Categories
Karjeros patarimai

Mes nueiname ten kur labai stipriai norime arba nenorime nueiti.

Dauguma saviugdos knygų yra orientuotos į tikslo pasiekimą, realizavimą. Nors didžiausias žmogaus tikslas turėti tikslą ir savęs viziją ateityje. Jeigu kiekvienas žmogus aiškiai žinotu ko jis nori ir į tai nuolat koncentruotus tai ir turėtu.
Daugumą žmonių žino, jog tikslo reikia siekti palengva, planuojant, turint viziją ir t.t. Bet problema tame, kad mes dažnai mėtomės tarp pasirinkimų, mes turime daugybę variantų ir nepasirenkame nei vieno. Vadinasi mes koncentruodamiesi į viską nesikoncentruojame į nieką. Galėdami turėti viską, neturime nieko.

Kaip tu save įsivaizduoji po dviejų metų? Kur tu būsi? Ką tu darysi? Kaip tu jausiesi? Kokie žmonės tave sups? Jeigu tu savęs nematai niekur, tai spėk kur tu atsidursi? Nelabai toli nuo to kur dabar esi. Kodėl mes pasirenkame gyventi blogai arba pakenčiamai, kai yra visos galimybės gyventi gerai? Kai yra visos galimybės realizuoti save? Žinoma, nerealizavę savęs, paskui nugesinsime ir savo vaikų svajones, nes netikėsime, kad gali būti kitaip.

Siūlau pažiūrėti video „Kodėl jums nepavyks pasiekti puikios karjeros?“

Kodėl žmonės malasi toje pačioje vietoje metų metus?

Čia yra mano asmeniniai pastebėjimai.

1. Nesikoncentruoja ties vienu dalyku. Amžinai mėtosi tarp pasirinkimų. Nebūk lūzeris, pasirink vieną sritį, projektą, darbą, veiklą ir maksimaliai į ją nerk. Ne šiaip kojas įmerk, bet visas nerk. Gauk toje veikloje tam tikrus rezultatus ir tada spręsk ar nori toliau judėti ta vaga ar ne.
Čia tas pats kaip su žmonėmis kurie pradeda medituoti ir po savaitės ar dviejų nusprendžia jog čia ne jiems, nes nėra jokių rezultatų. Gal tokie žmonės tikisi po savaitės meditacijos skraidyti ore, kai visą gyvenimą į save krovė akmenis?

2.  Nemato savęs ilgalaikėje perspektyvoje. Nemato savęs ateityje . Jokios savęs vizijos. Jeigu nėra savęs vizijos, tai nėra ir tavęs. Koks tu nori būti? Kur nori patobulėti? Kaip nori bendrauti? Kaip nori, kad tavo kūnas atrodytu? Nežinai?
Tai nuolat žiūrėsi į tuos žmones kurie žino ir amžinai jais žavėsiesi. Mes žavimės tam tikrais žmonėmis tik dėl to, kad jie leido sau daryti tai, ko tu neleidi sau, ko dauguma žmonių neleidžia sau daryti.

3. Nemato savęs ilgalaikėje perspektyvoje kuriant ilgalaikę vertę kitiems žmonėms. Kuo tu daugiau vertės sukuri kitiems žmonėms tuo daugiau vertės gauni iš kitų žmonių. Kuo tu esi naudingas kitiems žmonėms? Kokius turi įgūdžius kurie gali padėti kitiems? Kokią sritį tobulini nuolat? Kokią vertę ilgalaikėje perspektyvoje sukursi žmonėms? Vyras nereikalingas moteriai, jeigu jis negali būti reikalingas ir kitoms moterims. Vyras nesijaučiantis reikalingas daugumai moterų sunkiai pasijaus reikalingu ir savo moteriai. 

Ką daryyyyt?

Tiesiog pasirink vieną sritį ir nerk į ją, gauk pirmus rezultatus ir žiūrėk ar nori toliau ten būti ar ne. Geriau išeikvoti laiką konkrečiai dirbant, nei nuolat galvojant, o gal tuo užsiimti, o gal šituo. Koncentruokis į tai ko nori, o ne į tai ko nenori. Tu turi dabar tai į ką visada koncentravaisi net nesąmoningai. Koncentruojiesi į nesveiką maistą? Turi nesveikai didelę pilvo apimtį. Koncentruojiesi į sveiką maistą, turi gražų pilvo presą. Logiška ir aišku. Ar tikrai?

Dažnai koncentruojantis ties viena veikla ar tai  pašaukimu tu pradedi atrasti naujus dalykus ir iš to gali išeitį visiškai kita veikla ir darbas. Bet tu galbūt niekada to nebūtum radęs, jeigu nebūtum paaukojęs metų konkrečiam darbui dėl kurio nebuvai tikras, bet nusprendei nebesimėtyti ir ėmeisi veiksmų.

Tie žmonės kurie turi tai ko galbūt nenori, daro tą patį tik nesąmoningai iš įpratimo. Galvoja apie tai kas blogai, apie tai ko nenori ir į tai automatiškai koncentruojasi. Galvoti vien tik tai apie gerus dalykus nereiškia ignoruoti blogų ir apsimesti, kad šalia esančios moters nemuša girtas vyras ir „pozityviai“ praeiti nepadedant jai.  Tai reiškia, kad kiek galima daugiau koncentruotis į tai kas tave atgaivins, kas suteikia tau ilgalaikės vertės.

Jeigu aš nematyčiau savo aplinkoje žmonių kurie per kelis metus kardinaliai persi kvalifikuoja investuodami į save. Jeigu nematyčiau tų žmonių rezultatų kurie atrodo neįtikėtini, galvočiau, kad viskas yra beprasmiška jeigu dabar esi ten kur nenori būti. Nors iš tiesų viskas priklauso tik nuo to į ką tu koncentruojiesi didžiąja savo laiko dalį. Kiekvienas turi nežmoniškai didelę galią savyje, bet ne kiekvienas ją išgrįsta  pažadinti, nors kiekvienas žino, jog ją turi.

Smagus tas žaidimas vardu gyvenimas. Tie kas mano, kad čia ne žaidimas, žaidžia pernelyg rimtai ir „perdega“.

Jeigu tu jautiesi užstrigęs vienoje vietoje, sudalyvauk 90 dienų iššūkyje ir atgauk savo vyrišką galią.

 

Categories
Saviugda Sėkmės psichologija

Skirtumas tarp to, kuo tu manai esąs ir kas iš tikrųjų esi

Realybė, tikrai juokingas dalykas. Tai tikroji daiktų būsena. Bet kas iš tiesų gali pasakyti, kas egzistuoja realybėje o kas ne? Jeigu yra kažkoks nustatytas standartas kuriuo mes remiamės, aš jo dar nesuradau. Kiek suprantu, būdas kuriuo aš patiriu realybę – savo realybę – gerokai skiriasi nuo tavo būdo.

Aš manau, kad realybė yra subjektyvus dalykas, o tai reiškia, kad ji pati save savęs neapibrėžia. Šios mintys gimė vakar, kai buvau duše, nuostabu, kaip įvairūs „suvokimai“ atsiranda skalaujant šampūną iš plaukų.

Jeigu kiekvienas iš mūsų pasaulį mato šiek tiek kitaip nei visi kiti, tai reiškia, kad ir mes patys kitų esame matomi kitaip nei mes matome save. Pamiršk apie tai kaip tu matai ar patiri vaizdus bei pojūčius – kur kas svarbiau yra tai, kad kokiais žmonėmis mes patys save įsivaizduojame, gali gerokai skirtis nuo to asmens kurį mato aplinkiniai.

Dabar aš nekalbu apie fasadą kurį kiekvienas iš mūsų užsideda kai bendrauja su aplinkiniais. Aš sakau, kad to fasado vaizdas yra abejotinas, tai kokį įvaizdį tu manai kuriantis, gali labai stipriai skirtis nuo to kaip jį mato aplinkiniai. 

Problema glūdi skirtume tarp minčių kurias turi mūsų kuriamas vaidmuo ir mes patys ir veiksmų, kuriuos mes atliekame ir leidžiame pasauliui pamatyti. Galite manyti, kad esate protingi, sunkiai dirbantys, sąžiningi – bet jeigu mūsų atliekami veiksmai nesiderina su tuo, ką mes apie save manome, pasaulis tiesiog negali apie mus galvoti taip pat kaip mes.

Kad ir kas nutiktų tavo galvoje, tai prieinama tik tau vienam. Na, tai yra akivaizdu. Tačiau, itin dažnas atvejis, kai mes susierziname kai žmonės nemąsto ir nevertina mūsų kaip tokių, kokiais mes save įsivaizduojame ar žinome esančius.

Sprendimas paprastas, privalu susitelkti ties išoriniu savo norimų charakterio savybių demonstravimu. Vienintelis klausimas, kokias savybes norime pasauliui parodyti? Sunkusis pirmas žingsnis link savo savybių išaiškinimo yra atsakymas į šiuos klausimus, kas tu esi, ko tu sieki ir kaip tu nori, kad aplinkiniai tave matytų iš šalies.

Tu turi būti sąžiningas pats su savimi ir suprasti, kad jeigu meluoji, tai meluoji pats sau. Tu esi toks, koks tiki esąs? O gal žmogus kokiu tu save laikai iš tiesų yra toks žmogus, kokiu kada nors tikiesi būti? Mes linkę suteikti sau daugiau nuopelnų nei esame nusipelnę. Jeigu tu esi tingus, bet „tiki“, kad esi darbštuolis, tau reikia kiek atidžiau žvilgtelti į realybę.

Kai gerai suprantame, kokie žmonės mes iš tiesų esame, įskaitant ir minusus, tada galime pradėti svarstyti su kokiais bruožais turime pradėti dirbti tam, kad taptume tuo, kuo vieną dieną trokštame tapti. Tai surišta su tuo, kaip mes save reprezentuojame visam pasauliui.

Pasaulis veikia pagal keistas taisykles. Fiziškas, apčiuopiamas išorinis pasaulis keičia mūsų minčių struktūrą. Norint pakeisti savo pačių asmenybės bruožus, turime tapti atviri žmonėms, tarsi tai jau būtų buvusi mūsų charakterio dalis. Taigi, jeigu tu nori tapti kažkuo, turi elgtis tarsi toks būtum jau dabar.

Jeigu žinai, kad nemėgsti mokytis ir tau kur kas maloniau visą dieną tinginiauti ant sofos, tada tu privalai keisti savo psichologinius įpročius fizinės veiklos pagalba. Privalai jau dabar elgtis tarsi būtum protingas, darbštus ir energingas. Jeigu kažką, bet kokį veiksmą kartosi pakankamai ilgai, tai taps įpročiu ir tavo mintys prisitaikys prie to.

Aplinkiniai žmonės, kurie negali matyti tavo vidaus, gali matyti tik tavo išorę. Tavo mintys jiems uždaros, tačiau jie gali jas suprasti iš tavo veiksmų. Yra dvi pagrindinės realybės: tavo asmeninė, pusiau realybė ir realybė kurios projekciją kuri realiame pasaulyje per savo veiksmus

Dažnai mes susierziname ar nusiviliame dėl to, kad žmonės nesupranta mūsų tokių, kokie mes esame. Vietoj to, kad pradėtum badyti juos pirštais, pabandyk atsidurti jų vietoje, mąstyk taip, kaip mąsto jie. Pagalvok, kaip jie mato tavo veiksmus ir iš tavo elgesio daro išvadas.

Stebėk save iš jų požiūrio taško. Ką tavo veiksmai jiems apie tave byloja? Gal būt tu laikai save kūrybingu, bet ar tavo veiksmai šią savybę atspindi? Ar tu tapai? Pieši? O gal žaidi su apranga, derini skirtingus stilius?

Galimybės neateis, jeigu tu nuo jų, taip pat ir nuo viso pasaulio slėpsiesi. Atsargiai rinkis, kokius būdo bruožus demonstruoti pasauliui, tačiau jokiu būdu netapk atsiskyrėliu. Nes tokiu atveju, tavęs lauktų pati baisiausia įmanoma lemtis, vienišumas.

 

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite.

Categories
Motyvacija

Veiksmų planas arba kodėl mes žinom, bet nedarom?

Žinai, kad turėtum sportuoti ir valgyti daug daržovių ir mažiau riebaus maisto, saldumynų.

Bet žinojimas, ką daryti ir darymas yra du labai skirtingi dalykai

Žinai kad reikia nustoti atidėlioti. Žinai, kad reikia žiūrėti mažiau televizijos. Žinai, kad geriau imtumeisi mokytis kalbą kurią visada norėjai išmokti arba pradėti groti gitara ar net susitvarkyti namus, negu leistum laiką socialiniuose tinklapiuose.

Žinojimas nėra problema. Tai “darymas” mums visada pakiša koją.

Versle yra tokia sąvoka vadinama “The knowing-Doing Gap” (žinojimo ir darymo plyšys), kai kompanijos studijuoja visus  būdus kaip padidinti darbo našumą, samdosi konsultantus, rengia begalią seminarų… bet iš tiesų tai nieko nepakeičia. Jie žino ką reikia tobulinti, tačiau to taip ir nerealizuoja.

Kodėl visa tai realizuoti taip sunku? Kaip mums perkelti žinojimą į veiksmą? Kas mus stabdo ir kaip mums per tai perlipti?

Darymas prieš Nedarymą

Tai ne, žinojimas daryti, stabdo mus. Viskas visiškai paprasta:

  • Jeigu nori numesti svorio, valgyk nekaloringą maista ir judėk daugiau.
  • Jei nori būti sveikas, valgyk daugiau daržovių, kruopų, vaisių.
  • Jei nori būt geresnės fizinės formos – sportuok.
  • Jei nori parašyt knygą, tai imk ir rašyk!
  • Jei nori išmokti kalbą ar groti gitara, tai eik ir mokykis.

Ne, bet mes to nedarom. Mes vietoj to darom štai ką:

  • Mes skaitom apie visokiausias programas.
  • Mes apie tai daug šnekam.
  • Atidedam ir einam veikti ką nors kitką.
  • Galiausiai nusprendžiam imtis veiksmų ir pradedam skaityti ir šnekėti apie tai dar daugiau

Skaitymas nėra darymas (nebent tai ką nori daryt ir yra skaityt). Šnekėjimas irgi nėra darymas (nebent mokausi bendrauti arba ruošiesi kalbai).

Darymas yra darymas!

Taigi, kas mus stabdo imtis veiksmų? Tai gana paprasta.

 

Mažas nykštukas kuris mus stabdo

Kažkas mus stabdo nuo darymo tai ką žinome, jog reikia daryti. Tai paslėpta. Tai paslaptis. Tačiau visi mes tai turim ir retas žino ką reikia keisti, o blogiausia, kad tik mažuma tai pripažįsta.

TAI BAIMĖ.

Kodėl nepradedi rašyti naujo skyriaus savo knygoje ir straipsnio savo bloge, o vietoj to tikrini savo Facebook‘ą? Nes bijai, jog tau nepasiseks. Bijai, kad nesi toks geras, kaip apie save galvoji. Bijai užduoties, nes nežinai nuo ko pradėti.

Kodėl valgai riebų maista vietoj daržovių? Tu bijai keistis. Bijai dalykų kurie nėra patogūs. Bijai apsijuokti prieš draugus, kai eisi su jais į piceriją ir jie valgys picas, o tu grauši morką.

Kodėl nešneki su mergina, kai santykiai krypsta į blogąją pusę? Bijai atstūmimo, bijai pasirodyti kvailai ir įžeisti savo išdidumą.

Kodėl nepalieki žmogaus kuris tavęs nevertas? Nes bijai būti vienas, būti nemylimas  bijai atrodyti kvailai prieš savo draugus, kai jei sužinos, kad eilinį kartą tavo santykiai subliuško.

Mes bijome, dėl to mes susigalvojame begalę kitų dalykų, kad tik nereiktų imtis to, ko “nenorime“.

Jei mes bijome susikirsti, kaip rašytojai, mokytojai, sportininkai, muzikantai, lyderiai, tėvai… mes sukuriame visokių pasąmoninių strategijų kaip išvengti nesėkmės.  Mes nekenkiame sau… mes tik bandome sau padėti išvengti situacijų kurios mus sužeis…

Mes esame tikri genijai, kai norime surasti priežasčių, kad nedarytumėme to ko bijome. Mes nuo to bėgame, o paskui galvojame, kodėl negalime daryti to, ką žinome jog daryti reikia. Ne, mes jau nebežinome jog tai reikia daryti – giliai mūsų mintyse, mes žinome, kad to daryti jau nebereikia.

Ir dabar norint tikrai pradėti tai daryti, reikia nugalėti baimę.

Veiksmų planas

Mes nugalėsim baimę veiksmais. Vienintelis kelias išmokti daryti tai ir yra daryti.

Štai planas… ne tik perskaityk, bet ir daryk!

1. Mokykis darydamas. Nesimokyk skaitydamas. Žinoma, truputis skaitymo yra naudinga, bet jeigu skaitai, tai paskaityk nedaug ir imkis veiksmų. Nesimokyk šnekėdamas. Mes per daug šnekame. Pradėk daryti, ir jeigu nori šnekėt, tai šnekėk darydamas!  Darydamas suprasi kokios yra tavo silpnosios vietos, kurios tave stabdo, o apie jas net nepagalvojai. Tada imsiesi veiksmų ir dirbsi ties tomis vietom, kol jos nebebus tavo silpnos vietos ir galėsi judėti toliau.
2. Užsirašyk savo baimes. Jeigu tau nesiseka veikti, reiškia baimė tave stabdo. Pagalvok ko tu bijai? Kaip manai, kas tavo manymu tau trukdo veikti? Užsirašyk viską. Rašymas jau yra veiksmas.
3. Dabar nugalėk baimes. Nugalėsime baimes savo veiksmais. Bijai rašyti? Padaryk tai 2 minutes. Tai toks mažas kiekis, toks mažas įsipareigojimas, jis negali būti baisus. Bijai, kad nesi gabus išmokti naują kalbą? Paklausyk 2 minutes ispaniškos muzikos, 2 minutes ispaniško filmo, 2 minutes ispaniškų naujienų. Kaip baisiai gali susimauti per 2 minutes? Darydami veiksmus tokiais mažais žingsneliais, išmokstame, kad baimės tai iliuzijos – darydami tai po tiek mažai, mes niekaip visiškai nesusimausime.

4. Į klaidas žiūrėk, kaip į mokslo įrankį. Mes mirtinai bijom nesėkmės,  nes tai atrodo kaip patvirtinimas, kad mes nevykę. Bet tai netiesa. Nesėkmė tai ženklas, kad galime dar kažką išmokti. Nesėkmė tai būtinas veiksnys mokymosi procese. Jeigu kažką gali atlikti tobulai – tu nieko nesimokai. Klysta visi, pakartoja tai kelis kartus ir galiausiai pasiekia ko nori. Kartais turi susimauti darydamas 10 kartų kol išmoksi, bet jeigu tu į tai pažiūrėsi kaip į mokymosi dalį, tie 10 kartų nėra jau tokie blogi, jie šaunūs! Nesėkmė yra naujas šansas.


5. Permąstyk ir varyk toliau. Visas procesas ganėtinai paprastas. Veiksmas, nesėkmė, susitaikymas, mokymasis ir vėl veiksmas. Kai nepasiseks, išsiaiškink kaip tai būtų galima pakoreguoti. Permąstyk ir bandyk vėl. Naujas bandymas bus geresnis, o gal ir ne. Jeigu ir vėl nepasisekė, koreguok toliau, kol galiausiai išsiaiškinsi kame esmė ir judėk prie sekančio veiksmo. Nėra jokio plano kuris tau pasakys kaip elgtis neklystant. Net ir žemėplapiai nėra visiškai tikslūs. Turi tiesiog imtis veiksmų, jeigu nepasiseks, instrukciją, ką daryti jau turi, laikui bėgant išmoksi koreguoti savo veiksmus taip, kad tam nereikės begalės nesėkmių.

Baimė nėra valdantis faktorius mūsų gyvenime. Ji neturi nurodinėt kaip klostysis mūsų gyvenimas. Tai tik silpnas nykštuko balsas kažkur toli mūsų galvoje kuris bando išvengti sunkumų. Bet mes galime išmokti, kad sunkumai nėra baisūs: tai jausmas kuris apima atradus naują vietą, užkopus į naują viršūnę, kylant į naujas aukštumas.

Mes galime nugalėti baimę. Pradėkime dabar.

Parengė  Mantas Matusevičius

Categories
Saviugda

Sustok

Dabartinis mūsų gyvenimo ritmas yra nesuprantamai greitas: rytinis krosiukas, paskubomis išgertas puodelis kavos, mokykla/universitetas/darbas, susitikimas su draugais/panele, išvyka, kompiuteris, knyga ir pan. Iš vienos pusės tai yra gerai, nes maksimaliai išnaudojame savo laiką ir todėl daugiau gauname bei patiriame. Tačiau yra ir kita šio reikalo pusė.

Neretai per tokį skubėjimą nepastebime akimirkos grožio, neįvertiname to, ką turime, nepastebime smulkmenų, kurios ne tik gražios, bet gali ir naudingomis tapti. Kažkada padariau eksperimentą: savo draugų, su kuriais susitikdavau, paklausdavau, kas gero dėjosi aplinkui, kuomet jie ėjo į susitikimą su manimi. Dažniausias merginų atsakymas:„ Nu lyg ir nieko… O ką?“ Dažniausias vaikinų atsakymas:„ Kas vyko? Nu lyg ir… Ai pala. Va. TOKIĄ paną mačiau, kad eik tu…“ Kai girdi vien tik tokius atsakymus, vienos draugės pasakymas tiesiog paglostė širdį:„ Mačiau, kaip žvirblis iš balandžio duonos gabalėlį nugvelbė.“ Atrodo nieko ypatingo ir reikšmingo, tačiau ta mergina yra viena pozityviausių ir įdomiausių kurias man teko pažinoti, tad galim teigti, kad tie, kurie moka pažvelgti į smulkmenas, moka ir stipriau džiaugtis. Žinoma, tai nėra vienintelis faktorius, kuris lemia žmogaus pozityvumą, bet…

Visi šitą girdėjom milijonus kartų, tad nieko naujo nepasakiau. Tačiau noriu pabrėžti, kad labai svarbu sustoti yra tada, kai nesiseka. Kai gyvenimas teka sava vaga tai einant į susitikimą nužiūrinėt mergas labai lengva, bet  kai pyksti, kai visa krenta iš rankų, tą padaryti yra gerokai sunkiau. Man atrodo, kad tą akimirkos grožį, apie kurį kalbėjau įžangoje, reikia įžvelgti ir netinkamose situacijose. Pavyzdžiui. Vėluojam į susitikimą, o prieš nosį nemaža automobilių spūstis, dar Saulė į akis nežmoniškai šviečia, automobilių signalų simfonija iš vis atrodo prie pat ausies… Yra dvi išeitys – arba mes keikiam visus, net ir tuos, kurie su šia situacija niekaip nesusiję, o gal tiesiog pažiūrime į veidrodį ir pagiriame save, kad net skubėdami sugebėjome susitvarkyti tinkamai ir dabar atrodome gražiai, o gal kažkas įdomaus už lango vyksta, o gal tiesiog pasidžiaugiame, kad dabar galime neskubėdami pagalvoti apie savo svajones, tikslus ir apie tai, apie ką pagalvoti laiko niekada neturime, bet kas kelia mums malonius jausmus. Be abejo, prarasti budrumo nereikia, nes dėl mūsų spūstis dar padidės, o tada jau…

Arba, sakykime, mus kažkas įžeidžia. Manau, svarbu būtų sustoti ir giliai įkvėpti prieš priimant sprendimą ar kažką pasakant, o ne išrėkti visus žodžius, kuriuos išgirstame karštos dienos vakare praeidami pro statybininkų vagonėlius.

Mano galva, yra svarbu maksimaliai išnaudoti savo laiką, tačiau mes  privalome sustoti. Sustoti ir pagalvoti, ar tas vienas žodis, vedinas neigiamos emocijos, tikrai tinkamas. Pagalvoti, už ką turime būti dėkingi. Pastebėti ir įvertinti tai, ką turime. Sąrašą būtų galima tęsti, bet kyla klausimas, kam visa tai daryti? Atsakymas paprastas – pabandykim ir suprasim, nes jaučiu, kad naudos nusakyti neįmanoma, visa tai reikia patirti pačiam.

Categories
Motyvacija Saviugda Sėkmės psichologija

Skaitydamas knygas neišmoksi nieko naujo, tik atrasi tai kas slypi giliai tavyje

Šiandien išgirdau gerą patarlę… „Skaitydamas knygas neišmoksi nieko naujo, tik atrasi tai kas slypi giliai tavyje“. Ir prisiminiau, kad dažnai man žmonės sako knygų skaityt neverta, juk nieko neišmoksi, juk čia smegenų plovimas, juk čia betikslis laiko švaistymas ir t.t.

Taip dauguma žmonių ir neskaito knygų. Neskaito todėl, kad taip daro kiti. Taip daro dauguma. Bet dauguma nieko neturi ir keikia visus aplinkui, kad visi kalti tik ne aš pats. Valdžia kalta, kad nesukūrė man gero gyvenimo, viršininkas kaltas, kad manęs nepaaukštino pareigose, mokytojas kaltas, kad mokykloje manęs neišmokė vieno ar kito dalyko, tėvai kalti, kad neuždirbo pakankamai pinigų. Ir taip galima sugalvoti begalę pasiteisinimų, kad tik nebūtum kaltas PATS. Taigi todėl, kad žmonės nesupranta, kad dėl visko kalti tik jie patys, todėl ir kyla virtinė gyvenimo nelaimių ir sunkumų.

Ne visiems žmonėms reikia skaityti knygas. Vienos NVO steigiamojo susirinkimo metu teko bendrauti su politikos veikėju ir statybos verslo atstovu. Aš bandžiau apgynti savo nuomonę, kuri kaip vėliau paaiškėjo nebuvo teisinga. Bet aš vis vien iš visų jėgų stengiausi ją apgynti. Jis manęs paklausė tu gal Sharmą skaitęs? (Kalba apie Robin Sharma knygas). Atsakiau taip skaitęs. Aš ir skaičiau sako, tik skaičiau taip: šitą jau dariau, šitą jau dariau, šitą irgi, o šitą dar darysiu. Taigi šitas žmogus sugebėjo atrasti savyje pakankamai daug pats, bet ir tai rado šį tą, ko dar nebuvo radęs.

Kitas žmogus susigyvena ir susitaiko su savo problemomis neieškodamas jokių atsakymų į iškilusius klausimus. Taip aukoja savo gyvenimą vardan kitų. O galiausiai vis vien tenka pasielgti taip kaip turi būti, tik būna prarasta labai daug brangaus laiko. O laikas juk vienas brangiausių dalykų gyvenime. Tik nuo to kaip jį panaudosite priklauso jūsų gyvenimo gerovė.

Taigi jei jums gyvenime kartojasi vis tos pačios klaidos, nelaimės ar bėdos pats laikas pradėti skaityti knygas. Taip jums padės gyvenime atrasti tų klaidų, nelaimių ir bėdų priežastis, kurios greičiausiai slypi jumyse.

Taigi sėkmės ieškant atsakymų iškilusius klausimus. Pradėkite pagaliau veikti!

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Motyvacija Straipsniai

Auksinio plūgo sindromas

Taigi, Jūs turite prisipirkę šūsnį knygų… Esate užsivedęs „sėkmės žurnalą“, net su nuotraukomis… Pilnas kietas diskas „prisipūstas“ iš interneto… Biblioteka, kurią ketinate skolintis iš draugo laukia Jūsų… BET niekaip nesusitvarkote su savo gyvenimo situacijomis ir tik PLANUOJATE viską išspręsti. Tokiu atveju, aš sakau, kad Jūs turite „auksinio plūgo sindromą“.

„Tiuninguotas“ traktorius
Įsivaizduokite ūkininką, kuris užsiima žemės ūkio technikos „tiuningu“. Jis „užtamsina“ traktoriui langus, ratus ištepa tepalu, kad blizgėtų. Nupoliruoja kombainą, paauksuoja plūgą… Po viso to, jis BIJO važiuoti į laukus, nes darbuose viskas apeis purvais ir tas grožis ten nepasiteisins. Baikite galvoti, kad Jums reikia:

  • Perskaityti visas knygas
  • Peržiūrėti visus video
  • Sutikti Guru
  • Sulaukti metų pabaigos
  • Gauti stažą
  • Įgyti patirties „prastai apmokamoj vietoje“

Knygų skaitymas – žalingas įprotis
Imkitės pagaliau ko nors. Plūgas yra skirtas arti, o kai jis yra dirbamas, jis blizga ir gražiai atrodo…! Jeigu dabar dar tik esate teoretikas, tai turiu blogą naujieną: iliuzijų namelis grius. Remdamiesi patirtimi gausite naujų ir tikrų dalykų. Knygų skaitymas yra geras įprotis, bet jei skaitote tik dėl to, kad nenorite veikti, tada knygų skaitymas tampa žalingu įpročiu. Jūs tikrai neprivalote išmanyti visko, tiesiog darykite.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Atkarpos

Atsigręžkite. Jūsų niekas su peiliu nesiveja? Jei ne, tai kodėl mes kartais taip skubam ir lekiam viską daryti ir nespėjam gyventi?

Žmonių pasąmoningas moto yra „daugiau… dar… greičiau…“. Tada gyvenimas virsta į atkarpas. Palyginkite savo mintis su tuo, ką aš rašau:

• Dabar išeiginės, o aš jau laukiu darbo dienos (arba atvirkščiai)
• Valgydami pagrindinį patiekalą jau galvojate apie desertą
• Šis mėnuo laisvesnis, kitas bus sunkus (jo nuolatos jau laukiu)
• Po X savaičių pradžia (pabaiga) kažko, ir tada viskas bus aišku…
• Kelionė vyks tada, o po jos mintyse nieko nėra
• Dabar rytas, o jau galvoju, ką valgysiu popiet
• Ir pan.

Jeigu tokios mintys nuolatos supa Jūsų ramų protą, Jūs turite su tuo kažką daryti. Imkite tai spręsti.
Kai kitą kartą kelias minutes „pramiegosite žadintuvą“ ir, tai supratę, per miegus stipriai krūptelėsite, šoksite iš lovos… Tiesiog imkite ir atsipalaiduokite. Jūsų niekas nenužudys. Emocijos sako priešingai, bet tai – netiesa. Jūs su savo kūnu negalite pralenkti savo proto greičio. Pasiskubinkite, bet nepameskite savo savijautos. Tokį rytą besimaudydami kelis kartus pametame muilą ir, tik išėję iš vonios, jau būname suprakaitavę. Nurimkite ir ramiai išsimaudykite, nors ir šiek tiek didesniu tempu, bet pajuskite kaip vanduo teka per Jūsų kūną, kaip malonu tai daryti, koks vandens garsas… Imkite mėgautis.

Vieną dieną per savaitę paskelbkite ramaus būdo diena. Elkitės ramiai. Kai pajusite, kad eidami nuo automobilio iki parduotuvės mintyse lekiate, tiesiog ištarkite sau „atsipalaiduok“ ir pajuskite, kaip imate atsipalaiduoti. Niekur neskubėkite. Būkite momente. Jauskite savo kūną, kai galite, pajuskite, koks pojūtis yra dėti pėdą ant žemės, kaip rūbai liečia Jūsų kūną. Kai valgote, negalvokite, ką valgysite paskiau, pasimėgaukite skoniu. Jūs galite lėkti mintyse, bet Jūsų veiksmai tada nekoordinuoti, reakcijos prastos, išgąstis didelis. Gyvenkite ištisu momentu, o ne atkarpomis – nuo atrakcijos iki nemalonumų ir pan.

Liudas Vasiliauskas
www.Laimingi.lt

Categories
Saviugda

Saviugdos paradoksas

Gyvenimas pilnas paradoksų – malonių ir sukrečiančių. Saviugda, šiuo atveju, nėra išimtis iš taisyklės. Skaitydami įvairią savęs ugdymo literatūrą, kuri apima platų temų spektrą, visuomet rasite instrukcijas, ką turite daryti, konkrečius patarimus, technikas. Kartais ši informacija būna laiku ir vietoje, o kartais toji pati informacija tik išblaško mūsų dėmesį ir taip nuveda į niekur.

Galimas variantas, kad jums šiuo metu būtinos ne technikos, metodikos ar praktikos. Gali būti, kad jums šiuo metu to visiškai nereikia, ar galite tuo patikėti? Kad geriau suprastumėte, ką noriu pasakyti, į pagalbą pasitelksiu situaciją. Tarkime, perskaitėte knygą savęs ugdymo tema. Kadangi skaitote tokias knygas, labai tikėtina, jog jau dabar turite užtektinai veiklos gyvenime. Tarkime, knygoje rašoma, kad privalote atlikti vieną ar kitą praktiką, laikytis tam tikrų instrukcijų…ir jūs sutrinkate, nes nesugalvojate, kaip savo užimtoje dienotvarkėje atrasite vietos papildomai veiklai!

Tyliai su priekaištu balse ištariate – beprotystė. Ir jūs būsite teisus. Matote, technikos yra gerai, praktikos yra gerai, metodikos yra gerai, bet tik tada, kai turite brangiausio resurso savo gyvenime…laiko! Prašau, rimtai nusiteikite ir akylu žvilgsniu pažvelkite į savo gyvenimą…ar ten būtina dar ką nors pridėti? Kurios kaladėlės trūksta jūsų gyvenimo dėlionėje? Spėju, jokios! Saviugdos paradoksas – pirma pažiūrėkime, ko turime gyvenime atsisakyti, o ne ką pradėti daryti. Aš ilgai ieškojau ir daug ką išbandžiau, kol supratau, kad man visų pirma būtina ne ką nors nauja išmokti, o kai ko atsisakyti, ką dabar darau. Juk praktiškai kiekvienas turime žalingų įpročių, žiovulį keliančių veiklų, pasikartojančių bjaurių išgyvenimų.

Vėlgi sugrįžkite dėmesiu į save ir rimtai peržvelkite savo gyvenimą. Pastebėkite, kodėl darote visas tas jus žalojančias veiklas. Ar dėl to, kad jums trūksta dar vienos ar dviejų metodikų? Baikite kvailinti save! Greičiausiai žalojate, nes tame matote prasmę, vertinate šią veiklą, tam tikra prasme, mylite, tik toji meilė yra gryniausias savęs kankinimas. Supraskite tokios veiklos privalumus ir trūkumus, išrašykite juos ir palyginkite. Jums bus aišku, kad norėdami patirti savęs tobulėjimo džiaugsmą, turite paleisti, atsisakyti viso to, kas jus stabdo. Tai intuityviai jaučiama! Dabar pat priimkite ryžtingus sprendimus, paklauskite savęs – „Ko aš šiandien atsisakau savo gyvenime?“.

Atėjote į šį gyvenimą įgyti patirties. Patyrimas pastumia visas įsivaizduojamas ribas, praplečia siauriausius rėmus. Tik atsisakydami tariamai prasmingų ir vertingų užsiėmimų suvoksite ir paragausite skaniausių saviugdos vaisių. Dėkite pastangas, suvaldykite savo išblaškytą dėmesį, o tai atliksite, kai atsisakysite to, kas jus žaloja. Tai, kas jus žeidžia, nėra jums reikalinga, o tuo pačiu, ir naudinga. Išsilaisvinkite ir lengvesni judėkite toliau!

Straipsnio autorius: Saulius Šunauskas www.gyventi.lt

Categories
Saviugda

Klausk savęs ir tobulėk


Norint gauti tinkamus atsakymus, reikia sau užduoti tinkamus klausimus. Ryto nuotaika lemia mūsų didžiąją dienos dalį. Todėl Anthony Robbins siūlo rytais uždavinėti sau klausimus, kurie leis jūsų mintims nueiti prie gerų dalykų. Kaip pavyzdžiui meilė, dėkingumas, ryžtingumas. Tuo tarpu vakaro klausimai padeda apžvelgti diena, kas gerai, ką išmokome. Tai padeda stebėti savo progresą dienos metu. Tai, kaip ir laiko valdymas, tik čia kokybės valdymas savęs tobulėjime. Ryto klausimai 1. Dėl ko aš dabar laimingas savo gyvenime? Kas daro mane laiminga? Kaip tai verčia mane jaustis? 2. Dėl ko aš dabar esu sujaudintas savo gyvenime? Kas daro mane susijaudinusi? Kaip tai verčia mane jaustis? 3. Dėl ko aš dabar didžiuojuosi savo gyvenime? Kas daro mane pasididžiavusi? Kaip tai verčia mane jaustis? 4. Dėl ko aš dabar esu dėkingas savo gyvenime? Kas daro mane dėkingu? Kaip tai verčia mane jaustis? 5. Kuo aš dabar mėgaujuosi savo gyvenime? Kas daro mane besimėgaujančiu? Kaip tai verčia mane jaustis? 6. Ką aš dabar esu įsipareigojęs savo gyvenime? kas daro mane įsipareigojusiu? Kaip tai verčia mane jaustis? 7. Ką aš myliu? Kas mane myli? Kas daro mane mylinčiu? Kaip tai verčia mane jaustis? Vakaro klausimai 1. Ką aš daviau šiandiena? Kokiais būdais šiandiena aš buvau davėjas? 2. Ko aš išmokau šiandiena? 3. Kaip šiandiena pridėjo kokybes prie mano gyvenimo ar/ir kaip aš galiu panaudoti šiandiena įgytas žinias kaip investicija į ateiti? Problemų sprendimo klausimai 1. Kas yra nuostabaus su šia problema? 2. kas dar netobula? 3. Ką aš ketinu padaryti, kad tai butu taip, kaip aš noriu? 4. Ko aš ketinu nebedaryti, kad tai butu taip, kaip aš noriu? 5. Kaip aš galiu daryti tai, kas yra reikalinga besimėgaudamas procesu, kad tai butu taip, kaip aš noriu? Anthony Robbins