Categories
Motyvacija Sveikata ir Sportas Žurnalas

„Dalinė Pilnatvė“. Arba Kodėl Nesijaučiam Laimingi.

Kurį laiką, laužiau galvą kaip susijęs fizinis savęs tobulinimas su geresne psichologine savijauta ir kaip šio ryšio rezultatai veikia bendravimą su nepažįstamais žmonėmis. Nemokėjau to tiksliai apibrėžti, nors neabejojau, kad toks ryšys yra, ir, kad jis paveikia aplinkinius dar nespėjus net prasižioti.

zenklasViską į savo vietas sustatė netikėtai vienoje knygoje atrastas skyrelis būtent apie tai, iš kur ateina pasitikėjimas savimi. Gyvenimo „naujokams“, dar tik pradedantiems save tobulinti, ir nieko bendro neturintiems su sportu žmonėms, šios mintys gali pasirodyti ginčytinos. Na ir tegul. Ateis laikas ir jūs suprasit, kad visą tą laiką tai buvo jūsų viduje, tik jūs tai visada neigėte. Tiems, kurie vis dar laukia ženklo iš aukščiau, tam, kad pradėtų kažką keisti, štai jis- dešinėje.

Smagaus skaitymo.

*****

„Mes paverčiame save arba apgailėtinais, arba stipriais. Tam įdėtas darbo kiekis yra tas pats.“
– Carlos Castaneda.

DALINĖ PILNATVĖ

Dauguma iš mūsų yra susitaikę su savo gyvenimo daline pilnatve. Dalinė pilnatvė gali pasireikšti daugybe formų- dažniausiai galime išgirsti save sakant:
„Aš tiesiog neesu [ lieknas, greitas, stiprus, raumeningas ir t.t ]. Tiesiog jau taip yra.“
„X Y Z neturi reikšmės. Tai nėra taip jau svarbu.“
Dažnai taip yra sakoma, kad būtų rastas pasiteisinimas, dėl kažko, egzistuojančio objektyvioje tikrovėje, ko žmonės mano, negalintys pakeisti.
musclerParadoksas, kad beveik viską, apie ką taip yra sakoma, GALIMA pakeisti.
O dar svarbiau- motyvacija pakeisti fizines savybes yra visai ne kūniškos prigimties.

2007 m. Eden Pagan, valdantis 30 milijonų USD per metus uždirbančią santykių konsultavimo imperiją, interviu metu buvo paklaustas: „Koks yra greičiausias būdas pagerinti savo VIDINĮ pasitikėjimą, žavesį ir patrauklumą moterims?“
I šį klausimą santykių konsultavimo imperijos galva atsakė paprastai: „Gerinkite savo IŠORINĮ patrauklumą.“

Taigi, jei norite labiau pasitikėti savimi ir daryti geresnį įspūdį, o ne tik pasikliauti lengvai sutriuškinamu pozityviu mąstymu ir savitaiga, išmokite bėgti greičiau, pakelti daugiau ar numesti „padangą“ nuo pilvo. Tokie rezultatai yra išmatuojami, matomi, palyginami ir darosi aišku – jūs nebegalite sau sumeluoti, jų nebuvimo nebegali užginčyti aplinkiniai. Todėl tai ir kelia pasitikėjimą savimi.
Richardas Bransonas į klausimą „Kaip jums pavyksta tapti produktyvesniam?“ atsakė vienu žodžiu: „Mankštinantis.“

Filosofo Rene Descarteso proto ir kūno atskyrimas yra neteisingas. Jie tarpusavyje susiję. Imkite preciziškai keisti savo fizinę realybę ir, tarsi domino efekto paveiktas, pasikeis jūsų vidus.

KAIP PAJUSTI PILNATVĘ

Jūs beveik visada galite valdyti savo kūną. Ir tik retai, tai iš tikro darote. Tiesiog dėmesio sutelkimas į kažkurią pamatuojamą jūsų fizinių savybių dalį, gali padėti jums išvengti tapti kažkuo, kieno savivertė priklauso nuo dalykų, kurių negalite kontroliuoti.

musclersNesiseka darbe? Problemos įmonėje? Kažkoks idiotas sunkina jums gyvenimą? Nepavyko susipažinti su patikusia mergina? Jeigu po viso to, jūs nuplauksite baseine dešimt sekundžių greičiau tą patį atstumą nei užvakar arba nubėgsite kilometrą pora sekundžių greičiau nei jūsų įprastas laikas- ta gyvenimo diena taps puikesnė, nei bet kuri buvusi iki tol. Darant tai, ką kažkada manei esant neįmanoma, pradedi suvokti, kad ir kiti „neįmanomi“ dalykai yra „įmanomi“.

Kontroliuodami savo kūną, atsisėdate į savo gyvenimo vairuotojo sėdynę.
Atsisakykite susitaikyti su daline pilnatve.
Ženkite dar toliau: paimkite rašiklį ir sudarykite sąrašą visų dalykų, egzistuojančių fiziniame pasaulyje, kurių atsižadėjote, manydami, kad to nepajėgiate. O tada paklauskite savęs: jei man negalėtų nepasisekti, kurioje srityje norėčiau būti išskirtinis? Apibraukite šias tikrąsias alternatyvas.
Šis sąrašas, šie apibrėžti apskritimai, įdėmiai žvelgiantys į jus, yra jūsų planas susikurti visiškai naują gyvenimą, jau nekalbant apie patrauklesnį kūną.
Niekada nevėlu iš naujo save atrasti.
Kompiuterinių sistemų genijus Alan Kay kartą pasakė: „Geriausias būdas numatyti ateitį yra ją išrasti.“

*****

Todėl dabar, draugeli, susirask pieštuką ir lapuką..

Categories
Laimė

Teatras. Koks jūsų vaidmuo?

Prisiminkite didžiulį teatrą, kuriame buvote. Dabar įsivaizduokite, kad gimėte ir užaugote teatre. Visas Jūsų gyvenimas tik teatras ir pertraukos tarp seansų. Miegate kėdėse, valgote teatro kavinėje, bėgiojate po teatro koridorius su kitais vaikais. Žiūrite visus spektaklius, kurie keičiasi, o aktoriai išraiškingais balsais ir dirbtiniais judesiais bėgioja po dekoracijų sukurtą sceną. Tėvai nuolatos sėdi rimti kėdėse ir stebi viską lyg stebuklą.

Tokiam vaikui natūralu galvoti, kad maistas atsiranda kavinėse, jog tie spektakliai tai kažkas tikro, muzikantai lyg dievai, aktoriai – gyvenimo pažibos ir pavyzdžiai. Jam natūralu galvoti, kad gyvenimo tikslas yra kažkas, ką jis renkasi iš tų kelių pasirinkimų teatre. Beje, jis teatro teatru nevadina, nes jam tai – „realus gyvenimas“!

Tikriausiai pamatėte, kur link jau čia lenkiu (juokiuosi.). Išties, pagalvokime, kuo tai skiriasi nuo mūsų gyvenimo. Mes užaugome pasaulio teatre. Televizorius su „visuomeniniu gyvenimu“, internetu yra scena, kur atsiranda „teatro žvaigždės“. Pažiūrėję filmą, kitą nusprendėme būti gražuole ar asmens sargybiniu, ar teisininku, o gal aktore. Nešiojame rūbus, mintis, šukuosenas ir visa kita, ką parodo scena. Maistas mums asocijuojasi su parduotuve ar kavine. Kas yra geras gyvenimas mums pasakė scena, o kas yra blogas gyvenimas mums pasakė.. scena! Praktiškai visi Jums atkartos, kas yra gerai ar blogai, nes matė tik sceną..

Reklamuotojai žino, kad tam, jog žmogus pirktų prekę, jam reikia reklamą parodyti keletą kartų. Kodėl? Pvz., man į galvą gali šauti mintis nueiti į virtuvę pavalgyti, bet aš tas mintis kuriam laikui atidėlioju. Jos kartojasi, sukasi ratu prote ir aš apsiprantu. Dar keletą akimirkų ir aš jau valgau virtuvėje. Tą patį daro reklama – iš pradžių jos su savo produktu lyg svetimos, vėliau pakenčiamos, dar vėliau savos, galiausiai nuosavybė ir gyvenimo dalis. Džiaugiasi verslininkai.

Tam, kad atliktume veiksmą, mes turime turėti mintį, o kai ta mintis tampa pakankamai stipri ir mums pažįstama – ji tampa veiksmu, kurį mes atliekame. Tam, kad suvaidintum Kalėdų Senelį, turi įsijausti į personažą, o tai tėra tik mintis ir prisiminimas tavo paties vaizduotėje. Kuo labiau įsijauti į tuos paveiksliukus savo galvoje, tuo geriau išeina pamėgdžioti, atkartoti, dainuoti ir vaidinti.

Politikai, aktoriai, dainininkai, teisininkai, buhalteriai, lektoriai, mokytojai, verslininkai, direktoriai, sportininkai, kunigai, namų šeimininkės ar kas tik norit – visi yra įsijautę į savo veiklos sričiai būdingas mintis ir vaidina geriausiai, kaip gali. Tai tėra spektaklis. Gerai įsižiūrėję pamatysite, kad jie dėvi tik tam tikrus rūbus, tipiškas šukuosenas, kalba tik tam tikroje, ribotoje, aplinkoje ir pan. Tai tėra žaidimas, kurio scena – pats pasaulis, kurį kiekvieną dieną matote.

Kas šimtą metų pasaulyje pasikeičia visi aktoriai ir praktiškai visos scenos su vienetinėmis išimtimis. Viskas, kas yra aplink mus, turi savo pradžią, eigą ir pabaigą. Laimingi.lt jau atsirado, egzistuoja, toliau seka tik pabaiga. Nuotaikos, žmonės, įvykiai, mados ateina, tam tikrą laiko tarpsnį egzistuoja ir praeina. Viskas, ką mes matome, beveik praėjo du etapus – liko tik pabaiga.

Prieš šimtą metų, kai pasaulio laukuose buvo kiti aktoriai ir vaidino kitose scenose, jie turėjo daug „svarbių“ reikalų, vilčių, užmojų, planų, madų ir pan. Kiek visa tai dabar svarbu? Tik mes kažkodėl manome, kad su mumis yra kitaip. „Medicina prailgins gyvenimo amžių iki begalybės. Gyvensiu amžinai, būsiu labai turtingas (-a), viskas bus puiku“, tokia yra amžina mada, kurios laikosi milijardai. Ar tikrai taip bus?

Pirštai atsisako rašyti tokiomis temomis, bet Tiesa dažnai prasilenkia su „praktiškumu“. Prasilenkia su visomis „gyvenk pozityviai ir nežiūrėk į neaiškias gyvenimo tiesas“. Čia „praktiškas pozityvumas“ sako: tiesiog užsisuk, nusišypsok ir sakyk pirmadieniais „gyvenu puikiai“, antradieniais „jaučiuosi nuostabiai“ ir t.t. O kai ateis susidūrimas su rūgščiu momentu gyvenime, tiesiog užsimerk ir toliau vaidink tai, ką išmokai, žiūrėdamas į sceną (pvz. „pakeisk požiūrį“). Tiesa prasilenkia su „būk įsižeminęs ir realus“, nes net ir žemė kartais dreba taip stipriai, kad banguoja it jūra su visais aktoriais. Tad viskas lenkiasi Tiesai, o ne ji kažkam.

Nėra šiame pasaulyje nė vienos vietos išorėje, už kurios galime laikytis ir sakyti, jog „čia būsime saugūs“. Jeigu ne žemė ar namai, tai kūnas sudrebės, ir turėsime pripažinti viso šio teatro laikinumą. Tada galvosime: „ar tai buvo tikra?“, „ar gerai elgiausi?“, „ar tas spektaklis buvo tikras?“.

Gilus žvilgsnis į save parodys ieškančiam, jog vienintelis dalykas, kuris yra tikras, yra Jis pats be visų vaidmenų. Tai vienintelė tvirta vieta Jumyse, kuri ima skleistis po ilgų paieškų. Ar tai būtų sapnas, išprotėjimas, vaikystės atsiminimas ar tiesiog skaitymas šio straipsnio – visur buvo tas stabilus „aš esu“ pojūtis. „Aš esu“ negriūna ir nelūžta, nedega ir nekinta. „Aš esu“ Jumyse šviečia kaip vienintelė ramybės vieta, nes ramybė yra ten, kur nėra keitimosi. „Aš esu“ Jumyse yra meilės šaltinis, nes jis nedaro sąlygų vaidinimams, jis mato juos visus tokius, kokie jie yra. „Aš esu“ priima, niekada nepyksta, viską jau seniai pamiršo ir atleido, nes ten nėra kaltų.

Spektaklis juokingas ir jis visada patiria fiasko – išnyksta. Vaidmenys, o ne aktoriai, laikosi įsikabinę minčių, bet gyvybėmis moka pastarieji. Vaidmenims reikia „to“ ir „ano“, bet pačiam vaidintojui nereikia nieko, jeigu – jis nepaliestas, kaip siela nepaliesta kūno.

Darbuotojas savo darbe galvoja: „čia mano stalas“, „mano įrankiai“ ir t.t., bet širdies gilumoje jis žino, kad tai nėra jo stalas ir nėra jo įrankiai. Jam pakeitus darbą, tai nebebus jo stalas ir nebebus jo įrankiai, ir jam tai visiškai neberūpės. Taip galime ir mes žiūrėti į visus savo „savo“. Bus daug daugiau harmonijos gyvenime.

Keiskime tai, ką reikia keisti. Darykime tai, ką reikia daryti, ir juokimės iš to taip pat lengvai, kaip aktorius keičia savo vaidmenis. Matykime, jog tai tik žaidimas, kuris trunka tik keletą minčių ir būsime išsivadavę nuo didžiosios dalies savo neišmanymo – savanaudiškumo.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Tikras tikėjimas savimi ir stiprybė

„Ei, tikėk savim ir būk stiprus“ sako knyga, kurią skaitai prieš miegą. Su atodūsiu užverti ją, pakėlęs antakį, ir svajoji, kaip tai padaryti. Nors tuo metu atrodo, kad tai vienintelis dalykas pasaulyje, kuris tave išgelbėtų, tu tik puoselėji viltį pasakydamas sau „kada nors, kaip nors..“ ir neri į sapnų karalystę, norėdamas užsimiršti. O kiek vakarų aš taip pralaukiau! Net pats nesuprasdamas ir vis puoselėdamas auginau tą ketinimą tikėti savim. Išaušta diena, kai atrodo, kad tikrai tiki savim ir esi stiprus, bet … yra kažkoks „bet“, ir tada galvoji: „pasiekta ar ne? kas tai ir kaip tai atlikti?“.

Augdamas vidumi imi pastebėti, jog viską reguliuoji pats. Mintis, jausmus ir netgi tai, ką mes vadiname instinktais. Instinktas yra vienas iš labiausiai žmogaus stiprybę neigiančių sąvokų. Tai lyg kažkas, kas turi galią viršum tavęs, nepaisant tavęs. Yra pilnų įrodymų, kad instinktas yra tik sąvoka, o ne prievolė prieš gamtą. Tuos įrodymus galime ir gal netgi turime įrodyti patys sau moksliškai.

Žinote tą momentą, kai pamatome žmogų ir nėra aišku, kokios jis lyties? Žiūri į žmogaus kojas, rankas, visur kitur ir neaišku, o galvoje sukasi: „vyras ar moteris?“ Ir staiga paaiškėja, kad tai priešinga lytis IR TIK TADA staiga „įsijungia“ geismas, kurį vadinam „instinktu“. Taigi mūsų intelektas pradžiai turi duoti „instinktui“ leidimą ir nuo tada mes tampam paklusnūs jausmui. Kai buvau mažas vaikas, vienas bičiulis į kiemą atsinešė dirbtinę gyvatę, su kuria žaidžiant buvo panašu, kad žaidi lyg su kažkokia guma, bet staiga paaiškėjo, kad ji ne guminė ir ne dirbtinė, o gyva! Kiek baimės buvo! Vėlgi, buvo intelektinis leidimas – sprendimas baimei pakilti. Arba Jums kaip nors „sušviečia“ pasižiūrėti tarantulų (tie dideli vorai) patelių puotą, ir Jūs išsigąstate vaizdų monitoriuje! Juk jų čia nėra (fiziškai), bet baimės „instinktas“, o gal geriau tiesiog „jausmas“, yra. Taigi instinktas yra kintamasis, kuris priklauso nuo sprendimo. Stiprus jausmas + nekontroliuojamas sprendimas = instinktas.

Lygiai tas pats jausmo ir leidimo principas galioja tikėjimui savimi ir buvimui stipriu. Mes net nepastebim, jog leidžiam sau tikėti dvejonėmis, o ne savimi. Atėjus keblumams, net nesuprasdami leidžiam sau būti silpniems, kai galim nuspręsti būti stiprūs. Tad reikia kiekvieną kartą, nuspręsti būti stipriems, degančiu ryžtu pasakyti, kad tiki savimi. Gal dvejonės taip lengvai nepasiduos, bet tiesiog sau viduje sakyk ir nuspręsk, kad, nepaisant nieko, būsi stipresnis, atstovėsi dar vieną raundą.

Gana tikėti dvejonėmis, gana tikėti savo asmenybe, kuri kinta perskaičius bet kurią knygą ar pabendravus su stipresniu žmogumi. Gana būti tuo, kurį viskas visą laiką stebina. Gana taip stipriai reaguoti į gyvenimą – nuspręsk, kad gyvenimas reaguos į tave ir kurk pats, įskaitant asmenybę.

Vienintelė vieta iš kur ateina gigantiška stiprybė ir tikėjimas yra ta tyla ir tuštuma, kuri atsiranda paklausus savęs „kas aš?“. Nėra jokios būtinybės atsakyti sau – tai ne testas. Ten tiesiog tyli vieta, kur visada glūdi stiprybė. Tai ta pati vieta, kurioje Jūs būnate, kai skaičiuojate sekundes nuo žaibo blyksnio iki griaustinio garso. Iškart po blyksnio tampat labai budrūs ir ta tuštuma atsiveria.

Ši „būsena“ yra gryna sąmonė, ten tuščia ir tyra. Ji viską tik pastebi ir paliudija, kai joje plūduriuoja mūsų mintys ir džiaugsmingai nardo intelektas. Dėl to sąmonės jausmo mes nejaučiam, kad senstam, nes tas „aš“ jausmas niekada nekinta viduje. Kai dabar sakote ir kai sakėte sau vaikystėje „aš“, jaučiam tą patį „aš“ sąmonės jausmą, todėl visada atrodo, kad kažkur YRA stabilumas, ir tai mes vadiname viltimi. Mus gali deginti, bet tas stebėtojas viduje vis tiek toks pats „aš“. Prisiminkite save tikrai blogoje situacijoje… tas jausmas net ir ten buvo lygiai toks pats – iš ten Jūs gavote stiprybę peržengti tą momentą.

Stiprybė ateina būtent iš to stebėtojo – sąmonės jausmo, kuris stebi viską iš šalies ir sako „tebūnie taip“ visoms situacijoms. Kai tai įvyksta – tu vėl turi jėgų! Esi piktas.. pastebi iš šono, kad esi piktas ir sakai: „O! Aš piktas! Visai įdomus jausmas..“ ir žiūrėk – atsigauni, o jausmas praeina. Visas situacijas galima matyti „iš šalies“, iš to neutralaus „aš“ jausmo, kur gali išlikti ramus ir viską tik stebėti. Iš ten mes galim būti stiprūs, nes sąmonė yra visada tokia kokia yra – nepaveikiama.

Kai būna sunku, tiesiog trumpai prisimink, kad dvejonės esi ne tu, jog jomis nereik tikėt. Sakyk sau „aš“ (tas sąmonės jausmas) esu stipresnis, tiesiog sakyk sau ir jausk „aš“, kad esi, ir pamatysi, kad iškart bus lengviau. Neatiduok sprendimo dvejonėms – neverta. Net pačiose sunkiausiose situacijose sakyk sau, kad esi stiprus, ir jėgų iškart atsiras. Neišeina? Tuo momentu įsivaizduok, kad išeina, ir išeis.

Panašu, kad laivai per audrą turi atsukti savo priekį prieš bangas, kurios juos sutalžytų, jei galėtų suduoti į šoną. Tą patį tikėjimo ir stiprybės smaigalį turime atsukti prieš jausmų bangas ir mes, ir lyg sakyti kiekvienai bangai „taip, tebūnie taip“, nes kitaip – mes bėgam ir esame silpnuose netikėjimo instinktuose.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Tikėjimas ir ramybė

kalnai, ramybė, tikėjimas
Ramybė

Eik į nuošalią vietą ir užverk save uoloje – ramybės ten nėra. Ramybė yra ten, kur yra tikėjimas, o tikėjimas yra viso ko šaknis.
Ištrauka iš Vedų giesmės

Nors mūsų krašte žodį „tikėjimas“ dažniausiai sieja su Dievu, bet, manau, kad šiomis dvejomis eilutėmis mes galime pagerinti savo gyvenimą ne tik ryšyje su Kūrėju, bet ir visur kitur. Mes jaučiamės ramūs ir laimingesni, kai tikime, jog pavyks. Mes jaučiame taiką ir dosnumą, kai pasitikime veiklose. Šių eilučių pagalba mes galime save patikrinti, subalansuoti ir atlikti didelius sprendimus. Sėkmės.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Nuoširdumas ir stiprybė

Nuoširdumas
Nuoširdumas

Keletą kartų per metus tenka važiuoti taksi ir išgirsti vairuotojus kalbančius „racija“. Pradėdami kalbėti „racija“, jie sako, labai gražų, mažybinį žodelį, kuris daug reiškia kiekvieno iš mūsų gyvenimuose – „centriukas“.

Kiekvieną kartą, kai netenkam gyvenimo jėgos, netenkam ir savo centro pojūčio – darome ne iš centro. Tai darome silpnai ir neužtikrintai, nes toje srityje praradome nuoširdumą… Ir štai prieš mus situacija, kurioje „reikia“: meilikauti, meluoti, kontroliuoti, įkalbinėti ar eiti prieš savo norą. „Centriukas“ sako: „ne“, bet žmogus bando, o pabaiga visada vienoda – nemalonumai viduje.

Nuoširdumas yra stiprybė ir bene pati didžiausia. Ar kada nors jautėtės silpnas kai sakėte tiesą? Kai reikia viską išsakyti, yra baisu, bet sakant patiriam didžiulę laisvę ir pamatom, kad tai buvo šimtą kartų lengviau, nei galvojom! Tuo pačiu metu, kai tiesa aplanko liežuvį, širdį aplanko ramybė.

Pastebėkite, kad kai netenkate stiprybės, visada esate įsivėlę į kažkokį „muilą“. Kažkokie klastingi ir neaiškūs, nenuoširdūs ketinimai, intrigos ir pan. Visa tai atima stiprybę, nes nuoširdumo ten nebuvo! Gamta palaiko nuoširdumą ir už jį suteikia žmogui stiprybę. Kai tik imatės laikytis nuoširdumo – visos bėdelės tiesiog išgaruoja.

Mums lieka tik peržiūrėti savo norus, ketinimus, veiksmus, darbus ir sutikrinti juos su nuoširdumu. Pasiryžkite gyventi nuoširdų gyvenimą ir kuo greičiau „nusimeskite“ visus tuos dirbtinumus, jeigu tokių turite.

Ieškokite įkvėpimo, jie pagyvina nuoširdumą

Aukštais idealais įkvėptas žmogus, turi nepamatuojamą jėgą nuveikti savo kilnius darbus, tad ieškokite įkvėpimo. Įkvėpimą lengva rasti šiais būdais:


Skaitykite kuo aukštesnių vertybių knygas. Pasidomėkite dvasingumu, ten parašyta per nelyg daug išminties, kad ją praleisti.
Skaitykite biografijas žmonių, kurie gyveno „iš idėjos“. Lengva užsikabinti ir dirbti su motyvacija aptekti pinigais. Pasidomėkite žmonėmis, kurie gyveno stipriais idealais ir pakeitė pasaulį be finansinės motyvacijos.
Susipažinkite su žmonėmis, kurie gyvena aukštomis vertybėmis, tai bus bene didžiausias įkvėpimas.
Įkvėpianti poezija, dainos ar istorijos.
Paprasta ir nuoširdi malda. Ar įsivaizduojate puolusį į depresiją žmogų, kuris nuoširdžiai tiki Dievu? Aš irgi ne. Pažįstu milijonierių, kuris šiuo laikotarpiu prarado daug pinigų, bet neprarado šypsenos, nes moka melstis (nebūtina būti krikščioniu, kad tai daryti).

Laikykitės savo „centriuko“!

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylus mąstymas

meditacija
Meditacija

Galbūt jau teko matyti naują filmą, kuriame pagrindiniai herojai moka valdyti sapnus ir kurti juose kitokią realybę. Tiesiog nuostabu, kai supranti, kokios galimybės slypi žmogaus galvoje. Kaip greitai protas gali mąstyti ir kurti. Po tokio filmo iš salės dažniausiai išeiname pakylėti, supratę, kad mes esame kur kas daugiau galimybių turinčios būtybės.

Tačiau tai ne vien tik kino kūrėjų fantazija. Ši idėja turi realų pagrindą. Tiesa, mes galime mąstyti ir kurti žymiai greičiau, nei mums atrodo. Tai gali praktiškai visi, įvykdę vieną sąlygą – protas turi būti ramus ir be minčių. Suvaldę savo nuolatinį minčių generatorių,  leidžiame jam pailsėti bei tuo pačiu išlaisviname savo tikrąjį kūrybiškumą. Šią būseną galima pavadinti „tyliu mąstymu“ arba „mąstymu suvokimu“. Iš tiesų, pamatę gerai žinomo filmo plakatą akimirksniu prisimename, apie ką buvo filmas, kas jame vaidino, kaip baigėsi istorija, koks likimas ištiko filmo personažus. Mums nereikia galvoti apie tai, mes tiesiog tai suvokiame iš karto, matome filmo pradžią ir pabaigą vienu metu.

Panašiu principu naudojasi greitojo skaitymo meistrai. Tam, kad galėtų pakankamai greitai tekstą permesti akimis, jie nustoja jį atkartoti mintyse. Vietoje to, jie gali galvoje niūniuoti žinomą melodiją ir tuo pačiu skaityti knygą. Teksto įsisavinimas ir suvokimas nuo to tik padidėja. Pabandykite!

Yra ir kitų tylaus proto panaudojimo galimybių. Viena iš jų gali pasitarnauti Jums jau šiandien vakare, padėdama lengvai užmigti. Mokslininkai nustatė, jog pagrindinė nemigos priežastis – per daug aktyvus protas, neleidžiantis žmogui užmigti. Jis vis suka mintis apie dienos įvykius ar apie šiuo metu užklupusias problemas, todėl žmogus negali atsipalaiduoti ir pasinerti į gilų miegą. Taip pat mintys sukelia jausmus, kurie tik dar labiau išjudina visą kūną. Jei vakare, atsigulę į lovą, nuraminsite protą ir pabūsite tokioje būsenoje bent penkias minutes, garantuotai užmigsite.

Panašų pratimą galima pabandyti ir nesiruošiant užmigti – tiesiog sėdint kėdėje ar darbo vietoje. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite ir sutelkite dėmėsį į savo kvėpavimą. Leiskite savo mintims praplaukti pro Jus. Nereikia jų stabdyti ar bandyti užspausti, tegul jos plaukia. Susitelkę į savo kvėpavimą, pavyzdžiui pabandykite sugalvoti arba, tiksliau sakant, suvokti, kokiomis gatvėmis turėtumėte eiti nuo Gedimino pilies iki Baltojo tilto. Jei būsite pakankamai gerai susitelkę į savo kvėpavimą, maršrutą susidėliosite labai greitai – vos per kelias sekundes. Pavyko? Puiku! Dabar galite pamėginti išspręsti kokią nors sudėtingesnę problemą, t.y. „suvokti“ jos sprendimo būdus ir susidėlioti veiksmų planą. Tačiau įspėju, tylus protas labai dažnai pasiduoda ir tiesiog „nueina“ miegoti, todėl reikės šiek tiek įgusti, kad išbūtumėte šioje būsenoje pakankamai ilgai.

Būdami susitelkę vien tik į savo kvėpavimą ir nieko negalvodami, pasiekiame „čia ir dabar“ būseną arba dar kitaip vadinama „sąmoningumu“. Eilinis pilietis dienos metu sąmoningas išbūna tik apie 7-10 minučių. Yra žinoma, kad pavyzdžiui Buda, sąmoningumo būsenoje būdavo 24 valandas per parą.

Išmokę būti sąmoningi kuo ilgesnį laiką, galime atsibusti sapnuose. Tai vadinama sąmoningu sapnavimu. Šį būsena labai artima neseniai aptarto filmo veiksmui. Žmogus supranta, kad sapnuoja, tačiau tuo pačiu jis gali kurti savo sapną: atsidurti kitoje vietoje, pradėti skristi ir pan.

Teko girdėti pasakojimą, jog vienas vyras, tokiu būdu netgi atsikratė nereikalingų kilogramų. Naktimis jis sapnuose valgydavo kiek tik telpa, o ryte nejausdavo didelio saldumynų ar riebaus maisto poreikio, nes jau būdavo „prisivalgęs“.

www.radausave.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Dėmesys

meditacija
Meditacija - dėmesys į save.

Stop. Ramiai. Iš lėto. Žiūri sau ramiai į debesis, girdi grojant žiogelius ir staiga pamatai debesį panašų į … į kažką… Mintys stoja, garsai prapuola, pojūčiai aprimsta – kelioms akimirkoms Tu visas ten, tame debesyje. Ramybė ir lengvumas, šilčiausi jausmai. Atkunti, apsidairai, įkvėpi gaivaus oro, pajauti žemę po kojomis. Lyg grįžęs iš gelmingiausios savo sielos dalies, pamąstai ir vėl neri į pasaulio realybę. Labai malonus išgyvenimas, kurio visi žmonės ilgisi ir, tam, kad jį patirtų, vyksta į tolimiausius planetos kraštelius… Vaizdai, vaizdai, vaizdai… O kas nutinka tomis akimirkomis? Susikaupimas.

Kuo labiau sugebi susitelkti, tuo labiau tau viskas sekasi, nes nėra jokių dvejonių ar įkyrių minčių. Gauni daugiau malonumo visose veiklose, kai veiki atsidavęs. Dėmesio sutelkimas teikia palaimą. Pažiūrėkite, kaip džiaugsminga yra žmonėms žiūrėti krepšinį. Jie visi įnikę į jį, jie serga už savo komandą – tuo metu jaučiamas didvyriškumas, kuris ryžto pavidalu koncentruoja dėmesį. Žmonės patiria didelį džiaugsmą būdami išvien su: ,…, tauta, komanda, draugais ar dar kažkuo. Nesklaidomas dėmesys duoda didžiulį džiaugsmą.

Na, o dabar apsidairykite į šalis – kiek visokiausių daikčiukų daiktelių, veiksmų, garsų kurie: spalvoti, gražūs, negražūs, įdomūs, neįdomūs, maži, dideli, garsūs, tylūs … Ir visi jie RYJA dėmesį be jokio gailesčio. Be jokių skrupulų dėmesys sklinda po juos didžiuliu greičiu, nežinodamas kur ir kaip sustoti. Brangi ramybė ar džiaugsmas, kuriuos žmogus jaučia, sutelkęs savo dėmesį, tiesiog taškomi ir daužomi į šipulius. Jų tiesiog nelieka.

Ką daryt? „Netaškykite“ savo dėmesio. Saugokite jį. Išmokite gyventi paprastai. Išsiaiškinkite, kur prarandate savo dėmesį (ties kokiomis „problemomis“) ir baikite tai daryti (išmokite jų atsikratyti). Na, ir žinoma – kuo mažiau TV ar laikraščių, „naujienų“…

Medituokite bent mažą dienos laiko dalį. Pradėkite. Bent 10 minučių per dieną. Tiesiog „pereikite“ savo kūną dėmesiu. Nesvarbu ar Jūsų draugai, tėvai ar dogmos sutinka ar ne – meditacija vis tiek yra didžiulis lobis, didesnis nei visi pinigai. Mažai kas supranta medituojančius žmones. Meditacija, iš pažiūros, – visiškai neįdomus laiko leidimas. Bet kaip stipriai jos metu sutelkiamas dėmesys! O kokią palaimą medituojant galima patirti!!!

Pažadu Jums, kad gausite džiaugsmo ir patys nesuprasite, iš kur, o po kurio laiko tapsite savo dėmesio valdovai.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Kontrolierių ydos

Kiek su Jumis malonu būti ir kiek jaučiate savyje komforto, yra tiesiogiai proporcinga tam, kiek Jūs norite kontroliuoti aplinką. Jeigu mėgstate kontroliuoti visus smulkius ir didelius įvykius savo gyvenime, tai Jus labai apsunkina.

Perdėtas kontrolės jausmas paprastai būna čia:
Norite, kad neliktų kamščių?
Matant vaikus žaidžiančius, rūpinatės, kad jiems nieko nenutiktų?
Pernelyg įsijaučiate į kitų žmonių nuotaikas ir bandote jas keisti?
Perkalbinėjate žmones, keičiate jų nuomones?
Norite, kad į Jus visi palankiai žiūrėtų?
Perdėtas tėvų rūpestingumas…

Ko aš nesakau, yra tai, kad Jūs neturite būti abejingi savo vaikams ar nesiderėti perkant bei spjauti į savo sutuoktinio savijautą. Aš to nesakau. Tiesiog suvokite, kad tai vyksta ir pasitikite tai taip, kaip yra. Tai yra, tai akivaizdu. Paleiskite kontrolės norą. Visada galite atskirti perdėtą kontrolės norą savyje pagal šį raktą – bloga savijauta. Jeigu imate kankintis, norėdami kontrolės, vadinasi, net kūnas Jums signalizuoja, kad tokio dalyko Jums reikia tiesiog atsisakyti ir priimti situaciją kitu būdu. Viską galima spręsti ramiai, be dramos.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Atkarpos

Atsigręžkite. Jūsų niekas su peiliu nesiveja? Jei ne, tai kodėl mes kartais taip skubam ir lekiam viską daryti ir nespėjam gyventi?

Žmonių pasąmoningas moto yra „daugiau… dar… greičiau…“. Tada gyvenimas virsta į atkarpas. Palyginkite savo mintis su tuo, ką aš rašau:

• Dabar išeiginės, o aš jau laukiu darbo dienos (arba atvirkščiai)
• Valgydami pagrindinį patiekalą jau galvojate apie desertą
• Šis mėnuo laisvesnis, kitas bus sunkus (jo nuolatos jau laukiu)
• Po X savaičių pradžia (pabaiga) kažko, ir tada viskas bus aišku…
• Kelionė vyks tada, o po jos mintyse nieko nėra
• Dabar rytas, o jau galvoju, ką valgysiu popiet
• Ir pan.

Jeigu tokios mintys nuolatos supa Jūsų ramų protą, Jūs turite su tuo kažką daryti. Imkite tai spręsti.
Kai kitą kartą kelias minutes „pramiegosite žadintuvą“ ir, tai supratę, per miegus stipriai krūptelėsite, šoksite iš lovos… Tiesiog imkite ir atsipalaiduokite. Jūsų niekas nenužudys. Emocijos sako priešingai, bet tai – netiesa. Jūs su savo kūnu negalite pralenkti savo proto greičio. Pasiskubinkite, bet nepameskite savo savijautos. Tokį rytą besimaudydami kelis kartus pametame muilą ir, tik išėję iš vonios, jau būname suprakaitavę. Nurimkite ir ramiai išsimaudykite, nors ir šiek tiek didesniu tempu, bet pajuskite kaip vanduo teka per Jūsų kūną, kaip malonu tai daryti, koks vandens garsas… Imkite mėgautis.

Vieną dieną per savaitę paskelbkite ramaus būdo diena. Elkitės ramiai. Kai pajusite, kad eidami nuo automobilio iki parduotuvės mintyse lekiate, tiesiog ištarkite sau „atsipalaiduok“ ir pajuskite, kaip imate atsipalaiduoti. Niekur neskubėkite. Būkite momente. Jauskite savo kūną, kai galite, pajuskite, koks pojūtis yra dėti pėdą ant žemės, kaip rūbai liečia Jūsų kūną. Kai valgote, negalvokite, ką valgysite paskiau, pasimėgaukite skoniu. Jūs galite lėkti mintyse, bet Jūsų veiksmai tada nekoordinuoti, reakcijos prastos, išgąstis didelis. Gyvenkite ištisu momentu, o ne atkarpomis – nuo atrakcijos iki nemalonumų ir pan.

Liudas Vasiliauskas
www.Laimingi.lt

Categories
Saviugda Vyriškumas

Kantrybė. Alfa Vyro savybė

Viena iš vertingiausių šiuolaikinio vyro savybių yra kantrybė. Berniukas visada nori gauti viską greitai, zyzia, verkšlena, kad tik gautų tai, ko užsigeidė. Dažnai mažo berniuko atvaizdą galime pamatyti ir suaugusiame vyre. Užsigeidžia daikto, savaime aišku, jau didesnio nei vaikystėje ir verkšlena, kad nėra pinigų, blogos sąlygos ir pnš.

Kantrus vyras neverkšlena. Jis tiesiog ramiai ir užtikrintai juda savo noro, tikslo link. Ir jam nesvarbu, kad dabar kažko nėra, nes jis žino, kad atėjus laikui jis tai gaus. Kantrybė gelbsti įvairiuose situacijose, todėl jos ugdymas turi būti kiekvieno tikro vyro sąraše.

Kantrus vyras santykiuose

Čia daugiausia yra daroma klaidų ir nesusivaldoma. Aš nekalbėsiu apie tai kaip vyrai smurtauja prieš moterį, nes tokio individo negaliu vadinti vyrų, ką jau kalbėti apie sėkmingą alfa vyrą.

Moterys gerbia ir myli kantrius vyrus. Toks vyras spinduliuoja ramybe ir pasitikėjimu. Jis yra užtikrintas savimi. Joms nereikia kažkur skubančio ir verkšlenančio berniuko. Juk moterys nekantrumo įsikūnijimas, kam jai dar vienas toks nekantruolis?

Štai seka, kurios metu kantrybės nebuvimas išauga į pyktį ir griauna jūsų santykius, ne tik su moterimi, bet ir aplinkiniais.

Informacija -> priėjimas (jūs ją priimate) -> neišlaukimas (kantrybės nebūvimas, skubėjimas daryti išvadas) -> užsipuolimas (atsakas į padarytas išvadas) -> konfliktas -> konfliktas -> susiprotėjimas (šiuo metu yra viskas išsiaiškinama iki galo) -> atsiprašymai. Galutiniame rezultate pas jūsų moterį lieka nuoskauda dėl jūsų skubėjimo.

Kantraus vyro reakcija:

Informacija -> priėjimas (jūs ją priimate) -> analizavimas ir RAMUS kalbėjimas su partnere-> daromos išvados -> daromi atitinkami veiksmai pagal išvadas.

(šias sekas savaime aišku galima tobulinti ir smulkinti)

Pavyzdys iš gyvenimo

Turiu puikų vienos draugės pavyzdį, kurį man ji pasakojo su pasimėgavimu. „Vyras stovi prie apelsinų krūvos ir juos renkasi kalbėdamasis tuo metu telefonu. Kelioliką apelsinų nurieda ant žemės, o jis ramiai sako:“ Vėliau perskambinsiu“. Ir surenka apelsinus“. Nekantrus vyras būtų 3-4 kartus nusikeikęs, pasikasęs galvą ir tada pradėjęs rinkti apelsinus, bei dar keliskart parodytų savo žargono išprusimą.

Tikslų įgyvendinimas

Visi turime gyvenime tikslų. Vieni didesnius, kiti mažesnius. Turime ir ilgalaikių, ir trumpalaikių tikslų. Bet, deja, ne visi mes jų pasiekiame. O tai viena iš priežasčių – kantrybės stoka. Kai norime greito rezultato, mes negauname jokio rezultato.

Ar žinote patarle, „neskubėk ir būsi pirmas“? Aš galiu pasakyti, kad ji yra absoliučiai teisinga ir ja vadovaujantis galima pasiekti puikių rezultatų, tiek gyvenime, tiek sporte, tiek versle. Visur.

100 m. bėgimas. Ar vadovaujantis šia patarle jį galima laimėti? Taip. Iš tiesų tik ir vadovaujantis šia patarle galima laimėti.

Visi mato tik rezultatą, tai yra laiko tarpą per kurį bėgikas nubėgo distancija. Bet niekas nemato to ilgo ir kantraus laiko tarpo, kai jis treniravosi, kad pasiektų tokių rezultatų. Čempionais tampa tie, kurie prieš varžybas visą laiką kantriai, užtikrintai darbavosi treniruočių metu. Neskubėk treniruotis, daryk viską kaip turi būti, o ne lėk galvą pametęs ir ateis tavo aukso medalis greičiau, negu gali tikėtis.

Kaip ją ugdyti?

Kantrybė yra tolygi ramybei. Kuo jūs būsite ramesni, tuo jūs labiau pasižymėsite kantrybe. Dažnai ramybę lygina su snobizmu, lėtumu ir t.t. Bet tai toli gražu ne tie patys dalykai. Būdami kantrūs jūs nepasidarysite lėti, jūs tapsite užtikrinti ir ramūs.

Pirmas puikus kelias į ramybę yra meditacija. Po meditacijos, bet kokia informacija žmogus priima labai ramiai ir santūriai. Jeigu po meditacijos jus paliktų mergina, patikėkite manimi, jūs tai priimtumėte labai ramiai.

Aš jums nerašysiu apie meditavimo būdus, nes jų yra begalė,  bet duosiu elementarų pratimą, kurį galėsite atlikti ir dabar.

Atsisėskite, galite ir lotoso poza. Užsimerkite. Ir lėtai bei giliai įkvėpkite ir taip pat lėtai iškvėpkite. Tiesiog jauskite kaip jūsų protas ir kūnas nurimsta su kiekvienu iškvėpimu. Kažkas jūsų viduje „spardysis“, nes bus sunku nusiraminti, bet jūs ramiai įkvėpkite ir iškvėpkite. Stenkitės apie nieką galvoti, tiesiog visą savo dėmesį skirkite kvėpavimui. Pajuskite į jūs įeinantį orą. Jauskite ramybę savo viduje.

Kitas būdas yra joga. Jogos pratimų nėra tikslo aprašinėti, bet jų nauda didžiulė. Darant jogos pratimą jūsų dėmesys tuo metu būna būtent į jo atlikimą, į raumenų įsitempimą ir svarbiausia – į kvėpavimą. Kuo ilgiau tai praktikuojate, tuo labiau sugebate valdyti savo dėmesį, o dėmesys – tai jūsų mintys. Valdai savo mintis – valdai save ir savo gyvenimą.

Kiti paprasti ir kasdieniški dalykai ugdantys kantrybę:

  • Kas ryta pasiklokite lova.
  • Pavalgę išsiplaukite indus.
  • Tegul jūsų aplinka būna tvarkinga.
  • Daiktai tegul būna visada savo vietose, batai, megztinis, paltas ir t.t.
  • Kas rytą darykite mankštą.
  • Leiskite sau pabūti gamtoje nors truputi, tai nuramina protą.
  • Ir daugelis kitų.

Ugdykite savo sugebėjimą išlikti ramiems, tada sugebėsite išlikti kantrūs tada, kada to labiausiai reikia. Moterys myli kantrius vyrus. Kiti vyrai pavydi jiems kantrybės. Geriau būti tuo, kuriam pavydį ir kurį myli, negu tuo, kuris tokiais žavisi.

Petras Paserpskis