Categories
Klajūnos labirintai N16

Klajūnos labirintai n16: Dryžuotų trumpikių kolekcija. 4 dalis

Įsėdusi į taksi, pastebėjau dvigubą vairuotojo kaklaraiščio mazgą, išlygintas kelnes ir malonų aromatą salone. Kodėl anksčiau viso to nepastebėdavau? Nejau buvau apakusi, apkurtusi, beformė, bejausmė vaikščiojanti medūza?

Įstrižai pralėkus visą Vilnių, išlipau norėdama pasivaikščioti ir susidėlioti pokyčių detales į aiškiai suvokiamą vaizdinį. Skaisčiai švietė saulė, vėjas dvelkė į veidą, plaikstydamas plaukus ir suknelę. Lengvutės kojos smagiai dėliojo žingsnelius, aukštakulniai nesikabino už pakrypusių plytelių ir jei nekreipti dėmesio į gurgiantį pilvą tai nuotaika buvo spalvota ir pakili. Ėjau neskubėdama, iškėlusi galvą, šypsojausi pakeleiviams, klegantiems vaikams, sėdinčiam seneliui ant suoliuko, mielom močiutėms su šuneliu ir krūmuose čirškiantiems paukščiams. Širdis plakė nauju ritmu, nes mano vyras GRĮŽO ir turiu jam duoti dar vieną šansą. Visi mes ne iš pieno plaukę – paklaidžioję velniškai skaudžiais klystkeliais sugrįžtame prie tikrų vertybių. Na ir kas, kad įžengė į penktą dešimtį? Na ir kas, kad pilnas ydų, juk ir aš netobula. Visą laiką jaučiau, kad be jo man trūksta vienos rankos, vienos kojos, o kartais pusės širdies….Juk dabar dviese bus lengviau irkluoti savo gyvenimo laivą, o vis dar rusenanti meilė sulopys mūsų bures. Dėliodama mintis, mačiau pilnus balkonus spalvotų palergonijų, net palinkusią nuo  krepšių iš visų didžiųjų prekybos centrų skubančią jauną moterį ir su nėštukės pilvuku bendraujančius būsimus mamą ir tėtį. Užsisvajojusi dairiausi Barbos 13 – ojo namo ir supratau, ko visą laiką man trūko. Man reikia tapti MAMA! Taip, taip, jau pats laikas vaikeliui ateiti į šį nepaprastai sudėtinga, bet tuo pačiu nuostabiai gražų pasaulį. Naujas posūkis mano ir Vincento biografijoje ir naujas startas į artimus santykius.

–         Klaja, Klaaaja, laukiuuuuu,- išgirdau draugės balsą kažkur viršuje, jos galva prisagstyta metalinių suktukų atrodė mistiškai, kaip iš baobabų planetos, – liftas nebeveikia, sooorryyyyy.

–         Barba, na kodėl neperspėjai, – romantika dingo akimirksniu,- būtum pas mane atlėkusiiiii, – šaukiau užvertusi galvą, bet vėjas nunešė žodžius į priešingą pusę.

Užsikeverzojusi į 7 aukštą vos kvapą atgavau. Kam aš tuos aukštakulnius aviu? Barba sugeba sugadinti visą statinę medaus! Prasivėrė durys, Barbora, laikydama pažastyje didžiulį persų katiną, dirbtinai išsišiepusi, sagstosi chalatėlį:

–         Negalėjai net sagos užsisegt, kol pakilau, velniai griebtų! Ko čia išsišiepusi tokia? Turbūt nuo Pranuko ką tik nušokai?

–         Nepavydėk, mano burbalyte, – išsiviepė draugė su aiškia šviežios palaimos gaidele, –  sorry dėl lifto, mes patys nustebę, matyt vyks profilaktikos darbai.

–         Ar Jūs mylitės visą parą? – patraukiau per dantį, – turbūt jį vargšelį visai iškankinai, skaitei apie ribotą vyrų spermatozoidų limitą?

–         Eime gert imbierinės arbatos, spermatozoidų skaičiuotoja tu, kuo daugiau juos naudoji, tuo jie greičiau pasigamina, čia kaip uodai dauginasi skrisdami, – abi smagiai nusikvatojome ir apsikabinome.

Jaukus mažas butukas prakvipęs smilkalais, prietema, visur žvakutės. Raudonų aguonų tapetai, rytietiško stiliaus baldai, keistai išmarginta grindų danga, palangės lūžta nuo skintų gėlių  ir daugybė nuotraukų prisagstyta ant didžiulio veidrodžio. Savitai stilinga, bet tuo pačiu per saldi betvarkė.

–         Ar čia tu nuotraukose, – paklausiau į jas rodydama pirštu?

–         O, taip, manulis dievina mane fotografuoti, ypač nuogą. O po to net susijaudiname jas žiūrėdami, – Barba didžiavosi savimi ir visai nesivaržė savo apvalumų. Iškirptė buvo per daug gili arbatos gėrimo ceremonijai.

–         Hmmm, – nustebau, – o Jūs be sekso dar ką nors veikiate gyvenime?

–         Na tai žinoma, – juk yra darbai, rūpesčiai, įsipareigojimai, verslo reikalai, mano grožio puoselėjimo procedūros, – su pasimėgavimu vardino draugė. Va, pavyzdžiui šiandien, manulis grįžo papietauti namo, bet pamatęs, kad aš vis dar be apatinių ir darausi pedikiūrą net nesupyko, kad nieko nepagaminau. Pats išsikepė kiaušinienę. Užvertė mane ant stalo bučiniui, krūtys į lėkštę tik plampt jam prieš nosį ir nieko nelaukdami nulėkėm dar…. pasismaginti…

–         Oi, tik jau užteks čia tų smulkmenų, kaip tau ne gėda, – pajutusi pavydą ir aštrų pulso tvinkčiojimą kelnaitėse, nutraukiau jos saldų pasakojimą.

–         Tai, kad tu visai sužievėjai be fantazijos ir be sekso, – atkirto Barbora. Jau geriau papasakok apie savo proto išeiginę ir kodėl tu šiandien ne darbe?

–          Palauk! Palauk! Negi pamiršai ko aš čia atvažiavau? Beje, o kur ožiuko šonkauliukai? Tu mane apgavai?

–         Grįš Pranulis iš darbo, nuvažiuosime į sodybą. Ten mūsų šeimininkė stalą jau bus paruošusi, ar jau nori valgyti, brangute?

–         Pranulis. Manulis. Oi, oi, oi. Ar man reiks pasislėpti vonioje, kol eilinį kartą pasimylėsite? – pasišaipiau, nors pati daug ką atiduočiau už panašią galimybę.

–         Kodėl tu tokia bjauri? – Barba numetė šaukštelį ant stalo, – Kas kaltas, kad tu nuogo vyro bijai? Užplombavai savo šventąją ir tik pelės ten landžios po mirties! Nereikia čia vaipytis. Nepatinka? Gali drožt į savo ledo rūmus!

–         Ožka! Ar mane pasikvietei pasakoti apie savo seksualines vingrybes sriubos lėkštėje? – pakėliau balsą ir aš, – grąžink man švarkelį ir aš dingstu ir daugiau man nebeskambink. Klausimų turi? Draugės akys išsiplėtė, bandė dar kažką sakyti, bet paskubomis nurijo žodžius ir dirbtina šypsena pasipuošė nuraudusį veidą. Pašoko, puolė plauti puodelius. Mačiau kaip virpa jos nugara.

–         Kas nutiko? Ko drebi? – skubiai paklausiau, net nenutuokdama koks atsakymas jau seniai paruoštas.

–         Klajute, – ji pralemeno plonu lapės balseliu, – reikalas tameee…na aš tau viską paaiškinsiu, Klajute, švarkelio nebėėėėra, – vos vos išgirdau paskutinius tylius žodelius.

–         Ką tu pasakei? – taip trenkiau kumščiu į stalą, vos kauliukai nesutrupėjo, – ar gali paakaartooooti tai garsiai ir aiškiai? Pakėliau minkštąją, alkūnes įrėmiau į stalą, o kaktą į josios kaktą. Mūsų akys nenorom susitiko. Jaučiau nosies šnopavimo šilumą ant savo veido. Barbora atšoko ir žagsėdama pradėjo rinkti reikalingus žodžius:

–         Brrrangi Klajūna, prašau tik išklausyk. Tik pasėdėk ir išklausyk, o po to galėsi paimti tuos 3 tūkstančius ir nusipirkti dar madingesnį ir dar seksualesnį drabužį. Supranti…..Pameni tada nuvažiavau į 4 skersvėjų klubą? Pameni? Atrodžiau pritrenkiančiai. Neonų šviesoje švarkelio tigro akis žerėte-žerėjo. Toji akis tarp mano krūtų atrodė mistiškai viliojančiai ir seksualiai. Vyrai nenuleido akių, o moterys seilę varvino. Tas juodkumštis užsižiopsojęs net pokerį pralaimėjo mano Pranuliui. Po to nemažai išgėrę, šokom, juokavom, kvailiojom, kol maniškis iškėlė man pavydo sceną ir trenkė man per veidą. Mane puolė ginti kažkoks pilvotas gruzinas. Jie susimušė. Ir tada Pranas išvažiavo vienas, o aš likau. Labai pykau, kad trenkė man. Pirmą kartą buvau pažeminta kitų akivaizdoje. Nors…pati kalta, juk taip įsijaučiau į vaidmenį, flirtavau su visais ir fantazijose mylėjausi su visais iš karto. Eh, alkoholis išsuka visus varštelius iš vargšės makaulės…pamenu, kaip šokau tango su savo gruzinu-gelbėtoju ir isteriškai juokiausi kai jis kubietišku cigaru pradegino švarkelio nugaroje skylę. Juokas rimo rimo, o aš blaivėjau…blaivėjau nuo minties, kad tavo….švarkelis sugadintas, – Barbora greitu judesiu iš šaldytuvo ištraukė šampaną, įsipylė sau, įpylė man ir nudelbusi akis į grindis tęsė tos siaubingos nakties istoriją. Aš klausiau įsižiojusi ne iš nuostabos, o iš gailesčio sau ir iš pavydo, kad aš niekada nepatirsiu viso to. Matyt aš nemoku linksmintis, nemoku nusileisti nuo savo susikurto pjedestalo. Ideali? O kam reikalinga ideali moteris? Akivaizdu, kad blogoms mergaitėms ir dangus, ir seksas, ir pinigai, ir pragaras. O mes „idealios“ tik stebime kaip juda gyvenimo traukinys, o įsėsti į paskutinį vagoną neleidžia kvailas išdidumas ir buki padorumo taisyklių garbinimai. Gurkštelėjus šalto šampano, mano šalta širdis dar labiau sustingo.

–         Tęsk, tęsk, savo pasaką, – šaltai tariau, – turbūt ilgai kūrei šią versiją, – netgi dabar nenorėjau parodyti savo tikro veido.

–         Klajūne, klausyk, aš tau atlyginsiu, tik nesipykstam, prašau! To, ką papasakosiu toliau, nieks neturi žinoti. Jei išduosi – man mirtis kopūstuose,- Barba norėjo nusijuokti, bet greitai susigriebė. Taigi, kai supratau, kad švarkelio nebėra, o gruzinas turtingas, planas gimė savaime. Trumpai tariant aš jį sugundžiau labai lengvai, be didelių pastangų. Šokant pakuždėjau į ausį, kad pavargau ir kad noriu šampano vonios, pinigų lietaus. Laužyta rusų kalba susitarėme, kad mylėsimės visą parą jo apartamentuose Druskininkuose, kad aš ištekėsiu už jo jau rytoj (Barba vėl pradėjo juoktis, bet mano šaltas veidas buvo rimtas) ir kai kelnėse jo vyriškasis AŠ tapo storesnis už jo piniginę dosnusis gruzinas pasisiūlė išpildyt visas mano užgaidas. Tai buvo mano pergalė, Klajūte! Aš švelniai įkišau jo nosį tarp krūtų, dešine koja apvijau jo koją, kaire ranka susiradau jo diržo sagtį ir sukuždėjau:

–          „О мой сладкий бох страсти моей, купи этот бриллиянт как знак твоей любви, мой нежный зверь груди моей, я хранила его и себя только тебе”, tada jis springdamas nuo geismo, nusivedė mane ant raudonų minkštasuolių, kur rūkomas  kaljanas, pakėlė sijonuką ir pradėjo glamonėti šlaunis, žadėdamas: „Да, моя радость я все Звeзды тебе подарю“. Išplėšė tavo tigro akies sagtį ir įsidėjo į kišenę. Tada žiauriai skaniai kaip kūdykis įsisiurbęs į apsinuoginusius spenelius už petnešėlių užkišo didžiulę krūvą pinigų!!!! Nepyk, Klajūna, tai buvo didžiausias orgazmas mano gyvenime. Jo žvėris įsiveržė tai greitai ir taip galingai su visom kelnaitėm, kad aš net savo gimimo datą pamiršau. Už  tai atiduočiau sielą velniui. Klajūte, jis tikras sekso dievas! O švelnumui nėr žodžių apsakyti. Jo galingas žvėris taip ilgai gali klajoti mano labirintais, uhhhhh! Išgerkime, – šūktelėjo ir su apetitu išmaukė visą taurę šampano. Mačiau kaip spindi jos akys. Tikiu, kai sakoma, jog skanus orgazmas prailgina gyvenimą 2 valandom. Žinoma, aš nepateisinu intymumo viešoje vietoje su nepažįstamu, bet šis atvejis buvo kažkoks išskirtinis. Užmerkiau akis ir bandžiau viską įsivaizduoti.

–         Brangute, brangute, ei girdi? – Barbora papurtė mano ranką, – tu klausaisi?

–         Taip, taip, susimąčiau – atsakiau.

–         Ar apie gruzinišką temperamentą, mmmm?

–         Ne, apie gaisrą 4Skersvėjų klube, galiu lažintis, kad tu prisidėjai prie tos ugnies. Barbora užspringo, pradėjo kosėti ir juoktis vienu metu. Po kelių minučių jau abi verkėme iš juoko, apsikabinusios stalo kojas.

Klajūna