Categories
Rekomenduoju Vyriškumas

Ar tu turi, šias 8 savybes, kurių moterys ieško vyruose?

Vyrai ir moterys – kartu panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi. Visi mes augom panašiomis sąlygomis, panašiomis aplinkybėmis, bet vyrų ir moterų mąstymas bei požiūris į priešingą lytį visiškai skiriasi. Dažnas vyras, savęs nekartą yra paklausęs: „Kodėl aš nepatinku merginom? Ko jos iš manęs nori, tikisi?“. Galbūt yra vyrų, kurie klausia šito būtent dabar. Tuo tarpu, moterys iškelia sau klausimą: „Kodėl aš negaliu rasti sau tobulo vyro?“.
Vienaip ar kitaip, problema slypi abiejose pusėse. Vyrai nesupranta moterų poreikių, nesugeba perprasti jų mąstymo, moterys – nežino ko ieško, ko nori ir neįvertina to, ką gali duoti mainais. Vyrai, šiuo metu į viską žiūri per miglą, nežinodami nuo ko pradėti ir kokių savybių ugdymas merginom yra patraukliausias. Jie ekspermentuoja: bando vieną, vėliau ir kitą būdą. Tačiau vistiek rezultato nėra. Todėl atskleisiu pačias svarbiausias vyro savybes, kurių ieško moterys. Šių savybių ugdymas tau netik išsklaidys miglą kely, bet ir atneš tavo taip norimus rezultatus su moterimis.

 

Vyriškos Savybės

1. Vyriškumas. Būtent šiuo laiku, tai bene didžiausia moterų tema apie vyrus. Turbūt, ne kartą teko girdėti tokį visuomenės moterų išsireiškimą: „Vyrai jau nebe tokie vyriški. Vyriškas vyras tampa retenybe“. Tačiau… Kiekviena moteris turi tam tikrus, jai vienai būdingus poreikius. Moterų poreikiai tiesiogiai ar netiesiogiai ir sukuria vyriškumo sąvoką. Moterų daug, jų poreikiai skiriasi, todėl aiškiai padėto taško apie vyriškumo sąvoką nėra.

Pavyzdys: Moteris, gyvenanti be vyro, tačiau turinti kelis vaikus, vyriškumą įsivaizduoja kaip gebėjimą išlaikyti šeimą. Kadangi jos poreikis yra vyras, tinkantis auginti šeimai.
Štai kitas pavyzdys: moteris, neturinti šeimos. Ji vyriškumą įsivaizduoja kaip gebėjimą siekti užsibrėžtų tikslų ir nepriklausomybę. Kadangi jos poreikis yra vyras, visiškai nepriklausantis nuo kitų nuomonės ir siekiantis savo tikslų.  Todėl vyriškumo suvokimas priklauso nuo pačios moters. Tačiau atskleisiu dažniausiai merginų įvardijamas vyriškumo savybes.

Vyriško vyro bruožai:

  • Žodžio laikymasis;                                               
  • Nuomonės turėjimas;
  • Nepriklausantis nuo nieko;
  • Turintis savigarbą;
  • Gebantis sutramdyti moterį;
  • Siekiantis tikslų;
  • Ištikimas;

 

Nevyriško vyro bruožai:

  • Nuolatiniai verkšlenimai;
  • Pasyvumas;
  • Priklausomybė nuo kitų nuomonės;
  • Melavimas;
  • Neištikimybė;
  • Žodžio laužymas;
  • Meilikavimas;
  • Brandaus elgesio nebuvimas;

 

2. Gebėjimas priimti sprendimus. Moterys ieško vyro, kuris sugebėtų išlaikyti ir puoselėti šeimą. Geriausias kandidatas į šią rolę yra vyras, gebantis priimti sprendimus. Kodėl? Būtent todėl, jog sprendimų priėmimas kloja daug stipresnius pamatūs šeimai. Įsivaizduokit situacija:

 1) Vyras, turintis šeimą: žmoną ir kelis vaikus, dirba prastai apmokamą darbą. Šeimos pajamos vos išgali sudurt galą su galu. Vyras, matydamas, kad šeimai trūksta kažko, kad jo šeima nelaiminga, jis apmąsto visas galimybes ir priima šiai problemai sprendimą: ieškoti kito darbo ir kurį laiką persikraustyti gyventi į mažesnes patalpas. Šiuo laiko tarpsniu šeimai dar sunkiau, tačiau po kurio laiko vyras randa geriau apmokamą darbą ir grįžta į ankstesnę savo gyvenamąją vietą. Vyras nepabūgo priimti sprendimo, kuris savo ruoštų pakeitė šeimos socialinę padėtį.

2) Vėlgi ta pati situacija. Tačiau šiuo atveju vyras negeba priimti sprendimų. Matydamas, jog šeimai sunku, jis apsvarsto visas galimybes ir nusprendžia nieko nedaryt, mat rizika gali daug kainuoti. Vyras ir toliau gyvena kaip gyvenęs. Blogos gyvenimo sąlygos atsiliepia santykiams, kurie laikui bėgant nutrūksta. Todėl gebėjimas priimti sprendimus yra labai svarbus dalykas santykiuose.

vyriskumas 

3. Žinojimas ko nori iš gyvenimo. Visa tai yra susiję su tikslo turėjimu ir kryptingu gyvenimu. Vyras, turintis tikslą ir jo siekiantis, moterims pasąmonėje perduoda ryžtingo, turinčio valios ir kantrybės bei atsidavusio gyvenimui vyro įvaizdį. Ryžtas, valia, kantrybė ir atsidavimas yra pagrindinės savybės ant kurių klojami santykiai.

  • Ryžtas – kuria ateitį santykiams.
  • Valia –  palaiko ryžtą ir neleidžia pasiduot.
  • Kantrybė – padeda išgyventi sunkumus.
  • Atsidavimas – kryptingas šeimos santykių ar jos ateities puoselėjimas.

Todėl niekas kitas geriau, nei tikslo turėjimas ir nuolatinis jo siekimas, negerina šių, velniškai svarbių gyvenime, savybių.

4.  Pagarba. Absoliučiai jokia save gerbianti moteris, niekada neprasidės su vyrų, kuris negerbia jos. Pagarba, viena iš pagrindinių savybių, kuri leidžia mums išlikti civilizuotiems žmonėms. Ji koja kojon žengia su pasitikėjimu. O pasitikėjimas kitu, atveria platesnes galimybes gyvenimui, šeimai, darbui, santykiams… Šios savybės ieško ne tik moteris, jos pritaikymas kasdieniame gyvenime yra ne mažiau reikalingas.

5.  Dėmesys tik vienai, vienai merginai. Kiekviena moteris nori jaustis ypatinga, gerbiama ir savaip išskirtinė. Niekas geriau jai šių savybių nesuteikia, nei – ištikimybė. Neištikimybė yra viena iš dažniausiai nesėkmingai besibaigiančių santykių priežastis. Moteris tai suvokia, todėl kiek įmanoma bando to išvengti. Todėl ištikimas vyras yra vienas iš tų variantų, kurį moterys renkasi daug negalvojus.

 

6.  Nenuspėjamas. Tai gebėjimas nustebinti moterį, kai ji mažiausiai to tikisi. Žaismingumas kertasi su ištikimybe. Neištikimi būna ne tik vyrai, bet ir moterys, ne paslaptis. Tačiau kaip apsaugoti moterį nuo neištikimybės?

 vyras

Ištikimas vyras + nenuspėjamas = Laimingi santykiai.

Ištikimas vyras – vyras, gerbiantis moterį ir santykių esmę.

Netikėtumo jausmas – būtent tai apsaugo moterį nuo neištikimybės. Nenuspėjamas vyras neleidžia santykiams virsti kasdiene rutina. Jis juos pagyvina, atgaivina ar nudažo kitomis spalvomis. Priešingu atveju, kada vyras yra nuspėjamas, moteriai vėliau ar ankščiau pasidarys nuobodu. Laikui bėgant, ji pradės svarstyti apie idėją išbandyt ką nors naujo, patirt ką nors kitokio, kas būtų priešingą susiklosčiusiai rutinai. Kieno pasekoje, moterį priveda prie neištikimybės.

Todėl netikėtumo jausmo sukūrimas yra išties vertinga savybė, kurios ieško moterys. Kadangi būtent šios savybės dėka, mergina apsaugo pati save ir santykiai nevirsta rutina.

 

7. Pasitikėjimas savimi. Šioji savybė praktiškai neatsiejama sėkmingo socialinio gyvenimo dalis. Stipriai pasitikinčiam savimi žmogui, daug lengviau susirasti darbą, sukurti šeimą, užmegzti santykius su aplinkiniais ar net pradėti verslą. Kodėl? Savimi pasitikintys vyrai retai kada abejoja, jie užtikrinti tuo ką daro ir tai ką pasieks.
Jie niekada nemenkina savo gabumų, talento ar savo savi-vertės. Dažniausiai tokie vyrai daro ir sako tai ką galvoja, kas jiems sutaupo daug laiko ir padeda greičiau įgauti kitų žmonių pagarbą, o vėliau ir pasitikėjimą. Pasitikėjimas savimi yra skirstomas į dvi rūšis: Išorinis ir vidinis pasitikėjimas.

  • Išorinis pasitikėjimas savimi – tai labai nepastovus pasitikėjimas, kuriam įtaką gali padaryt bet koks žmogus. Paprastai šitokį pasitikėjimą savimi žmogui sukuria socialinis ir materialinis pradas – socialinis statusas, pinigai, materialūs daiktai.  Lygiai taip pat kaip pinigai, vieną dieną turi daug, kita – mažai, taip pat svyruoja ir pasitikėjimas.
  • Vidinis pasitikėjimas savimi tai labai pastovus ir stiprus pasitikėjimas savimi, kuriam įtakos praktiškai neturi niekas. Toks pasitikėjimas savimi susiformavo tik per patirtis socialiniame gyvenime. Kuo daugiau esi patyręs, tuo daugiau žinai. Kuo daugiau žinai, tuo labiau pasitiki savimi. Todėl šį tipą išugdyti paprastai reikalauja labai daug laiko.

 

8.  Humoro jausmas bei gebėjimas bendrauti. Moterys ieško tokio vyro su kuriuo nebūtų liūdna. Nesvarbu koks gražus ar seksualus vyras bebūtų, jeigu jis nemokės prieiti prie moters ar su ja bendrauti, visada bus surūgęs, ankščiau ar vėliau jų santykiams ateis galas. Humoro jausmas tiek pat svarbus moteriai kaip ir netikėtumo jausmas, kadangi būtent šios savybės ir išlaiko moters susidomėjimą ilgesniam laikui ir neleidžia santykiams virsta nuobodžia rutina.

Išvada: Šios 8 savybės yra bene dažniausiai ieškomos merginų, vyruose. Visų šių savybių komplektas atneš ne tik norimus rezultatus su moterimis, bet ir padės sukurti tvirtus ir sėkmingus santykius. Tiems, kam tikrai įdomu, kokiu principu mąsto ir priima sprendimus moterys ar norite detalesnės informacijos, stipriai rekomenduoju šį produktą: „Moters psichologija“. 

Categories
Saviugda

7 gynybos būdai

Gynyba
Gynyba

Posakyje: “jei nori pažinti žmogų eik su juo obuolių vogti” yra svarios tiesos. Žinoma, jog ekstremaliose situacijose daugiau ar mažiau atsiksleidžia tikrosios to žmogaus savybės. O ne tokiose ekstremaliuose, tačiau nekasdieniškuose įvykiuose galime atpažinti, kokias savybes žmogus slepia. Tai matyti iš jo gynybos būdų, kuriais jis bando nuslėpti ”užkabintas” tam tikras jautrias vietas.

Štai šie 7 gynybos būdai:

Savęs smerkimas- baimė būti nepilnaverčiu. Žmogus apriboja save, nesiima iššūkių, bijodamas nesėkmės. Galima tai atpažinti iš frazių “O ne, man nepavyks!”, “Čia talento reikia…” ir pan.

Arogancija- baimė buti “teisiamiems”. Tarp trumpų didelio pasitikėjimo rodymo akimirkų, toks žmogus nenori suprasti ir pripažinti savo klaidų. Jis bijo kitų nuomonės ir dėl nesaugumo jausmo kartoja, jog neturi jokių problemų.

Savidestrukcija- gyvenimo beprasmybės baimė. Žmogus žiūri per pesimizmo prizmę, jam atrodo, kad niekada niekas nepavyks. Taip pat žmogus nenori pripažinti savo priklausomybių- karštai neigia tai ir gina savo veiksmus.

Godumas- neturėjimo baimė. Tai pasireiškia apetitu įvairiose sferose.  Jis griebia dabar, nes bijo kad neužteks rytoj. To pasekoje- didelė kreditinės kortelės skola, viršsvoris, nesugebėjimas palikti ar atsisakyti daiktų.  Individui trūksta savikontrolės- kontrolę jis atiduoda aplinkybėms.

Kančia- aukos baimė. Žmogus mano, jog jo darbai nesulaukia tinkamos reakcijos, dėl to jis apsimeta auka, kad kiti tai sužinotų ir tuo pačiu siekia pritraukti dėmėsio.

Nekantrumas- baimė kažką praleisti. Skubama imtis kažko vis naujo, taip pridaroma klaidų ir tampa sudėtinga susikaupti ties esama veikla. Tai gali buti susiję ir su dėmėsio sutrikimu.

Užsispyrimas- pokyčių baimė. Žmogus užsiima debatais, kad ir ką naujo ar naudingo jam besakytum. Jausdamasis nesaugiai jis nori išsakyti savo opozicinę nuomonę, dėl to kartais konstruktyvus pokalbis neįmanomas.

Šie savigynos budai padeda apsiginti nežinomoje aplinkoje, kai jaučiamasis nesaugiai, tačiau tai riboja, nes visi šie elementai paremti baime. Dažnas naudojimasis šiais būdais nesaugumo jausmui įveikti veda link susvetimėjimo ir negatyvumo aplinkiniu atžvilgiu.

Ar girdėjote apie žmogaus ir lakuoto deimanto alegoriją? Ji pasakoja, kad visi mes esame deimantai, tobulos asmenybės, visi gražūs ir nuostabūs. Tačiau augant ir vystantis aplinka ant mūsų gražiojo deimanto užneša šiek tiek purvo (įvairūs kompleksai, baimės, nepasitikėjimas), kuris nevalomas kaupiasi. Suaugę, norėdami nuslėpti tą purvą imame ir lakuojame jį (7 apsaugos būdai). Tačiau nuostabiausia tai, jog tas purvas netikras, tai tik iliuzijos, sukurtos subjektyvios aplinkos. Kuo greičiau pradėsime krapštyti tą laką ir išdrysime akis į akį susidurti su savo blogybėmis, tuo greičiau nusikasime iki tikrojo deimanto, kurio grožio ir spindesio negali pranokti joks lakas ar dažai.

Yra du pagrindiniai būdai tam purvui pašalinti. Sąmoningumas ir suvokimas. Pirmasis atsako į klausimą “kas vyksta?” antrasis- “kodėl tai vayksta?”. Stebėdami save, atkreipdami dėmėsį į kylančias emocijas, plečiame savo sąmoningumo lygmenį ir galime vis dažniau suprasti, kada situacija verčia griebtis gynybos. Paprastas pratimas didinti sąmoningumą -”prisiminti save”. Pvz. tapti sąmoningam kaskart kai valotės dantis ar užsirišate batą. Vėliau galima prisiminti save kaskart kai nuspaudžiate durų rankeną. Taip kasdien didindami sąmoningai praleisto laiko kiekį, tapsite vis labiau sąmoningesni. Pastebėsite daugybę dalykų kurie vyksta su Jumis ir taip plėsite savo Emocinį intelektą.

Pastebėję kylančias emocijas, galime savęs klausti ir ieškoti tų emocijų priežasčių. Taip suvoksime ryšius tarp aplinkos veiksmų ir savo jautrių vietų, kurios yra judinamos. Atsakysime į klausimą “kodėl tai vyksta?”. Kitaip tai dar vadinama Dvasiniu intelektu. Suradę emocijų priežąstis galėsite jas pašalinti.

Emocijų neutralizavimo būdų yra daugybė- pradedant nuo paprasto atsiprašymo ir atleidimo baigiant meditacija. Tereikia paieškoti sau labiausiai tinkamo. Tačiau jau vien stebėjimas ir priežąsčių suradimas duoda didelę naudą. Tai tarsi saulės spidulys į užkerpėjusią vietą, kuris džiovina purvą, kol galiasiai jis pats nubyra.

www.radausave.lt

Categories
Saviugda

Baimė ir drąsa

Baimė ir drąsa
Baimė ir drąsa

Baimė ir Drąsa, Pasitikėjimas ir Nepasitikėjimas. Kelios savybes, kurias visi turime, kelios savybės, kurios smarkiai veikia mūsų elgesį. Viena iš šių savybių tėra iliuzija. Spėkit kuri? Iliuzija šiuo atveju yra nepasitikėjimas. Tokio dalyko apskritai nėra- tai tik apribojimai natūraliai, nuostabiai, pasitikinčiai asmenybei. Visgi, kad ir kaip mąstytume ar galvotume apie drąsą ir baimes,šios savybės yra tikros ir netgi egzistuoja vienu metu.

Kodėl taip yra? Viskas prasideda nuo vakystės- vaikai gimsta turėdami dvi baimes- baimę nukristi ir triukšmo baimę. Bėgant laikui, baimės, fobijos ir visa kita įgyjamos. Vienos baimės išnyksta, kitos stiprėja, pasireiškia ar tiesiog sukelia nemalonų nerimo jausmą, tačiau žmogus visada turi baimių savo asmeninių savybių rinkinyje. Visgi, kad būtų lengviau gyventi ir baimės neatimtų viso džiaugsmo, likimas mums davė nuostabų įrankį- Drąsą. Paprasčiausiai ją galima apibūdinti ne kaip baimių neturėjimą, o kaip gebėjimą veikti ryžtingai ten, kur baimė didžiausia. Kitaip tariant, kur baimė, ten ir drąsa.

O kaipgi baimės atsiranda? Vėl grįžkime į vakystę. Vaikai turi dvi unikalias savybes- Jie yra visiškai naivūs ir egocentriški. Gyvenimiškai tai pasireiškia tikėjimu, kad viskas, kas yra jiems sakoma yra gryna tiesa, ir supratimu, kad jie yra visų įvkių priežąstis. Pavyzdžiui jei mama ir tėtis susipyko, vaikas ieškos priežąsties savyje ir savo elgesyje. Tuo pačiu visiem žmonėm, vaikam ir suagusiems, būdingi trys pagrindiniai poreikiai- Saugumo, kontrolės ir pritarimo. Dėl kritikos, nesėkmių ar tiesiog netinkamo bendravimo dažnai vienas iš šių trijų poreikių yra pažeidžiamas ir tai tampa gera galimybe vystytis baimei. Tarkim, įvyko taip, kad mama supyko ant vaiko. Tuo metu vaikas negauna pritarimo, jaučiasi nesaugiai ir juo labiau negali nieko kontroliuoti. Be kita ko, jis dar galvoja kad tai įvyko dėl jo kaltės. Priklausomai nuo to, dėl ko įvyko konfliktas, vaikui gali vystytis skirtinga baimė: baimė reikšti savo emocijas, baimė sakyti tiesą, baimė tyrinėti, nesėkmės baimė ir t.t. Tokiu atveju vaikas geriau kentės ir jaus baimę, negu rizikuos prarasti kitų pritarimą, kontrolės jausmą ar saugumą. Pagalvokite, kodėl daugumai žmonių taip baisu kalbėti prieš auditoriją? Juk kalbant prieš minią žmonių taip lengva padaryti klaidą ir prarasti bet sekundės daliai visų jų pritarimą. O jei neduok Dieve, kas nors ims ir pradės apkalbinėti….

Pereikime prie būdų, kurie padėtų tvarkytis su baimėmis. Visų pirma, turime žinoti, jog pas visus žmonės veikia proto programa- išvengti skausmo, patirti džiaugsmą. Tačiau skirtingiems žmonėms skirtingai skauda. Čia verta pagalvoti apie baimės teikiamą „džiaugsmą“, kurio protas taip trokšta. Paprasčiausias pavyzdys- žmogus kamuojamas nesėkmės baimės, nesiima kokių nors veiksmų ar iššūkių. Taip jis apsaugo save nuo nesėkmės ir garantuoja sau šiokį tokį komfortą. Gyvenime apstu pavyzdžių: statistiškai žmogus bando įkurti savo verslą mažiau negu vieną kartą (t.y. prieš pabandant dažniausiai pasiduoda ir viską meta), kitas pavyzdys iš naktinių klubų- kiek daug šaunių vaikinų visą naktį daugiau nieko ir neveikia tik stovi pakampėm su alaus bokalais ir spokso į šokančias merginas. Tačiau šioje vietoje pasirinkti kas yra skausmas ir kas yra džiaugsmas galime mes patys ir tam nereikia įpatingų pastangų. Žmogui bus lengviau įveikti nesėkmės baimę, jei jis susies skausmą su pasyvumu. Džiaugsmą jam suteiks, kad ir nevykęs, bet vis dėl to bandymas pasiekti savo tikslo. Paslaptis slypi tame, jog mes galime nurodyti savo protui didesnės laimės šaltinį nei baimės teikiama nauda. Tada atsiranda jėgų ir noro skintis kelią per savo baimes. Taigi pirmas būdas- skausmo ir džiaugsmo suvokimo keitimas.

Antras būdas- alternatyvų pasirinkimas. Kai jų nėra, tam tikras įvykis yra taip smarkiai sureikšminamas, kad nelieka kitos išeities, kaip tik imti ir nerimauti. Pagalvokite kaip sėkmingai yra įbauginti jaunuoliai laikantys brandos egzaminus: „Svarbiausia gyvenimo diena“, „be egzaminų niekur neįstosi ir nieko nepasieksi“ ir t.t. Ar tikrai tai tiesa? Ar tikrai kažoks įvykis/susitikimas/pokalbis yra vienintelė išeitis? Pamąstykite ir savęs paklauskite: ar yra dar koks nors kelias norimam tikslui pasiekti? Ar yra žmonių, kurie tai pasiekė kitais būdais? Pasirinkus į tikslą tik vieną kelią, jaučiamasi taip pat nesaugiai, kaip ir rišant didelį laivą vienintele virve.

Kitas būdas- klaidų darymas. Mokykloje moksleivius baudžia už klaidas- mažinant pažymius, suaugusiuosius už klaidas baudžia mažinant algas, papeikimais ir kitokiais būdais. Baisu suklysti- o kodėl gi nepabandžius suklysti tyčia? Baisu užkalbinti žmogų? Paprastas būdas įveikti baimę- užkalbinti žmones taip, kad garantuotai susimautumėte. Po tokių kelių pabandymų pasirodys, kad nebuvo ko ir bijoti. Leiskite sau klysti. Kai priimsite klaidas, kaip vertingas pamokas, sumažės nerimas ir baimė jas daryti.

Dar vienas būdas- savęs stebėjimas. Visos dienos metu verta atkreipti į save dėmėsį, jausti savo emocijas ir pastebėti kada jos kyla. Paprastai tariant- būti „čia ir dabar“. Paslapti slypi tame, jog baimės gyvena praeityje ir ateityje, dabartyje jos neegzistuoja. Dabartyje sutikti galime tik realios grėsmės keliamą baimę- pvz. dideliu greičiu atlekiančią mašiną mūsų kryptimi, kai einame per gatvę ir pan. Tokios baimės tai tik savisaugos instinktas, tad jos mum labiau padeda nei kenkia. Tačiau yra atvejų kai vertėtų sumažinti tokio instinkto veikimą. Paprasčiausias pavyzdys- profesionalūs vairuotojai imituoja avarines situacijas, tam kad realybėje išsaugotų sąmoningumą ir gebėtų priimti šaltakraujiškus sprendimus avarijai išvengti.
Taigi, stebėdami save ir jausdami kada kyla baimė, mes tampame stebėtoju, kuris nėra susitapatines su savo baime. Atsiranda asmuo kuris jaučia baimę ir kitas- kuris stebi tą, jaučiantį baimę. Tokiu būdu mes „dedame baimę ant stalo“ ir galime daryti su ja ką norime- analizuoti, suprasti, išspręsti, neutralizuoti. Galiausiai tokia būsea prives iki to, jog jausdami baimę galėsime galvoti : „ nagi nagi, baime, jaučiu tave, įdomu kada gi tu praeisi“.

Galiausiai, visas baimes ir kitas neigiamas emocijas, labai sėkmingai neutralizuoja suvokimas. Tai supratimas kodėl kažkas vyksta. Šioje vietoje labai pagelbės žinios apie emocinį intelektą. Stebėdami save ugdome sąmoningumą- atsakome sau į klausimą „kas vyksta? Ieškodami emocijų priežąsčių, gilindamiesi į save plečiame suvokimą- atsakome sau į klausimą „kodėl tai vyksta?“. Todėl dienos eigoje neigiamas emocijas verta užsirašyti, prisiminti ir laisvam laikui esant išnagrinėti, kodėl tai nutiko. Svarbu tai daryti visiškai sąžiningai, kad ir kaip nemalonu būtų prisiminti ir iškelti neigiamus įvykius. Nagrinėti emocijas gali padėti „emocijų seka“. Tiesiog ieškome emocijos priežąsties. Pvz. kodėl išsigandau?- todėl, kad pajutau grėsmę. Kodėl atsirado grėsmės pojūtis? – Nes nepakankamai pasitikiu savimi. Iš kur tas nepasitikėjimas?- iš vieno ar kito įvykio ir t.t. Sekdami emocijomis, atrasime pamatinius įvykius ar jausmus dėl kurių kyla daugelis dabartinių bėdų ir neigiamų pojūčių.

Pakalbėkime apie tai, ką gi daryti atradus tas pamatines emocijas. Yra keli keliai- veiksmingiausias iš jų- neutralizuoti jas. Tai galima padaryti su tokiais metodais kaip EFT (Emotional Freedom Technique), SEDONA and The Releases. Jų veikimo principas panašus- iškelti pamatines emocijas į dienos šviesą ir jas neutralizuoti, t.y. padaryti taip, kad dingtų nemalonųs pojūčiai praeityje ir nerimas ateityje. Naudojantis šiais metodais ilgą laiką, įmanoma išsivalyti save nuo neigiamų praeities emocijų ir traumų. Jos nebeturi didelės emocinės reikšmės, taigi artėjama prie būsenos, kuri buvo anktyvoje vaikystėjė- jokių baimių, visiškai ramus protas, natūralus kūrybiškumas ir asmenybės žavesys.

Blogos emocijos, baimės, nerimas, pykčiai ir visa kita- tai svetima žmogui. Tai nėra tie dalykai, kuriuos norėtume prisiminti, kaupti, dalintis ir turėti su savimi. Natūrali žmogaus būsena yra harmonijos ir palaimos jausmas -tokie esame sutverti gamtos. Ir dabar jau mūsų galioje nuspręsti, kokiais norime tapti. Kokių veiksmų imtis, kad tokiais taptume.

www.radausave.lt