Categories
Laimė Saviugda

Taisyklės

meditacija
Kur tavo dėmesys?

Kai kuriems gyvenime būna „atsivertimai“. Gyvena sau 50 gyvenimo metų sėslų, niūrų gyvenimą, kaip „paprasti piliečiai“ ir staiga pradeda … daug sportuoti, šypsotis, įsitraukia į įvairias veiklas.. Kaip jiems tai pavyksta? Yra keletą atsakymų: vėžiukas, krabiukas, skyrybos, artimųjų mirtis… Sukrečiantys įvykiai pažadina ir priverčia (kai kuriuos) pažvelgti į gyvenimą iš šono. Staiga žmogus pamato, kad jis visiškame letarge ir jam sukyla ryžtas. Kadangi gyvenime ir taip vyksta dideli pokyčiai, jie ryžtasi dar didesniems. Kokį ryžtą jie turi! O kiek valios sukaupia! O…! Taigi, šį kartą apie ryžtą, valią ir gyvenimo įvykius.

Pagalvokite: kas gyvenime vyksta? Kodėl įvyksta vieni įvykiai, o ne kiti? Kodėl vieni įvyksta greičiau, kiti lėčiau, treti išvis nugrimzta užmarštin? Rimtai. Pagalvokite. Kokie įvykiai vyksta?

Mano siūlomas atsakymas labai paprastas. Mūsų gyvenime vyksta tie įvykiai, apie kuriuos galvojame. O kas dar gali vykti?! Jeigu nematai savo galvoje, ar tai vyksta(tau) apskritai? Pvz. sėdi žmogelis fantazuoja ir apsistoja ties mintimis apie balionus. Tuo tarpu jo akiratyje yra rūbai, bet jis to nė nepastebi. „Rūbai“ jam neįvyko, jis to nė neužfiksavo. Tad, jeigu užfiksuoji kažką savo mintyse – tai jau šioks toks įvykis.

O tai kaip tada su tuo įvykių greičiu gyvenime? Kodėl vieni įvyksta greitai, kiti lėtai? Čia viskas dar paprasčiau – kiek įdėsi energijos, tokiu greičiu ir vyks. Manau šitoje vietoje viskas aišku – jeigu nuolatos kreipi energiją, tas įvyksta. Tie kurie vaikšto „galvą pametę“ dėl savo svajonių ir nuolatos galvoja kaip išjudinti reikalus – juos išjudina. Štai kodėl geriau rinktis tą darbą, kuris patinka – dirbant tokį darbą apie jį galvojama natūraliai, taigi ir energija ten teka natūraliai, o sutekėjus energijai ateina pasisekimas.

Kur teka energija? Energija teka ten, kur kreipiame savo dėmesį. Dėmesys yra raktas. Pagaunat? Mes veikiam tai, kur nukreipiam savo dėmesį. Atkreipiat dėmesį į reklamą – viskas, ji Jus tuo momentu „turi“. Kas valdo savo dėmesį, tas valdo savo energiją. Patyręs medituotojas žino, kad kraštutinėje koncentracijoje įmanoma net savo kūną visiškai pamiršti– lyg jo net niekada nebūtų buvę. Kažkas panašaus nutinka žmogui šoko metu, jam visas likęs pasaulis lyg dingsta.

O kas valdo dėmesį?
Kad tai suprasti, pagalvokime apie tai, kas nevaldo dėmesio. Kaip liaudyje sako apie tinginius? Bevaliai? Be valios. Bevalis žmogus nesugeba valdyti savo dėmesio ir nukreipti savo energijos ten kur jis nori. Tarp žmogaus ir valios stovi emocijų ir minčių barjeras, kurį pralaužus, žmogus atpažįsta savo visagalybę. Tuomet jis pamato, kad jis gali atlikti viską, jeigu tik kreips savo valią ten kur jis nori.

Jis emocionalumą (įspūdžius iš praeities) atpažįsta kaip yra valios vagis. Toks žmogus supranta, kad laikytis moralumo yra jo gyvenimo norma (apie tai rašiau „Sąžinė ir idealai“). Medituodamas, praktikuodamas jam patinkančias dvasines praktikas, laikydamasis savo sąžinės jis stiprina valios jėgą savyje.

Valia nukreipia ir valdo dėmesį. Valia pati iš savęs yra energija su kryptimi. Valingas – kryptingas.

Kas valios šeimininkas?

Visų sėkmių ir nesėkmių pradžia yra ryžtas.
Įsivaizduokite kulką. Kulka turi kapsulę (ryžtą), kuri sprogsta ir uždega paraką (valią), parakas suteikia energijos pačiai kulkai, kuri pataiko ten (mintys), kur ji buvo nukreipta (dėmesys).

Tam kam Jūs pasiryžtate gyvenime pilnai ir absoliučiai – tas įvyksta. 100% iš 100%. Ryžtas yra tiltų, kurie randasi jums už nugarų, degintojas. Ryžtas – delsimo ir laukimo antonimas, todėl jeigu sau sakote: „nuo rytojaus nevalgau šokolado, bet gal dar kartelį vėliau…“, tai nėra ryžtas ir tas neįvyksta.. Ryžtas yra sakymas sau: „Aš galiu ir galiu tai atlikti dabar! Žiūrėk!“. Jūs gyvenime įvykdėte tik tuos tikslus, kuriems pasiryžote pilnai. Patikrinkite patys, kokia nauda Jums manimi tikėti, juk tai Jūsų pačių gyvenimas..

Taigi. Jūs esate visagalė būtybė, kuri gali atlikti bet ką, jeigu tik pasiryžta. Pasiryžus ji pamato, kad gauna nepamatuojamą valios kiekį, kurį tas ryžtas tiekia. Valia (energija) pripildo tuščias minčių formas į kurias kreipiate dėmesį ir štai prieš Jus dar vienas įgyvendintas tikslas.

Šis procesas vyksta ir tiems, kurie to nesupranta – neišmanymas nėra atleistas nuo pasekmių. Todėl tie, kurie nepasiryžta dideliems tikslams – pasiryžta mažiems ir su ta pačia valios jėga pildo mažų minčių formas. Na o gamtai tai ne motais – jai vienodai, ji tik pildo žmogaus norus pagal mechaninę energijos taisyklę.

Jūs esat šeimininkas. Ir vėl atsakomybė į Jūsų rankas!

P.s. šios žinios buvo suvoktos koncentracijos pagalba, meditacijos metu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Saviugda

Baimė ir drąsa

Baimė ir drąsa
Baimė ir drąsa

Baimė ir Drąsa, Pasitikėjimas ir Nepasitikėjimas. Kelios savybes, kurias visi turime, kelios savybės, kurios smarkiai veikia mūsų elgesį. Viena iš šių savybių tėra iliuzija. Spėkit kuri? Iliuzija šiuo atveju yra nepasitikėjimas. Tokio dalyko apskritai nėra- tai tik apribojimai natūraliai, nuostabiai, pasitikinčiai asmenybei. Visgi, kad ir kaip mąstytume ar galvotume apie drąsą ir baimes,šios savybės yra tikros ir netgi egzistuoja vienu metu.

Kodėl taip yra? Viskas prasideda nuo vakystės- vaikai gimsta turėdami dvi baimes- baimę nukristi ir triukšmo baimę. Bėgant laikui, baimės, fobijos ir visa kita įgyjamos. Vienos baimės išnyksta, kitos stiprėja, pasireiškia ar tiesiog sukelia nemalonų nerimo jausmą, tačiau žmogus visada turi baimių savo asmeninių savybių rinkinyje. Visgi, kad būtų lengviau gyventi ir baimės neatimtų viso džiaugsmo, likimas mums davė nuostabų įrankį- Drąsą. Paprasčiausiai ją galima apibūdinti ne kaip baimių neturėjimą, o kaip gebėjimą veikti ryžtingai ten, kur baimė didžiausia. Kitaip tariant, kur baimė, ten ir drąsa.

O kaipgi baimės atsiranda? Vėl grįžkime į vakystę. Vaikai turi dvi unikalias savybes- Jie yra visiškai naivūs ir egocentriški. Gyvenimiškai tai pasireiškia tikėjimu, kad viskas, kas yra jiems sakoma yra gryna tiesa, ir supratimu, kad jie yra visų įvkių priežąstis. Pavyzdžiui jei mama ir tėtis susipyko, vaikas ieškos priežąsties savyje ir savo elgesyje. Tuo pačiu visiem žmonėm, vaikam ir suagusiems, būdingi trys pagrindiniai poreikiai- Saugumo, kontrolės ir pritarimo. Dėl kritikos, nesėkmių ar tiesiog netinkamo bendravimo dažnai vienas iš šių trijų poreikių yra pažeidžiamas ir tai tampa gera galimybe vystytis baimei. Tarkim, įvyko taip, kad mama supyko ant vaiko. Tuo metu vaikas negauna pritarimo, jaučiasi nesaugiai ir juo labiau negali nieko kontroliuoti. Be kita ko, jis dar galvoja kad tai įvyko dėl jo kaltės. Priklausomai nuo to, dėl ko įvyko konfliktas, vaikui gali vystytis skirtinga baimė: baimė reikšti savo emocijas, baimė sakyti tiesą, baimė tyrinėti, nesėkmės baimė ir t.t. Tokiu atveju vaikas geriau kentės ir jaus baimę, negu rizikuos prarasti kitų pritarimą, kontrolės jausmą ar saugumą. Pagalvokite, kodėl daugumai žmonių taip baisu kalbėti prieš auditoriją? Juk kalbant prieš minią žmonių taip lengva padaryti klaidą ir prarasti bet sekundės daliai visų jų pritarimą. O jei neduok Dieve, kas nors ims ir pradės apkalbinėti….

Pereikime prie būdų, kurie padėtų tvarkytis su baimėmis. Visų pirma, turime žinoti, jog pas visus žmonės veikia proto programa- išvengti skausmo, patirti džiaugsmą. Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingai skauda. Čia verta pagalvoti apie baimės teikiamą „džiaugsmą“, kurio protas taip trokšta. Paprasčiausias pavyzdys- žmogus kamuojamas nesėkmės baimės, nesiima kokių nors veiksmų ar iššūkių. Taip jis apsaugo save nuo nesėkmės ir garantuoja sau šiokį tokį komfortą. Gyvenime apstu pavyzdžių: statistiškai žmogus bando įkurti savo verslą mažiau negu vieną kartą (t.y. prieš pabandant dažniausiai pasiduoda ir viską meta), kitas pavyzdys iš naktinių klubų- kiek daug šaunių vaikinų visą naktį daugiau nieko ir neveikia tik stovi pakampėm su alaus bokalais ir spokso į šokančias merginas. Tačiau šioje vietoje pasirinkti kas yra skausmas ir kas yra džiaugsmas galime mes patys ir tam nereikia įpatingų pastangų. Žmogui bus lengviau įveikti nesėkmės baimę, jei jis susies skausmą su pasyvumu. Džiaugsmą jam suteiks, kad ir nevykęs, bet vis dėl to bandymas pasiekti savo tikslo. Paslaptis slypi tame, jog mes galime nurodyti savo protui didesnės laimės šaltinį nei baimės teikiama nauda. Tada atsiranda jėgų ir noro skintis kelią per savo baimes. Taigi pirmas būdas- skausmo ir džiaugsmo suvokimo keitimas.

Antras būdas- alternatyvų pasirinkimas. Kai jų nėra, tam tikras įvykis yra taip smarkiai sureikšminamas, kad nelieka kitos išeities, kaip tik imti ir nerimauti. Pagalvokite kaip sėkmingai yra įbauginti jaunuoliai laikantys brandos egzaminus: „Svarbiausia gyvenimo diena“, „be egzaminų niekur neįstosi ir nieko nepasieksi“ ir t.t. Ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai kažoks įvykis/susitikimas/pokalbis yra vienintelė išeitis? Pamąstykite ir savęs paklauskite: ar yra dar koks nors kelias norimam tikslui pasiekti? Ar yra žmonių, kurie tai pasiekė kitais būdais? Pasirinkus į tikslą tik vieną kelią, jaučiamasi taip pat nesaugiai, kaip ir rišant didelį laivą vienintele virve.

Kitas būdas- klaidų darymas. Mokykloje moksleivius baudžia už klaidas- mažinant pažymius, suaugusiuosius už klaidas baudžia mažinant algas, papeikimais ir kitokiais būdais. Baisu suklysti- o kodėl gi nepabandžius suklysti tyčia? Baisu užkalbinti žmogų? Paprastas būdas įveikti baimę- užkalbinti žmones taip, kad garantuotai susimautumėte. Po tokių kelių pabandymų pasirodys, kad nebuvo ko ir bijoti. Leiskite sau klysti. Kai priimsite klaidas, kaip vertingas pamokas, sumažės nerimas ir baimė jas daryti.

Dar vienas būdas- savęs stebėjimas. Visos dienos metu verta atkreipti į save dėmėsį, jausti savo emocijas ir pastebėti kada jos kyla. Paprastai tariant- būti „čia ir dabar“. Paslapti slypi tame, jog baimės gyvena praeityje ir ateityje, dabartyje jos neegzistuoja. Dabartyje sutikti galime tik realios grėsmės keliamą baimę- pvz. dideliu greičiu atlekiančią mašiną mūsų kryptimi, kai einame per gatvę ir pan. Tokios baimės tai tik savisaugos instinktas, tad jos mum labiau padeda nei kenkia. Tačiau yra atvejų kai vertėtų sumažinti tokio instinkto veikimą. Paprasčiausias pavyzdys- profesionalūs vairuotojai imituoja avarines situacijas, tam kad realybėje išsaugotų sąmoningumą ir gebėtų priimti šaltakraujiškus sprendimus avarijai išvengti.
Taigi, stebėdami save ir jausdami kada kyla baimė, mes tampame stebėtoju, kuris nėra susitapatines su savo baime. Atsiranda asmuo kuris jaučia baimę ir kitas- kuris stebi tą, jaučiantį baimę. Tokiu būdu mes „dedame baimę ant stalo“ ir galime daryti su ja ką norime- analizuoti, suprasti, išspręsti, neutralizuoti. Galiausiai tokia būsea prives iki to, jog jausdami baimę galėsime galvoti : „ nagi nagi, baime, jaučiu tave, įdomu kada gi tu praeisi“.

Galiausiai, visas baimes ir kitas neigiamas emocijas, labai sėkmingai neutralizuoja suvokimas. Tai supratimas kodėl kažkas vyksta. Šioje vietoje labai pagelbės žinios apie emocinį intelektą. Stebėdami save ugdome sąmoningumą- atsakome sau į klausimą „kas vyksta? Ieškodami emocijų priežąsčių, gilindamiesi į save plečiame suvokimą- atsakome sau į klausimą „kodėl tai vyksta?“. Todėl dienos eigoje neigiamas emocijas verta užsirašyti, prisiminti ir laisvam laikui esant išnagrinėti, kodėl tai nutiko. Svarbu tai daryti visiškai sąžiningai, kad ir kaip nemalonu būtų prisiminti ir iškelti neigiamus įvykius. Nagrinėti emocijas gali padėti „emocijų seka“. Tiesiog ieškome emocijos priežąsties. Pvz. kodėl išsigandau?- todėl, kad pajutau grėsmę. Kodėl atsirado grėsmės pojūtis? – Nes nepakankamai pasitikiu savimi. Iš kur tas nepasitikėjimas?- iš vieno ar kito įvykio ir t.t. Sekdami emocijomis, atrasime pamatinius įvykius ar jausmus dėl kurių kyla daugelis dabartinių bėdų ir neigiamų pojūčių.

Pakalbėkime apie tai, ką gi daryti atradus tas pamatines emocijas. Yra keli keliai- veiksmingiausias iš jų- neutralizuoti jas. Tai galima padaryti su tokiais metodais kaip EFT (Emotional Freedom Technique), SEDONA and The Releases. Jų veikimo principas panašus- iškelti pamatines emocijas į dienos šviesą ir jas neutralizuoti, t.y. padaryti taip, kad dingtų nemalonųs pojūčiai praeityje ir nerimas ateityje. Naudojantis šiais metodais ilgą laiką, įmanoma išsivalyti save nuo neigiamų praeities emocijų ir traumų. Jos nebeturi didelės emocinės reikšmės, taigi artėjama prie būsenos, kuri buvo anktyvoje vaikystėjė- jokių baimių, visiškai ramus protas, natūralus kūrybiškumas ir asmenybės žavesys.

Blogos emocijos, baimės, nerimas, pykčiai ir visa kita- tai svetima žmogui. Tai nėra tie dalykai, kuriuos norėtume prisiminti, kaupti, dalintis ir turėti su savimi. Natūrali žmogaus būsena yra harmonijos ir palaimos jausmas -tokie esame sutverti gamtos. Ir dabar jau mūsų galioje nuspręsti, kokiais norime tapti. Kokių veiksmų imtis, kad tokiais taptume.

www.radausave.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Sveikata. Kodėl turi siekti tapti sveikesnis?

Dažnai per įvairius informacijos šaltinius girdime, kad reikia sveikai maitintis, sportuoti, puoselėti sveiką gyvenseną. Vardan ko visas šis triūsas? Ta rytinė mankšta, tas neskanus sveikas maistas, monotoniškas dviračio pedalų minimas pakeliui į darbą. Turiu keletą minčių – kodėl vis dėlto tai daryti verta, tad jomis ir pasidalinsiu.

Sveikos, brandžios mintys gimsta sveikame kūne. Kai esi sveikas tau niekas netrukdo susikaupti, susikoncentruoti į darbą – nei nugaros ar dantų skausmai. Vadinasi, esi produktyvesnis, laimingesnis, tavo galvoje gimsta naujos, novatoriškos idėjos, kurių įgyvendinimas leidžia užimti vis aukštesnes pareigas darbovietėje ir tuo pačiu toliau sparčiai kilti karjeros laiptais.

Sveikata suteikia pranašumą. Tu gali dirbti sparčiau, intensyviau ir ilgiau, todėl esi pranašesnis už kitus, pavargusius, irzlius ir negyvybingus žmones. Taigi, sveikas žmogus daug reikalingesnis.

Sveikas žmogus yra gražesnis, patrauklesnis. Kai įeini į kabinetą ar biurą, nuo tavęs sklinda energijos bangos ir visi tai pastebi bei įvertina. Stiprius, sveikus žmones gerbia, jais žavisi. Ar nori būti vienas iš jų?

Ilgaamžiškumo paslaptis – sveika gyvensena. Ilgas ir sveikas gyvenimas – tai tavojo laiko „arsenalas“, kurį gali panaudoti įvairiai veiklai atlikti. Laikas – neįkainuojamas, jo nenusipirksi. O kaip tu jį išnaudosi – čia jau tavo reikalas.

Rūpinimasis sveikata reiškia harmoniją gyvenime. Negali visą dieną dirbti ir valgyti surogatinį maistą, nes tai nesveika ir alina. Turi skirti laiko sveikam maistui pasigaminti, fizinio kūno puoselėjimui, nes tai ir yra būtini komponentai harmoningam gyvenimo būdui. Sveikas gyvenimo būdas leis daugiau nuveikti per trumpesnį laiką. Taip pat gyvenimas taps įvairiapusiškesnis, įgaus naujų spalvų.

Iššūkis – tapk sveikesnis! Kas gali nemėgti iššūkių? Tik tas, kuris bijo, kad kažką praras. Svarbu žinoti, jog nėra ko prarasti, gali tik atrasti! O, ar esi ragavęs saldų atradimo skonį..?

Sveikata – raktas į visavertį gyvenimą be išlygų. Tu gali užsiimti viskuo, tau nebaisus net kopimas į aukščiausią kalną, nes turi tvirtus raumenis ir neturi viršsvorio. Užkopęs į viršūnę, įgysi daugiau pasitikėjimo savimi. Ne mažiau svarbu – mėgautis pačiu kopimu.

Vien pastangos tapti sveikesniu jau yra ryžto ženklas, rodantis beribę pagarbą sau. Už tai tave gerbs ir supantys žmonės.

Šaltinis: Gyventi.lt