Categories
Laimė

Priimti save I

Džiaugiuosi, kad galiu rašyti straipsnį tokiu pavadinimu. Jūsų akys bėgs eilutėmis, kurios bus apie pasitenkinimo pradžią ir pabaigą – apie savęs priėmimą (ir priėmimą apskritai). Tai, kas kiekvienam taip sava, intymu ir artima, įmanoma, bet kartais nepasiekiama.

Taigi praktiškai visi kažkada pradedame gyvenime susivokti, jog kažkas netenkina, ir pamažu imam pastebėti, jog viduje vyksta konfliktas. Konfliktas su savimi, konfliktas su aplinka. Bandymas save valdyti per jėgą, riejimasis mintyse su žmonėmis ar situacijomis. Pradžioje bandome laimėti, nes atrodo, jog bus kažkas geriau, ir skiriame daug jėgų išlaikyti nuostatai „aš teisus“. Po visų teisumų, daug kartų atsitrenkus į liūdesį, neviltį, tuštybę, jeigu pasiseka išvengti televizoriaus ar pramogų ir pabūti tyloje – imam mąstyti „kodėl?!“ Čia ir prasideda „kelionė“ į ten, kur galėsi ilsėtis.

Ilgesnį laiką pabuvus vienam, pradeda matytis, jog visi tie dūzgimai nėra išorėje, jie tik viduje. Patys baisiausi žmonės, kuriuos sutikote; pačios maištingiausios situacijos, kurias teko išgyventi, sukasi galvoje, ir jausmai, pasirodo, yra mūsų pačių. Tai mūsų pačių pokštas sau. Dabar sėdime kėdėse ir tų žmonių nėra šalia, bet jausmai ateina kuo puikiausiai. Tuos jausmus jaučiam, juos turim, juos valdom, juos „užklijuojame“ ant tų žmonių, situacijų. Atsakomybė labiausiai šokiruoja tada, kai suvoki, jog pats tarytum privertei tuos žmones taip elgtis, situacijas nutikti. Tai yra Mūsų visiška atsakomybė.

Taigi jeigu mes jaučiame pagarbą kitiems, tai patys savo viduje išgyvename pagarbą ir tą pačią pagarbą taikome sau. Kokią turim – tokią naudojam. Jeigu pykstame, tai išgyvename pyktį ir tą patį pyktį jaučiame (tuo pačiu metu ir vėliau) sau. Tas pats su visais pažeminimais, paaukštinimais ir likusiais jausmais. Ką dalinam kitiems, tą gauname sau. Jeigu mėgstate stalą, tai siunčiate jam „mėgimą“, ir kiekvieną kartą atėjus prie stalo jis Jums „atspindi“ mėgimą. Jeigu mėgstate žmogų, tai jis Jums „atspindi“ Jūsų gerumą.

Žinodamas tai supranti, jog viskas veikia pagal dėsnį „ką duodi, tą ir gauni“, ir tada norisi, jog tavo vidus būtų visiškai švarus, beribis. Norint, kad kiemas būtų visiškai tvarkingas, negali ignoruoti net pačio mažiausio numesto popierėlio. Jeigu jį paliksi, jis kris į akis. Jeigu būsi nors menkiausiai nesąžiningas prieš save ar kitus, tas nesąžiningumas įsliūkins į tavąjį kiemą ir sakys: „Prisiimk atsakomybę tik už tas dideles šiukšles, o kitas palik.“ Tokiu atveju vėl parklupsi.

Taigi pradžiai imi įnirtingai tvarkyti viską, ką palikai netvarkingai sau ir kitiems. Valai ir valai kiemelį, šluoji jį dėl savęs ir už kitus, nes nėra svetimo. Yra tik savos mintys ir savi jausmai, motyvai. Jeigu nori visiškai išsilaisvint, negali sau sakyt: „Tegul tie prasmenga, o atleisiu tik savo draugams.“ Kodėl? Nes tuos pačius motyvus ir jausmus, mintis naudosi sau – kaip liaudyje sako, „atsisuks prieš patį tave“. Todėl priimti save – tai priimti ir kitus. Priimti kitus – tai priimti save.

Eiti šiuo etapu yra truputį panašu į įsivažiuojantį, lengvai fantastinį filmą. Dažnai yra sunku, bet taip pat palaiminga, nes apsivalai. Esi labai palengvėjęs, gyvenimas, atrodo, tiesiog pats sutvarko visas situacijas, nes tavasis vidus grandioziškai harmoningesnis nei anksčiau. Tuo pačiu galo tarytum nesimato, o ir matyt nesinori, nes viskas tik gerėja ir tuo mėgaujiesi. Šitame pasimėgavime esi ganėtinai aklas. Kodėl? Nes nematai, kas toks viską priima, bet apie tai kitame straipsnyje. Čiau! 😉

www.laimingi.lt

Categories
Puikus Gyvenimas

Zen. Pamąstymai. Koanai

Zen (dzen)budizmas labai paplitęs Rytų šalyse, tačiau šį kartą nenoriu gilintis į jo istoriją ar kitus aspektus, nes mane domina zen budizmo reiškinys koan ( jap. „viešas pastebėjimas“ ).

Iš pradžių Koan buvo trumpas, pamokantis pasakojimas apie Budos ar kitų šventųjų gyvenimą ir Jų pasakytas mintis, posakius ar palyginimus. Vėliau tai paplito, ir koan tapo paradoksaliomis frazėmis ar klausimais, neturinčiais realios reikšmės realiame suvokimo lygmenyje, tačiau galinčiais sužadinti naują sąmonės būseną ar net Nušvitimą Satori.

Satori – aukščiausias budizmo dvasinis lygmuo, prilygstantis induizmo Nirvanai.

Atsakymų į koanuose užduotus klausimus reikia ieškoti patiems, savyje… Pabandykime, ir gal mūsų dvasinis pasaulis, sąmonė kitaip pradės žvelgti į Pasaulį, kuriame mes gyvename ir kuriame… Kuriame save kaip žmogų, kurio paskirtis Žemėje – gyventi…Gyventi taikiai, su meile, pagarba ir užuojauta.

Čia nebus patarimų ir raktų „į teisingą gyvenimą“… Čia bus pasakymai, pamąstymai apie mus – žmones, aplinką, mūsų santykius… Tai tarsi įsiklausymai į save, į savo vidų…

Zenas– tai Nežinančiojo proto buvimas visur ir visuomet. Jei vairuojame automobilį – tik tai ir darykime, jei valgome- tik valgykime, jei einame- tik eikime… Praktikuoti zen galima visur – einant, sėdint, gulint.

Populiariausias būdas yra sėdint zazen (dzadzen) pozoje – kojos po savimi, sukryžiuotos, pečiai, nugara tiesūs, kvėpuojame lengvai, per nosį, rankas sudėję delnais vieną ant kitos (vyrams – dešinė, moterims – kairė ant viršaus), akys truputi primerktos.

Vienuoliai taip medituoja kelis kartus per dieną, po kelias valandas. Mums, gyvenantiems kitokį gyvenimą, užtenka bent karto per dieną pabūti su savimi…

Įsiklausykime į vieno vienuolio žodžius apie zen, gal tai padės suprasti esmę, kuri glūdi šiame mokyme.

„ Substancija neturi nei pavidalo, nei pavadinimo. Energija, Protas, Dievas tėra pavadinimai. Substancija yra absoliuti. Nesuprasdami savęs, mes nesuprantame kitų, todėl pasaulyje tiek daug nesusipratimų ir konfliktų. Pažindami save, suprasdami save, mes suprastumėm ir kitus žmones. Taip atskleistumėm savyje Absoliutą, mes sukurtumėm geresnį pasaulį.“

„Kūno atvaizdą mes galime pamatyti vandens paviršiuje. O kur mes galime pamatyti savo sielos atvaizdą ?”

“Mokausi vien tik tam, kad būčiau patenkintas“.

„Prireikia dviejų metų, jog žmogus išmoktų kalbėti. Ir reikia viso gyvenimo, kad jis išmoktų patylėti.“

„Upelis, susidūręs su uola, įveikia ją ne jėga, o užsispyrimu.“

„Išsirinkite mėgstamiausią užsiėmimą, ir jūs nieko neveiksite visą gyvenimą.

“Laimė – tai vis dar geisti to, ką jau turi.“
„Stiprus tas, kuris moka nugalėti save.“
„Jeigu kiekvienam įtiktum- priešų neturėtum.“
„Ateina tuščiomis rankomis, išeina tuščiomis rankomis. Kas?

Iš kur atsiranda gimtis?

Iš kur atsiranda mirtis?

Gimtis – tai dangumi atplaukę debesys.

Mirtis – dangumi nuplaukiantys debesys.

O iš tikro, nebūna nei gimties, nei gyvenimo, nei mirties…

Tai – žmogaus kelias…Ateiti tuščiomis ir išeiti tuščiomis….“

„Ledas, susidaręs iš vandens, yra šaltesnis nei vanduo.“
„Išravėję piktžoles, mes pamaitiname augalą.“
„Vienas mėnulis šviečia kiekviename tvenkiny; kiekviename tvenkiny – vienas mėnulis.“
„Atidžiai stebėdami pasaulį pamatysime, jog blogos mintys pražudo daug daugiau žmonių, nei fizinės ligos.“
„Ramybė ir išmintis iš esmės yra viena. Ramybė – išminties pagrindas. Išmintis – ramybės funkcija.“
„Kas atspindi vienas kitą? Du veidrodžiai.“

„Niekada nelaikykite išvaizdos tikrove. Nemąstykite apie praeitį, dabartį ar ateitį. Praeitis praėjo, dabartis – tik akimirka, o ateitis dar neatėjo.“

„ Koaną galime prilyginti akmeniui, kurį pasiimame patrankyti vartus, kad mus išgirstų ir atidarytų. Vos tik mus išgirsta ir atidaro – mes jį išmetame.“

Pirmas koanas.

Sunkumai ir lengvumai.

Mokinys paklausė Mokytojo, ar sunku suvokti zen.
Mokytojas atsakė:
– Taip, labai sunku.
To paties jis paklausė kitą Mokytoją.
Šis atsakė:
– Ne. Tai visai nesunku.
Trečiasis Mokytojas atsakė:
– Tai yra nei lengva, nei sunku. Tai tas pats, kas geriant vandenį suprasti pačiam, koks jis – šiltas ar šaltas.

Antras koanas.

Saugiausia vieta.

Mang Gongui ir Zen Mokytojui Kyong Ho vaikštinėjant lauke, kilo didelė liūtis, ir jie pasislėpė tarp uolų esančiame tarpeklyje. Mokytojas vis žiūrėjo į uolas, ir mokinys neiškentęs paklausė:
– Kodėl Jūs žiūrite į tas uolas, gal jos Jums atrodo nesaugios?
Mokytojas atsakė:
– Bijau, jog tos uolos gali mus užgriūti.
– Kaip jos gali užgriūti, jei jos stovi čia daug metų ir atrodo saugios?
Mokytojas Ho atsakė:
– Saugiausia vieta yra pavojingiausia.

Trečias koanas.

Apie vagį.

Zen Mokytojas Ryokanas gyveno atsiskyrėlio lūšnelėje vienas, be jokių daiktų, kai pas jį įsibrovė vagis. Tuo metu šeimininkas grįžo namo ir užklupo vagį.
– Turbūt nukeliavai ilgą kelią, kol atėjai pas mane?- paklausė Ryokanas.- Neišleisiu tavęs tuščiomis, imk mano apsiaustą.
Jis nusivilko jį ir atidavė vagiui. Suglumęs vagis pasiėmė apsiaustą ir spruko pro duris.
Ryukanas sėdėjo nuogas ir žvelgė į mėnulį.
-Vargšelis,- galvojo jis.- O, kad būčiau galėjęs padovanoti jam šitą gražų mėnulį.

Ketvirtas koanas.

Apie aklą kurčnebylį.

Pas Mokytoją atėjo jaunas vienuolis ir Jo paklausė:
– Mokytojau, kaip Jūs apklausinėtumėte vagį, kuris butų nematantis, negirdintis ir nekalbantis?
Mokytojas užsimojo lazda ir trenkė vienuoliui, tačiau šis pastebėjo šį smūgį ir pasitraukė.
– Vadinasi, tu – ne aklas.
– Prieik arčiau,- tarė Mokytojas.
Mokinys priėjo.
– Vadinasi, nesi ir kurčias.Ar supratai ką nors ?
-Ne,- pasakė mokinys.
– Vadinasi, nesi ir nebylys…

Penktas koanas.

Apie kiaules ir Budhą.

Kartą pas Mokytoją Mukahą atėjo šalies karalius ir tarė Jam:
– Pavargau nuo visų reikalų, rimtumo, užimtumo ir rutinos. Noriu laisvai, niekieno nevaržomas pabūti su Tavimi, pasijuokti, nes nebepamenu, kada iš širdies juokiausi.
– Gerai,- tarė vienuolis.- Jūs pradėkite, nes esate mano svečias.
– Tu, Mukaha, man esi panašus į ėsti norinčią kiaulę,- tarė karalius, ir visi ėmė juoktis iki ašarų.
Atėjo eilė Mukahai. Šis tarė:
– Jūs, karaliau, man esate panašus i Budhą.
Visi tylėjo, nes niekas nesuprato, kodėl Mokytojas taip pasakė. Karalius neiškentęs paklausė:
– Kodėl mane pavadinai Budha, nors aš Tave išvadinau kiaule?
Mukaha atsakė:
– Todėl, kad kiaulė mato kiaulę, o Budha mato Budhą…

Šeštas koanas.

Apie dubenį.

Pas Mokytoją Joshu atėjęs vienuolis tarė:
– Mokytojau, aš nesenai įstojau į vienuolyną ir prašau Jūsų, kad pamokytumėte mane.
Mokytojas paklausė:
– Ar jau pavalgei ryžių košės?
– Taip.
– Tada eik ir verčiau išsiplauk dubenį…

Zazen ( dzadzen) praktika.

1 pav. Zen meditacija

Pasirinkime mums jaukią, ramią vietą. Atsisėskime kojas sulenkę per kelius, pėdas sudėję vieną ant kitos (1 nuotr.).

Praktikuodami galime naudoti tam tikslui skirtas pagalvėles (2 nuotr).

2 pav.

Stenkimės nusiraminti, kvėpuokime ramiai, nesulaikydami vadinamojo diafragiminio kvėpavimo, kai krūtinė nesikilnoja. Iškvėpimo- įkvėpimo ciklai gali būti įvairūs: iškvėpimas dukart ilgesnis už įkvėpimą, arba jie gali būti vienodi. Rinkitės tai, kas tinka Jums, Jūsų nevargina, padeda atsipalaiduoti.

3 pav.

Šią praktiką galima atlikti ir pusiau lotoso pozicijoje, kada kojos sukryžiuojamos prieš save (3 nuotr.).

Abiem atvejais rankas padėkime prieš save, delnais į viršų, dešinę ranką laikydami po kaire, moterims rekomenduojama atvirkščiai. (4 nuotr.)

4 pav.

Za-zen pratybas atlikti geriausia vienumoje, nes tai yra pradinis suvokimas, po kurio būna pokalbis su Mokytoju, tada pamokymas, paskatinimas ar net paraginimas.

Za-zen pratybos sustiprina valios jėgą, kūną ir mūsų sąmonę, sukaupia energiją prasiveržimui į laisvę. Atsipalaiduoja nervų sistema, dingsta vidinė įtampa, atsiranda kūno ir minčių darna.

Kasdien pasėdėję bent po 10-20 minučių, rasime savąjį „ Aš“, su kuriuo pradėsime „draugauti“ , o ne pyktis ir kenkti ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Niekada gyvenime nebuvau uolus krikščionis ar praktikuojantis budizmą žmogus, tačiau man patinka aštuonios budizme skelbiamos Kelio dalys, kurios išvaduoja mus nuo kančios.

Patinka tikslus jų įtraukimas į savo gyvenimiškąjį suvokimą apie Gėrį – Blogį, Tiesą – Melą…

Noriu, kad tik įsiskaitytumėte, nebandydami susidaryti išankstinę nuomonę – tinka tai Jums ar netinka.

Tik paskaitykit ir pergalvokit kiekvieną iš šių Tiesų, gal Jos Jums padės tapti ne kitų, o savo paties kūno ir minčių šeimininku.

Aštuonios Budhizmo Kelio dalys:

Pirma: Teisingas supratimas;

Antra: Teisingos paskatos;

Trečia: Teisinga kalba;

Ketvirta: Teisingi poelgiai;

Penkta: Teisingas gyvenimas:

Šešta: Teisingos pastangos;

Septinta: Teisingas susikaupimas;

Aštunta: Teisingas panirimas vidun ir jį lydintis Prabudimas , tikrosios Laimės išgyvenimas…

Kiek toli nueisime praktikuodami Za-zen, kiekvieno mūsų pasirinkimas, tačiau tas Kelias – Gerumo ir Meilės Kelias, kurį pasirinkę ( kaip ir Krikščioniškąsias vertybes ar Korano išmintį) mes nueisime geresnio Žmogaus link…

Zen (dzen) budizmas labai paplitęs Rytų šalyse, tačiau šį kartą nenoriu gilintis į jo istoriją ar kitus aspektus, nes mane domina zen budizmo reiškinys koan ( jap. „viešas pastebėjimas“ ).

www.fightclub.lt