Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas iliuzijoje III. Saviugda

sodas
Saviuga dar ne viskas.

Straipsniuose apie gyvenimą iliuzijoje sužinojome, kad mintys – tai kažkas, kas ateina ir praeina. Jos nėra pastovios, palyginus su pačiu „aš“. Dabar turiu keletą žodžių apie išganingąją saviugdą.

Daugelis užsiima saviugda ir yra pabudę iš nežinomybės sapno, o tai labai gerai! Saviugdoje blogas mintis pakeitė geresnės, bet ieškome toliau (ko?). Saviugda irgi yra sapnas, tik šiek tiek gražesnis – vietoje visiškai nepatenkinančių minčių, gauname geresnes, bet irgi nepatenkintas mintis (antraip, kodėl „kova“ tęsiasi?).

Saviugdos sapnas gali praeiti lygiai taip pat, kaip ir tas nežinomybės sapnas. Dabar, kai žvelgiate atgal, sakot sau: „kai nežinojau visų tų žinių, gyvenimas buvo…“. Lyg sėdėtumėte prie lango, mąstytumėte ir staiga grįžtumėte į save: „Ach! Apie ką aš čia mąstau?“. Staiga sapnas praeina. Galima pabusti ir iš saviugdos sapno.

Nesakau, kad reikia mesti gerus įpročius, kurie padeda sutvarkyti gyvenimo reikalus ir keliauti gyventi į mišką su indėnais. Saviugda yra kelias, bet tai tik kelio dalis. Kai pasieksite didžiulius tikslus, pamatysite „saviugda manęs nebepatenkina“ stotelę. Ši stotelė matosi visą laiką, bet tikslai ir svajonės verčia visą laiką žiūrėti į priešingą pusę. Būtent čia didžioji dalis susimauna ir kartoja saviugdos maršrutą daug kartų, bandydami patenkinti įsismaginusį ego.

Gyvenimas yra graži harmonija, jeigu moki jį gyvent neprisirišęs. Kiekvieną kartą, kai jaučiate nepasitenkinimą. Harmonija nori Jums pasakyti, kad darote kažką ne pagal ją. Viskas vyksta pagal šią Ponią. Jeigu darote ne pagal harmoniją – ji siunčia bėdeles ir laukia, kol pabusite.

Užsiimti saviugda, bet neišdrįsti jos peraugt… Panašu į spąstus. Yra vieta už saviugdos ir ją įmanoma pasiekti. „Turtuoliai irgi verkia“ (serialų stilium) – „saviugdininkai irgi griaužiasi ir liūdi, ir kartais net labai labai“. Metas tai pripažinti ir atvykus į stotelę – išlipt ir persėsti į „O ką aš šioje žemėje veikiu? Kas aš esu? Kas yra laimė?“ traukinuką.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas Iliuzijoje

gyvenimas, iliuzija
Ar tai, ne iliuzija?

Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be streso, pykčio ar mažų pavydo scenų. Ar mes norime tokio gyvenimo? Kai kas pasakys: „reikia visų šių mažų bėdelių, nes be jų neįdomu būtų gyventi“; bet iš kur mes tai „ištraukėm“? Ar mes turėjom gyvenime šansą pabandyti bent mėnesį gyventi be pykčio ir visų kitų mažų „bangelių“? Panašu, kad ne. Tad kodėl žmonės galvoja, kad jiems reikia kančių, jeigu jie net nėra bandę gyventi be jų?

Panašu, kad „kai kas“ nežino apie ką kalba ir tik primeta net ne savo nuomonę, o kiti tuo tiki ir kartoja iš paskos. Tokių įsitikinimų yra apsčiai, ir jie visi nežinia kaip sugalvoti. Juk gyvenimas turi kitokią reikšmę nei amžina ir nepailstanti kova. Negi čia esam tam, kad vieni kitiems per galvas liptume? Aš labai abejoju, kad žmonės tuo nuoširdžiai tiki, nes vidus dažnai sako visiškai atvirkščiai. Negi Jūs tikrai tuo tikit?

Atsakymų, kodėl mes norim bėdų, galime ieškoti savo pasąmonėje. Pasąmonė – lyg minčių saugykla, kurias kažkada sugalvojome ir į jas nebekreipiame dėmesio. Pvz. Jūs dabar negalvojate, ką veikėte vakar per pietus, bet tai perskaičius tuoj pat atsiminėte. Ši mintis buvo Jūsų pasąmonėje, o ten minčių yra tiek, kiek tik esate per gyvenimą patyrę. Štai kodėl kenksminga skaityti negatyvius dalykus, įvairiausius pažeminimus ir t.t. Tai užsilieka pasąmonėje, o kai tos perskaitytos mintys iškyla į paviršių, mes galvojame, kad tai mūsų pačių elgesys ar mintys. Pvz. perskaito žmogus žurnale, kaip porelė kivirčijosi ir ką kalbėjo. Vėliau, po trijų metų, kivirčydamasis ištaria tuos pačius žodžius (skaitytus žurnale) savo artimajam. Galvojat, kad tai yra Jo asmenybė ir Jo sugalvoti žodžiai. Ar nepanašu į sapną?

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt