti, į ką neverta kreipti dėmesio. V.Džeimsas

Vaizduotė yra daug svarbesnė nei žinojimas. Albertas Einšteinas

Categories
Tadas rašo

Žiūrėti į tai kas „Teisinga“

Skubu pasidalinti pratimu, kurį darau jau beveik tris mėnesius, ir kuris gerokai pakeitė mano gyvenimą. Bet viskas nuo pradžių.

Ir vėlgi – tai susiję su mūsų geriausiu draugu – protu. Šį kartą reikės sąžiningai sau pripažinti, kad protas, kurį turime, karts nuo karto, o gal net dažnai, mėgsta žiūrėti į tai, kas negatyvu. Bet viskas gerai, nes šis prisipažinimas leis atsistoti į teisingas vėžias. Darome tai automatizuotai net nesuprasdami, nes pasąmoningai einame išvien su protu. Tai natūralu, dauguma žmonių gyvena automatizuotai, o tai reiškia – automatiškai reaguoja į tai, kas benutiktų, net negalvodami. Protas diktuoja kaip gyventi.

Finansai ir ekonomika – keletas dalykų, į kuriuos tavo protas tikrai įpratęs koncentruotis. Viskas tau gali būti gerai šioje sferoje, tačiau protas vistiek norės klausytis ir žiūrėti žiniasklaidos, ieškoti problemų, nerimo, klaidų, o tai, bet kokiu atveju, nepadeda išspręsti situacijos, nepadeda rasti sprendimo.

Kita labai aktuali tema tavo protui – tavo kūnas. Ir vargu ar jums patinka, tai, ką jis mato: per storas, per plonas, per daug randų, per balta oda, per mažai to, per daug ano, plaukai nepakankamai geri, dantys per mažai balti, per daug riebalų, per mažai raumenų ir net neminėsiu, ką jis sako apie pilvą. Protas tikrai mėgsta, jei ne visada, tai kartas nuo karto, paieškoti, kas blogai jūsų kūnui.

Protui patinka lyginti tave su kitais, žiūrėti į tai, ko tau trūksta. Taip pat jam patinka žiūrėti į tai, kas blogai tavo santykiuose, ir net nereikia sakyti, kokios prastos įtakos jiems tai turi…

Taigi, žiūrėti į minusus, vienokius ar kitokius, protui tikrai patinka. Tai senas įprotis, kuris periodiškai atneša mums į gyvenimą liūdesio ir sielvarto.

Dabar pažiūrėk, ką gali padaryti, kad tai pasikeistų, kad dingtų visam laikui iš tavo gyvenimo.

Visi gyvenime ieškome to pačio. To vieno vienintelio nuostabaus ir nepakartojamo dalyko – laimės. Kad taptum laimingu, kad gauti visą įmanomą laimę, kokią tik gali gauti iš dabartinės situacijos, tu privalai pradėti žiūrėti į tai, kas teisinga, kas yra gerai tavo gyvenime. Jei pradėsi to ieškoti, pamatysi, kad gyvenime iki šiol

nepastebimai dauguma nuostabių dalykų ėjo pro šalį.

Visi, kas paleidinėja, išmoksta, kad gyvenimas, tai apsisprendimas. Būsi negatyvus ar pozityvus – tau spręsti.

Jau trečias mėnuo užsirašinėju, kas dieną tai, kas gero nutiko mano dienos bėgyje, ir galiu garantuoti, kad tai gali atnešti labai daug laimės į kiekvieno gyvenimą. Kuo daugiau ieškome tai, kas gerai, tuo daugiau randame, kuo daugiau randame, tuo daugiau nutinka nuostabių dalykų, tuo geriau jaučiamės.

Tai paprasta – teigiamas traukia teigiamą. Kai tampi teigiamas – gyvenimas taisosi lyg gamta po žiemos: tavo finansai gerėja, tavo sveikata stiprėja kiekvieną dieną, o santykiai pasiekia neregėtų aukštumų.

Paleidinėdami atsikratome iš pasąmonės viso susikaupusio negatyvumo, įpročio žiūrėti į tai, kas blogai. Susikaupęs negatyvas nuslopina tave ir laiko užspaustą kamputyje, o tai neatneša naudos niekam.

Žiūrėti į tai, kas teisinga, tikrai nėra sunku. Tai tik įprotis, apsisprendimas. Tereikia pasakyti sau tvirtai – nuo šiandien kiekvieną dieną užsirašinėsiu viską, kas nutiko su manimi gero, visas geras nuotaikas, visus gerus įvykius, viską, kas man patiko, ir nesvarbu, tai atrodys reikšminga ar ne, tačiau aš tai užsirašysiu.

Iš savo patirties žinau, kad žiūrėti į tai, kas teisinga, atneša begalę džiaugsmo, vidinės ramybės, geros nuotaikos, ir tikrai daug daug daug Laimės, kuri tik ir laukia, kol bus pastebėta. Padaryk tai – nepasigailėsi.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Motyvacija

Va čia tai pasilinksminimas!

Kadangi vasara, rankos visai nekyla rašyti kažko, kas labai keistų mąstymą ir tariamai drumstų protą. Be to, ir skaitytojai tikriausiai ne tas galvoje, kai už lango pleškina saulutė. Todėl šį kartą apie malonumus ir pojūčius.

Tokiomis karštomis vasaros dienomis atrodo, kad gyvenime nieko, išskyrus pojūčius (uoslė, rega ir t.t.), nėra, kad tik jais ir tesinaudojame: pliuškenamės, kaitinamės, skanaujam ledus, klausomės muzikos. „Grojam“ savo pojūčiais, nes tai – malonumas. Ir išties, tai – malonumas.

Kai vakare atsigulame į lovytę ir užmerkiame akis, suradę, ant kurio šono gultis ir kaip patogiai sudėti rankas, mes imam daryti fantastiškai keistą veiksmą, visiškai priešingą malonumui, – mes paleidžiame savo pojūčius. Kažkokiu stebuklingu būdu, tiek rega, tiek lytėjimas su uosle ir viskuo kitu dingsta visai nakčiai – mes miegam. Miegam palaimoj ir keltis nesinori, nes prabusdami vėl turim lyg imti į rankas įrankius – pojūčius – ir toliau žaisti gyvenimą.

Tad dieną mes norim nuklysti į vasariškus ar kitokius malonumus (pojūčius), o pabudę iš nakties pojūčių – ne. Kaip čia taip yra?

Atsakymas slypi malonumo suvokime. Malonu yra viskas, į ką sugebame susikoncentruoti. Malonumas jaučiamas tada, kada sugebame pasinerti į bet kokią mintį ar jausmą iki galo. Jeigu žmogus susikoncentruoja į ką nors, kad ir į pyktį, visu šimtu procentų, jis gali būti tikras – malonumas bus. Susikoncentruokite į savo kojines, kelnes ar marškinius ir jausite malonumą! Skamba juokingai, nes dabar tikriausiai nejaučiate, bet prisiminkite tą akimirką, kai juos pirkote – žiūrėjote į juos parduotuvėje ir jautėte.

Supratimas, kas yra malonumas, atveria vieną iš gyvenimo keistenybių. Anksčiau žiūrėdavau į nuolatos pyktis mėgstančius žmones ir nesuprasdavau: „kaip jie taip gali?“; bet supratus malonumą, mistika išnyksta. Negi Jums neteko ant ko nors išsirėkti? Kai rėkėte, veikiausiai jautėte, kad jau gana, bet vis tiek „kažkodėl“ tęsėte. Kodėl? Malonu. Prie to priprantama ir tai „jėga“ (juokiuosi).

Na gerai, bet kodėl koncentracija maloni? Susikoncentruodami į kažką, mes pamirštam visa kita – rūpesčiai, baimės, reikalai kažkur dingsta. Kai viskas pranyksta, atsiveria vidaus ramybė, tyla. Tik, deja, malonumuose, kuriuos mes „traukiam“ iš juslių (kvapas, skonis, rega, lytėjimas, garsas) tai vyksta labai laikinai – labai. Mat viskas baigiasi. Vasara baigiasi, ežerai „baigiasi“, filmai baigiasi, seksas baigiasi, visi žmonės kuriuos tik kada nors matėte ar matysite „baigiasi“ – viskas baigiasi. Todėl ir malonumas baigiasi, o tada skauda, kartais netgi labai, ir lipam sienom, ir nežinom, ką daryt.

Ką daryt, ką daryt? Reikia surasti, kas nuramintų Jūsų protą natūraliu būdu, be malonumų (juslių) pagalbos. Kitaip tariant, reikia laisvės nuo malonumų. Kodėl mes turėtumėte būti priklausomi nuo kažkokių laikinumų? Jie baigiasi, todėl nėra tinkami pilnatvei, jie tinkami nebent tik įvairovei.

Siūlau Jums meditaciją. Ji natūraliai nuramina mintis, protas ištuštėja, natūraliai atsiranda koncentracijos pojūtis (nes visa kita natūraliu būdu pasišalina) ir palaimos potvynis, prieš kurį neatsilaiko joks malonumas, didžiuliu mostu pakelia mus ten, kur mes dar tarytum niekada nesame buvę. Mes skęstame beribiam džiaugsme, kuris visada yra su mumis, visada buvo ir visada bus. Ką ta nuobodi laimė? Ekstazė! Kaip sakė Drakula: „Va čia tai pasilinksminimas!“

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Tadas rašo

3 proto aspektai

Kiek daug skirtingų žmonių, ir kaip skirtingai visi esame teisūs. Vienas yra linksmas, kitas turi gerą atmintį, trečias moka gražiai piešti, o ketvirtas, atrodo, nieko nesugeba ir viskas krenta jam iš rankų. Turbūt visi sutiksime, kad ir kokias savybes turime, jos visos įtakotos mūsų mąstymo sugebėjimo. Taigi, kaip veikia protas?

Protas turi tris aspektus.

Pirmasis yra jutimo. Sugebame jausti šaltį, karštį ir t.t. Žmonės ir gyvūnai turi šį aspektą.

Antrasis yra įrašinėjimo ir atminties aspektas. Protas įrašo įvykius ir primena mums juos, nesvarbu, norime to ar ne. Jeigu pagalvosi – kaip tapti sėkmingu – protas iš karto tau pateiks viską, kokius įsitikinimus turi šia tema ir tai atrodys šventa tiesa. Veikiame automatizuotai, net nesusimąstydami. Esi toks, kokią informaciją turi įsirašęs apie save.

Jeigu mažą drambliuką pririštume prie medžio taip kad negalėtų pabėgti, tai jam užaugus, kai sveria aštuonias tonas, ir pririšus kad ir prie šakos, jis net nebandys bėgti, nes nuo mažens turės įsitikinimą, kad tai padaryti neįmanoma. Skamba absurdiškai, bet taip jau yra.

O kas pasakė, kad taip turi būti ir žmonėms ?

Tai mus atveda prie trečiojo, svarbiausio ir reikšmingiausio, aspekto – sugebėjimo vertinti situaciją, diskriminuoti. Šio aspekto neturi gyvūnai ir jis yra tik pas žmones. Šio aspekto dėka galime trinti iš savęs viską, ką antruoju aspektu įsirašėm. Atsikratyti įpročių, automatizuoto veikimo. Tada atgauname savo pasirinkimo galią, pasirinkimą į laimę, sėkmę, svajones. Pagalvok, koks gyvenimas būtų, jei kas rytą atsikeltum energingas, su gera nuotaika ir žinojimu, kad esi vertas visko, ko užsigeidi. Tik tau pačiam spręsti, kada pasinaudosi šiuo trečiuoju proto aspektu.

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Motyvacija

Paprastai

Paprastumas

Kaskart pradėdamas rašyti straipsnį suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pan. Šį kartą to nedarysiu, nes tema yra „paprastumas“, tačiau ne elgesio paprastumas, o tiesiog paprastas požiūris į visus, net ir sunkius dalykus ir tai, jog sunkūs dalykai gali tapti lengvais.

Tikriausiai kiekvienas iš Jūsų turi pažįstamą, pavyzdžiui, kokį nors buvusi klasioką ar bendradarbį, kuriam viskas tiesiog sekasi. Kažkokiu būdu jam viskas pavyksta, ir nuo pat pradžių jis būna linksmai nusiteikęs. Visi aplinkui katutėm ploja – kokį šaunų jie pažįstamą turi. Tik prie katučių galėtų sau užduoti klausimą: – kokia gi ta „pasisekimo“ paslaptis?

Tam, kad galėtumėme aiškiau suprasti, pabandykime galvoti iš vaiko pozicijos. Ar vaikas gali būti gudrus? Ar vaikas gali būti laimingas? Ar vaikas gali būti protingas? Jeigu gali, tai reiškia, kad gudrumas, laimė, protingumas yra labai paprasti ir lengvi dalykai! Belieka tik tai įsisavinti.

Kai žiūrime į „genijus“, mes bandom įsivaizduoti(!), kad jie moka kažką sudėtingo, mąstyti kažkokiu fantastišku būdu ir pan., bet neatkreipiame dėmesio, jog kitoks mąstymas neegzistuoja. Mintis po minties, viena šalia kitos, ir štai – mąstymas. Tik tiek ten tėra. Todėl sudėtingumas ir mūsų neprotingumas – išsigalvotas dalykas. Jeigu bandome įsivaizduoti sudėtingumą, tai jį ir susikuriame, o tada pradedam peikti save, kad kažkas neišeina, o tai mus stabdo.

Pirmas dalykas, kurį reikėtų atlikti įsivėlus į sudėtingesnę situaciją – pabandyti tiesiog atsipalaiduoti, nusiraminti ir pažiūrėti į ją „lengvom akim“. Pvz. aš visą gyvenimą nemėgau narplioti mazgų ar susipynusių virvių ir tiesiog atmesdavau tai. Kai parduotuvėje pardavėja užrišdavo man maišelį, tai aš jį namuose tiesiog suplėšydavau, nes ten būdavo tas prakeiktas mazgas (juokiuosi)! Tačiau vieną kartą narpliodamas virvę pabandžiau atsipalaiduoti ir įsižiūrėti į paprastumą, ir man lengvai pavyko. Tas pats buvo ir su matematika ar bet kuriuo kitu darbu. Pasirodo viskas yra paprasta, o jeigu nėra, tai reikia tiesiog paieškoti paprastumo ir nesivelti į situacijos peikimą.

Jeigu pažvelgtumėme į matematiką paprastai, tai pamatytumėme, kad ten tėra keturi aritmetiniai ženklai: sudėtis, atimtis, daugyba, dalyba. Visa matematika susideda iš šių keturių ženklų. Kokią formulę be paimtumėme, visur tereikia kažką sudėti, atimti, padauginti ar padalinti. Ar tai sudėtinga? Nebent patys tą sudėtingumą susikuriame ir pradedame peikti matematiką ar save. Jeigu paimtumėte krepšinį: varinėti kamuolį, mesti, perduoti. Ar tai sudėtinga? Teisininkai, medikai, vairuotojai, inžinieriai ir kas tik norit – visi jie turi „paprastus pagrindus“ ir tik juos jie težino, iš ten visa jų išmintis.

Retas naujokas neieško kažkokių sunkumų, pinklių, triukų ir t.t., nes iš šono dažnai viskas atrodo sudėtingai. Pvz. žmonės atėję mokytis bendravimo vos ne kaskart nori kažkokių „technikų“, kurios jiems „laimės“ rezultatus, bet bendravimo paslaptis yra atsipalaidavimas. Atsipalaidavęs žmogus bendrauja laisvai, juokauja spontaniškai (čia naujokas girdi tas „nerealias“ frazes) ir visiems aplinkiniams malonu. Taigi, naujokas bando ieškoti „kietų“ frazių ir prašauna, nes dairosi sudėtingumo. Galva pilna minčių ir dvejonių, o tai veda į niekur.

Paprastumas nesidairo triukų, nes jis žino, kad triukai gyvena vieną dieną, o kitą dieną – jų nebėra. Jis težino paprastus pagrindus ir yra juos gerai išmokęs. Todėl kartais verta savęs paklausti: „kas čia yra pagrindai? Kokie keli pagrindiniai veiksmai valdo šią sritį?“. Išmokite juos ir viskas bus išmokta.

Kai akys raudonuoja, kaista galva, nesuprantu situacijos ar tiesiog nesiseka, visada tikrinu tik šią vieną taisyklę ir klausiu savęs: kur čia bandai patekti į pinkles? ar metodas paprastas? ar tėra keli paprasti veiksmai? Praktiškai 10 iš 10 būnu įsivėlęs į kažkokias neaiškias sistemas, kurios nuveda nežinia kur. Manau jos Jus ten taip pat nuveda. Ir jeigu klaustumėte manęs, kaip atskirti – ar einate teisingu keliu, tai pirštu parodyčiau būtent į čia.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Grožis

Gamtos grožis, gamta
Grožis

Pažiūrėję naktį į giedrą dangų ir pagalvoję, kaip visa tai atsirado, rizikuojate sau susukti galvą. Jokia matematinė formulė čia nepadeda, o visada taip norisi paprasto, intuityvaus atsakymo…

Tokiems mažiems daiktams kaip tušinukas, puodelis ar saldainis, kad jie atsirastų, reikėjo mūsų intelekto, tai kokia jėga turėjo padirbėti su visoms žvaigždėmis?

Bet visgi… Būkim logiški ir realistai. Viskas vyksta per dėsnius ir nepriekaištingus dėsnius. Mokslas bando ir kruopščiai narsto gamtos dėsnius, bet visi jie (dėsniai) jau yra, nepriklausomai nuo to, ar mokslas juos žino, ar ne. Dėsniai, intelektas ar Dievas (jei patogiau), buvo yra ir bus, nepriklausomai nuo to, kas vyksta šias kelias akimirkas. Beje, dabar populiaru galvoti apie aukštesnįjį intelektą, sąmonę.

Tam, kad atsirastų Jūsų ranka ar galva, reikėjo intelekto. Ką manot? Darau intuityvią prielaidą, kad intelektas sudėliojo pagal kažkokią idėją, struktūra. Žemelė, žmogeliukai yra kurti, tai yra kažkoks intelektas, kuris sukonstravo absoliučiai viską; be to – pagal nepriekaištingus dėsnius, net ir matematinius!

Kaip manote, Jis asmeniškai Jus kūrė? Asmeniškai! Viską, kiekvieną Jūsų dalį ir smulkmeną: rankas, kojas, plaukus, dantis, nagus, mintis ir t.t. Jeigu taip, ar yra tada didesnis „savas“ ir artimas nei Jis? Tokiu atveju Jis yra pats artimiausias ir žino mus kaip nuluptus. Pagalvokite! Negi yra barzdotas vyras danguje, kuris pyksta? Ir už ką jis galėtų pykti? Kad Jo paties kurtuose dėsniuose mes žaidžiam, klystam ir atrandam? Jis tikrai būtų kvailas, jeigu taip darytų.

Grįžkime prie intelekto. Žmogus turi intelektą, ir neabejotinai jį turite Jūs. Kuo labiau mes gebam atskleisti intelektą, tuo daugiau prisiartinam prie tikrųjų žinių – tokių kaip: „Kas aš esu? Ką aš čia veikiu? Kas yra šis pasaulis?..“. Kuo arčiau jo, tuo lengviau mums viskas sekasi. Žinote tuos atvejus, kai sugedus nuotaikai, staiga viskas krenta iš rankų? Mes tuo metu išsiderinam ir pradeda viskas byrėti, o nuotaikoms atsitaisius vėl viskas ima sektis – tai yra intelekto apraiška, konstruktyvumas. Šiame straipsnyje apie intelektą, kuris viską harmonizuoja ir laiko drauge, ne apie perskaitytų knygų skaičių.

Pats laikas pagalvoti, kada ir kokiomis aplinkybėmis mūsų intelektas labiausiai atsiskleidžia. Įsivaizduokite save, besimokantį festivalyje. Garsiai groja muzika, visi vaikšto aplinkui, rėkauja, kliuvinėja. Daug išmoktumėte? Kaži. Šurmulys (vidinis ar išorinis) blaško dėmesį, o tas siutina žmones, nes jie nebesugeba pasiekti savo gelmės, esančios už minčių, – intelekto. Tyloje jis pasiekiamas daug lengviau, todėl visi stengiasi mokytis „užsidarę“. Taigi, intelektas labiau reiškiasi tyloje, o ne šurmulyje.

Visgi, festivalyje būtų mažos akimirkos, kai Jūs sugebėtumėte sukaupti dėmesį, o tai vadinasi koncentracija. Kai Jūs „patenkate“ į koncentraciją, visas aplinkinis pasaulis dingsta, išnyksta laikas, liekate tik Jūs ir objektas, o intelektas ten yra tiesiog natūralus dalykas.

Jeigu verta ką nors vystyti gyvenime, tai yra koncentracija, nes tik mes šioje žemėje turime privilegiją į aukštą koncentraciją. Gyvūnai nesugeba koncentruotis, jie nuolatos viską pamiršta. Žmones geba. Viskas, ką jie iki šiol sugebėjo, yra dėl jų koncentracijos. Didžiųjų mokslo genijų, kaip A.Einšteinas ar N.Tesla, pavyzdžiai tai tik patvirtina. Visos geros idėjos yra iš „ten“ „per“ koncentraciją.

Ar kada nors atkreipėt dėmesį į tai, kad mes mylime viską, į ką gebame koncentruotis? Krepšinio žiūrėjimas, kad ir koks jis yra permainingas, atneša didžiulį džiaugsmą žiūrintiems žmonėms, nes jų protai tuo metu būna sukoncentruoti tik į tai. Visa kita būna pamiršta. Lenktynininkas patiria didžiulį malonumą vairavime, nes jo koncentracija siekia piką. Nenuostabu, kad aštrių pojūčių mėgėjai yra tiesiog narkomanai – tai labai koncentruoja jų protą, ir tuo metu jie jaučia milžinišką malonumą.

Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis. Ne kitaip. Paimkite žmogų ir bet kurioje srityje jį stipriai blaškykite – jam tai nepatiks lyg košmaras, nors tai gali būti tik nekaltas juokelis. Žmogus nepakenčia blaškytis, nes jis negali koncentruotis. Tuo tarpu tylus, lengvai pasiekiantis koncentraciją protas yra visada linksmas ir matantis prasmę net baisiausiuose dalykuose.

Sakinys „Mes natūraliai koncentruojamės į tai, ką mylime, ir mylime tai, į ką sugebame koncentruotis.“ turi savo pratęsimą. Viskas, ką mes mylime, mums atrodo intelektualu ir/arba labai gražu. Viskas, kas gražu, mums atrodo intelektualu, prasminga. Pagaunat? Meilė, grožis ir intelektas eina išvien ir yra sinonimai. Ar mylimas žmogus Jums yra gražus? Į jį lengva susikoncentruoti?

Taigi meilė, grožis, intelektas, Dievas yra tik sinonimai. Raktas visada yra koncentracija.

Galų gale, ar būtų verta gyventi be grožio? Ar galėtumėm gyventi be meilės? Mes negalim be to, nes tai yra mūsų ir Dievo bendra dalis. Protas visada krypsta tik į tą pusę, kur randasi šie gražūs dalykai. Visi to ieškom. Vieni ieško važiuodami į gražius kalnus, tolimus kraštus. Antri jo ieško viso ko išmanyme. Treti dairosi mylimo žmogaus. Ar tai būtų vagis, ar šventikas – juos varo ta pati jėga – surasti absoliučią meilę, grožį ir panirti į juos amžinai.

Dievas slepiasi visur, kur mes bepasisuktumėte. Jo atspindžiai žaidžia grožyje, skleidžiasi meilėje, ir visi mes einame iš proto tik dėl jų. Dėl ko dar būtų verta eiti iš proto?


Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylus mąstymas

meditacija
Meditacija

Galbūt jau teko matyti naują filmą, kuriame pagrindiniai herojai moka valdyti sapnus ir kurti juose kitokią realybę. Tiesiog nuostabu, kai supranti, kokios galimybės slypi žmogaus galvoje. Kaip greitai protas gali mąstyti ir kurti. Po tokio filmo iš salės dažniausiai išeiname pakylėti, supratę, kad mes esame kur kas daugiau galimybių turinčios būtybės.

Tačiau tai ne vien tik kino kūrėjų fantazija. Ši idėja turi realų pagrindą. Tiesa, mes galime mąstyti ir kurti žymiai greičiau, nei mums atrodo. Tai gali praktiškai visi, įvykdę vieną sąlygą – protas turi būti ramus ir be minčių. Suvaldę savo nuolatinį minčių generatorių,  leidžiame jam pailsėti bei tuo pačiu išlaisviname savo tikrąjį kūrybiškumą. Šią būseną galima pavadinti „tyliu mąstymu“ arba „mąstymu suvokimu“. Iš tiesų, pamatę gerai žinomo filmo plakatą akimirksniu prisimename, apie ką buvo filmas, kas jame vaidino, kaip baigėsi istorija, koks likimas ištiko filmo personažus. Mums nereikia galvoti apie tai, mes tiesiog tai suvokiame iš karto, matome filmo pradžią ir pabaigą vienu metu.

Panašiu principu naudojasi greitojo skaitymo meistrai. Tam, kad galėtų pakankamai greitai tekstą permesti akimis, jie nustoja jį atkartoti mintyse. Vietoje to, jie gali galvoje niūniuoti žinomą melodiją ir tuo pačiu skaityti knygą. Teksto įsisavinimas ir suvokimas nuo to tik padidėja. Pabandykite!

Yra ir kitų tylaus proto panaudojimo galimybių. Viena iš jų gali pasitarnauti Jums jau šiandien vakare, padėdama lengvai užmigti. Mokslininkai nustatė, jog pagrindinė nemigos priežastis – per daug aktyvus protas, neleidžiantis žmogui užmigti. Jis vis suka mintis apie dienos įvykius ar apie šiuo metu užklupusias problemas, todėl žmogus negali atsipalaiduoti ir pasinerti į gilų miegą. Taip pat mintys sukelia jausmus, kurie tik dar labiau išjudina visą kūną. Jei vakare, atsigulę į lovą, nuraminsite protą ir pabūsite tokioje būsenoje bent penkias minutes, garantuotai užmigsite.

Panašų pratimą galima pabandyti ir nesiruošiant užmigti – tiesiog sėdint kėdėje ar darbo vietoje. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite ir sutelkite dėmėsį į savo kvėpavimą. Leiskite savo mintims praplaukti pro Jus. Nereikia jų stabdyti ar bandyti užspausti, tegul jos plaukia. Susitelkę į savo kvėpavimą, pavyzdžiui pabandykite sugalvoti arba, tiksliau sakant, suvokti, kokiomis gatvėmis turėtumėte eiti nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto. Jei būsite pakankamai gerai susitelkę į savo kvėpavimą, maršrutą susidėliosite labai greitai – vos per kelias sekundes. Pavyko? Puiku! Dabar galite pamėginti išspręsti kokią nors sudėtingesnę problemą, t.y. „suvokti“ jos sprendimo būdus ir susidėlioti veiksmų planą. Tačiau įspėju, tylus protas labai dažnai pasiduoda ir tiesiog „nueina“ miegoti, todėl reikės šiek tiek įgusti, kad išbūtumėte šioje būsenoje pakankamai ilgai.

Būdami susitelkę vien tik į savo kvėpavimą ir nieko negalvodami, pasiekiame „čia ir dabar“ būseną arba dar kitaip vadinama „sąmoningumu“. Eilinis pilietis dienos metu sąmoningas išbūna tik apie 7-10 minučių. Yra žinoma, kad pavyzdžiui Buda, sąmoningumo būsenoje būdavo 24 valandas per parą.

Išmokę būti sąmoningi kuo ilgesnį laiką, galime atsibusti sapnuose. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šį būsena labai artima neseniai aptarto filmo veiksmui. Žmogus supranta, kad sapnuoja, tačiau tuo pačiu jis gali kurti savo sapną: atsidurti kitoje vietoje, pradėti skristi ir pan.

Teko girdėti pasakojimą, jog vienas vyras, tokiu būdu netgi atsikratė nereikalingų kilogramų. Naktimis jis sapnuose valgydavo kiek tik telpa, o ryte nejausdavo didelio saldumynų ar riebaus maisto poreikio, nes jau būdavo „prisivalgęs“.

www.radausave.lt