Categories
Sveika Gyvensena

Būdamas 25-erių jaučiausi kaip 50-ties. Nerijaus Šilingio tranformacija.

Nerijus Šilingis – sveikuolis, aktyvaus gyvenimo būdo šalininkas ir visuomenės veikėjas. Prieš keletą metų kardinaliai savo gyvenimą pakeitęs vaikinas sutiko pasidalinti savo istorija tikėdamasis įkvėpti tuos, kurie norėtų gyventi sveikiau, tačiau nežino nuo ko pradėti.

„Pradžia buvo sunki, tačiau rezultatas fantastiškas“

Nerijus pasakoja pokyčiams buvęs pasirengęs anksčiau, tačiau kaip pagrindinę abejonių ir nesiryžimo kliūtį įvardina tai, jog aplinkoje nematė gyvų pavyzdžių. „Kol nesi sveikos gyvensenos judėjime, tol atrodo, jog aplinkoje nėra žmonių, į kuriuos galėtum lygiuotis. Todėl kurį laiką nesiryžau keisti gyvenimo būdo, nors kūnas ir reikalavo. Atrodė, kaip dabar iškrisiu iš sistemos, būsiu vienas kitoks. Ir dabar, po kelerių metų, mano pažįstamų daugumą sudaro tokį gyvenimo kelią kaip ir aš pasirinkę žmonės.“

Paprašius papasakoti, kaip būtent įvyko esminis lūžis, vaikinas atvirauja, jog būdamas 25-erių jautėsi kaip sulaukęs 50-ties. „Ėjau tuo sisteminiu materializmo keliu, kai atrodė, jog geras darbas, karjera, naujas automobilis ir kiti daiktai suteiks pasitenkinimą ir gyvenimo džiaugsmą. Dirbau daug, o laisvalaikis būdavo leidžiamas su draugais ir alkoholiu. Uždirbti pinigai būdavo leidžiami perdirbtam maistui, po jo ir vaistams nuo skrandžio skausmų. Užburtas gyvenimo dėl išgyvenimo ratas. Skaudėjo visą kūną – galvos, skrandžio, sąnarių skausmai kamavo nuolat. Nebuvo jokio fizinio aktyvumo. Bloga savijauta iššaukė informacijos paieškas. Ne tik dėl fizinio, bet ir dvasinio bei psichologinio tobulėjimo. Tuo paieškų laikotarpiu radau Sigitos Kraučiūnienės (Lietuvos Sveikuolių sąjungos viceprezidentės) seminarą internete, kurio pabaigoje ji nurodė el.paštą besidomintiems. Parašiau jai, nesitikėdamas gauti atsakymo. O atsakymą gavau šiltą ir labai motyvuojantį. Po kurio laiko ji man atsiuntė savaitės programą, skirtą savęs valymui. Programą sudarė griežta dieta, valgymas tyloje, ir šaltas dušas kas rytą. Pirmas tris dienas ištvėriau pragariškas kančias – nuolat skaudėjo galvą, ir tiesiog sienomis lipau. O ketvirtą rytą buvo taip lengva, taip gera gyventi! Pasaulis nusidažė visai kitomis spalvomis, turėjau tiek energijos, kaip niekada iki tol. Tuomet supratau, jog visada noriu taip jaustis, kad ir ką reikėtų dėl to padaryti“ – juokiasi aktyvistas.

 

Nerijus Šilingis „Anksti kėlęs – nesigailėsi“

Nerijus tikina, jog atsikėlus ryte, su saule, diena būna visiškai kitokia, nei atsikėlus „įprastu“ metu. „Ankstyvas rytas yra pats produktyviausias, tuomet diena būna darbingesnė, kupina optimizmo. Tas laikas, prieš šeštą valandą ryto, yra magiškas, atrodo jog ne tik žmonės, bet ir visa gamta dar miega. Ta ryto ramybė įkvepia energijos visai dienai. Žinoma, tam turi būti sudarytos sąlygos, kaip kad ir ėjimas miegoti anksti, kaip mano draugai juokiasi „kaip mažas vaikas“. Tačiau kai tai tampa tavo gyvenimo rėžimu, tai nebesudaro jokių nepatogumų.

Paklausus Nerijaus, ar laiko save užkietėjusiu sveikuoliu, jis siūlo neprisirišti prie sąvokų, nes skirtingi žmonės tą patį žodį gali suprasti skirtingai. „Pavyzdžiui, jeigu žmogus nuspręs mažinti suvartojamo alkoholio kiekį ir valgyti liesesnę kiaulieną, galbūt jis jau tai vadins sveiku gyvenimo būdu. Ir galbūt tikrai užkietėjęs sveikuolis, išgirdęs, jog aš retkarčiais leidžiu sau paragauti traškučių ar išgerti kavos, manęs sveikuoliu nepavadintų. Tačiau aš manau, kad visame kame reikia išlaikyti harmoniją. Jeigu savęs ribojimas ir didelės pastangos sukelia įtampą, tada aš siūlyčiau savęs neprievartauti ir palaukti, kol tas suvokimas ateis savaime. Tik tada bus galima iš tikrųjų pasimėgauti pokyčiais“ – įsitikinęs pašnekovas.

 

 Nerijus Šilingis „Mano asmeninės permainos mamai sukėlė baimę“

28-erių metu vaikinas pasakoja, jog prieš trejus metus pradėjus kardinaliai keistis gyvenimo būdui, aplinkiniai tikrai jo nesuprato, o apie palaikymą taip pat nebuvo kalbos. „Ir tuomet, ir dabar gyvenu Šakiuose, aplink čia nėra ryškių pavyzdžių ar ypatingo sveikos gyvensenos paplitimo, todėl kai mama pamatė, jog atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių, ji labai išsigando manydama, kad dabar tai būtinai susirgsiu nepagydomai. Anksčiau mane nuolat kankindavo peršalimo ligos, gripas, angina sirgdavau kasmet, todėl ir pas gydytojus lankydavausi dažnai. Mamos nuraminimui, po keleto mėnesių nuėjau pas šeimos gydytoją išsitirti, ir savo gydytoją labai nustebinau puikiais kraujo tyrimais, ji sakė, jog kaip iš vadovėlio. Nuo to laiko nesu buvęs pas jokį gydytoją.“

Kalbant apie aplinkinių požiūrį į tokius pasikeitimus, vaikinas pastebi, kad vis tiek labiausiai aplinkiniams bendraamžiams užkliuvo visiškas alkoholio, nikotino atsisakymas. „Iš pradžių visi žiūrėjo tarsi į kokį nenormalų, ir vis bandė atversti mane į tą „teisingą“ kelią, kuriame savaitgalis yra skirtas alaus gėrimui ir šašlykų kepimui. Tačiau negaliu nepasidžiaugti, jog pradedu matyti pažįstamų, bendradarbių pagarbą, kai dabar net ir patarimo paklausia, kaip atsisakyti vienos ar kitos silpnybės. Jaučiuosi kur kas tvirčiau ir užtikrinčiau, net ir visiškai nepažįstamų žmonių kompanijoj „šašlykų savaitgalį“ – šypsosi Nerijus.

Nerijus Šilingis „Svarbiausia – teisinga motyvacija“

Po kelerių kitokio gyvenimo būdo metų, vaikinas pasakoja užsibrėžęs trijų mėnesių griežtos sporto programos tikslą. „Nors ir valgiau sveiką ir natūralų maistą, kasdien grūdinausi, važinėjau dviračiu ir bendrai jaučiausi gerai tiek fiziškai, tiek dvasiškai, vis tiek nusprendžiau sau išsikelti iššūkį tapti geresnės fizinės formos. Kadangi nuo pat mažumės buvau lieknas, esu bandęs įvairių būdų pasiekti reikiamų rezultatų, kol nesupratau, jog esminis faktorius yra tinkama motyvacija. Mano supratimu, kūnas – tai įrankis, padedantis siekti aukštesnių tikslų gyvenime. Taigi, jeigu kūnas silpnas ar paliegęs, tai ir tie tikslai atrodo labai toli. Geros fizinės būklės siekimas man yra tik tarpinis tikslas, atveriantis duris į kur kas didesnes galimybes. Ieškojau tokios sporto programos, kuri suteiktų laisvę nuo sporto klubų, nuo specialios įrangos, ir kitokių geležinių mašinų. Mano pasirinktos programos treniruočių principas paprastas – visi pratimai daromi tik su savo paties svoriu, todėl gali treniruotis miške, namuose, kelionėje, ir pan. Darydamas pirmą treniruotę jau po kelių minučių vos gaudžiau kvapą ir mintyse šaukiau „tai neįmanoma!“. Tačiau net sunku apsakyti tą jausmą, kai pagaliau užbaigiau treniruotę ir gulėdamas kryžiumi ant grindų galvojau kaip čia nušliaužus iki vonios“ – juokiasi Nerijus ir priduria – „Tačiau nepaisant geliančių raumenų ir beprotiško išsekimo, labai džiaugiausi savo pasiekimu. Tą pirmą kartą užbaigti treniruotę man prireikė beveik valandos, kai dabar, po 4 mėnesių, ją atlieku greičiau nei per pusvalandį, ir kaskart tą laiką pagerinu. Apibendrinant galėčiau pasakyti, jog svarbiausia yra atsakyti sau į klausimą „o kam to reikia?“. Jeigu atsakymas bus tinkamas, vadinasi niekas negali sustabdyti jūsų nuo pergalės. Jeigu galiu aš, vadinasi gali ir tu. Nuoširdžiai linkiu, jog žmonės atsikratytų baimių, nesaugumo jausmo, ir išeitų iš komforto zonos. Žmogus turi neribotas galimybes, tik jeigu tikės savo jėgomis ir prisiims atsakomybę už savo gyvenimą, galės pasiekti puikių rezultatų. Kad ir kaip sunku pradžioje būtų, esu įsitikinęs – verta.“

Straipsnis parengtas vykdant 2014-ųjų – Sveikatingumo metų sveiko gyvenimo pavyzdžių projektą „Aš – už sveiką Lietuvą“, Evelina Valiulytė, www.sveikuoliai.lt. Nuotraukos: N.Šilingio asmeninis archyvas.

Categories
Fitnesas ir Treniruotės Įkvepiančios istorijos Rekomenduoju

Donatas Šimkus – Fitnesas tapo mano gyvenimu.

Sveikas Donatai,

Tu laimėjai Fitness Model under 75kg (Miami Pro UK Championship) varžybas. Kaip supratau iki šių varžybų keliavai du metus, praktiškai nuo nulinio pasirengimo. Mane domina kaip po velnių pasiekti tokia fizinę formą, kiek tai kainuoja laiko, pinigų ir energijos, bei kaip išlikti nuolat motyvuotam.

Dėl kokių priežasčių nusprendei užsiimti fitnesu? Kas tave pastūmėjo? Kas tau suteikė tą pirmąjį impulsą kuris uždegė ugnelę tavyje? Plakatas, video filmas, kažkoks žmogus?

Sveikas, ačiū, kad pasiūlėte padaryti interviu.

Aš niekada nebuvau atletiškas, nors ir norėjau. Vis tik pradėdamas kokį sportą, karate ar sportuoti namuose niekaip neužtekdavo valios „ištempti“ ilgiau nei porą mėnesių. Pradėjau sportuoti sporto klube atvykęs į Londoną mokytis (Verslo Ekonomikos). Iš pradžių buvo sunku, viskas buvo nauja… Mityba, treniruotės, maisto papildai… Skaičiau daug straipsnių internete, praleidau daugybę valandų  žiūrėdamas YouTube’ėje video. Pradžioje norėjau būti kultūristas, vėliau susipažinau su fitnesu ir tai man labai ‚prilipo‘. Natūralus sportas, sveikai atrodantys ir atletiški sportininkai.

2009 12 02 (2)

Ar tik pradėjęs sportuoti nusprendei iškart dalyvauti varžybose ir siekti rezultatų? Ar tai buvo tiesiog hobis?

Pirmus metus buvo tik hobis, nieko daugiau. Su laiku rezultatai gerėjo, augo apetitas siekti dar geresnių rezultatų, ko pasėkoje valgiau sveikiau, treniravausi intensyviau, įsigijau daugiau papildų. Vėliau dar labiau viską susigriežtinau: sverdamas savo maistą. Taip pat nustojau gerti, rūkyti (rūkydavau tik kompanijoje) ir po truputėli kiekvienoje srityje norėjau pasiekti 110%. Atsisakiau kai kurių pakvietimų į vakarėlius. Eidavau tik į tuos kur būdavo smagi kompanija arba geras renginys. Stengdavausi grįžti namo kuo anksčiau, nes ryte reikėjo eiti į sporto salę. Vėliau nusprendžiau, kad sekantis žingsnis yra varžybos, bet to dar niekam nesakiau…

Kiek laiko skiri treniruotėms? Kiek dienų per savaitę? Kokia treniruotės trukmė? Koks intensyvumas?

Kiekvienas yra skirtingas ir kiekvienas turi skirtingus tikslus, tad kas duoda rezultatą man nebūtinai tiks kitam. Pirmus metus sportavau su 3 dienų per savaitę programa: nugara ir bicepsas, krūtine ir tricepsas, kojos ir pečiai.

Po metų pasidariau sudėtingesnę programą: 6 dienas per savaitę, kiekvieną raumenų grupę treniruodamas atskirai ir du kartus per savaitę rankas. Krūtinė, kojos, bicepsas ir tricepsas, nugara, pečiai, bicepsas ir tricepsas. Pilvo presą treniruoju apie 10 min. po kiekvienos treniruotės. Kartais sukeičiu raumenų grupes priklausomai kaip jaučiuosi.

Visos treniruotės trukmė – iki 1 valandos. Mano treniruotės yra gan brutalios ir aš ilsiuosi tarp pratimų apie 30-45 sek. Žinoma, aš neskaičiuoju apšilimų ir kardio čia.

donatas simkus

Kokia tavo mityba? Auginant masę ir jau ruošiantis konkrečiai varžyboms? Galėtum duoti abiejų ciklų po vieną mitybos dieną.

Mityba gan paprasta ir nuobodi, aš praktiškai kiekvieną dieną valgau tą patį, tik kartas nuo karto suvalgau kokį skanų patiekalą. Nuobodi, nes nereikia kas kart skaičiuoti kiek man kalorijų reikia ir paprasta pasigaminti. Ryte aš darausi valgyti visai dienai, su savimi turiu indus su maistu ir kai reikia pavalgau. Valgau apie 6 kartus per dieną, kas 3 valandas.

Auginant „masę“ valgau labai panašiai kaip ir ryškinantis tik daugiau angliavandenių ir riebalų suvartoju. Artėjant prie varžybų mažinau angliavandenius ir riebalus. Baltymus, nedaug keičiau. Dėl vitaminų ir sotumo jausmo ilgesniam laikui valgau daug daržovių.

Dienos maisto racionas dažniausiai atrodo taip:

Pusryčiai: Kiaušinių baltymai, avižos, bananas. Kartais valgau blynus iš avižų vietoj paprastų miltų.

Dienas metu:

Angliavandeniai: Rudi ryžiai, rudi makaronai arba saldžios bulvės (žieminės).
Baltymai: dažniausiai valgau vištieną, taip pat kalakutieną, liesą jautieną, baltą liesą zuvį arba lašišą.
Riebalai: alyvuogių aliejus arba kokoso aliejus, riešutai dažniausiai migdolus, avokadą.
Vakarienė: Liesa varškė arba be riebalų graikiškas jogurtas su riešutais.

Ruošiantis varžyboms nustoju valgyti vaisius ir artėjant vakarui nebevalgau angliavandenių. Taip pat po truputėli mažinu angliavandenius kiekvieną savaitę (-10% nuo bendro kalorijų kiekio), štai kodėl reikia sverti maistą, kad žinoti kiek mažiau reikia valgyti.

Likus 2 savaitėms iki varžybų reikia daryti manipuliacijas su vandeniu, druska ir angliavandeniais. Taip pat, reikia treniruoti kiekvieną dieną visus raumenis aukščiau liemens. Kojos paliekamos netreniruotos mažiausiai savaitę, kad matytųsi ryškūs kojų raumenys. Paskutinės dienos iki varžybų nėra labai sveikos, bet tai yra būtina norint gerai pasirodyti. Pats svorio metimas nieko nesiskiria nuo pasiruošimo varžyboms, išskyrus tas kelias paskutines savaites kai noriu būti labai ryškus su mažu riebalų sluoksniu ir pilnais raumenimis.

donatas simkus

Ar leidi sau nuslysti į šoną ir suvalgyti ko nors nesveiko? Snikerį, hamburgerį ir t.t.?

Neatsimenu kada paskutinį kartą valgiau šokoladą išskyrus per varžybas, nes reikėjo pripildyti raumenis angliavandeniais. Suvalgiau tiek cukraus per vieną dieną kiek per mėnesį neragavau. Toks jau pasiruošimas.

Aš valgau gan sveikai, nepiktnaudžiauju. Tačiau kartais leidžiu sau suvalgyti ką nors kaloringo: skaniausia man pica ir mėsainis, jei jau valgau tokį maistą einu į normalų restoraną, o ne greito maisto.

Kas tau padeda laikytis nuolatinio režimo? Kaip suteikia sau motyvacijos? Nuolat mintyse peržiūri savo tikslą? Gal filmai, gal tam tirki žmonės?

Fotografuoju save kai tik pradėjau sportuoti. Atrodo juokinga, bet kai palyginu metų ar dviejų senumo nuotraukas, suprantu, kad verta tęsti tai ką pradėjau. Žiūriu video  YouTube’je. Mane motyvuoja žinutės, kad aš padėjau kažkam pasiekti tikslo, kad jie sportuoja ir aš juos motyvuoju nepasiduoti. Šitas mane labai uždega toliau siekti aukštumų…

donatas simkus

Ar būna dienų kai norisi viską mesti? Kaip su jomis susitvarkai?

Viską mesti? Ne! Pasiimti laisvą dieną nuo sporto – taip. Ir visada du kartus pagalvoju ar tai tinginystė ar mano kūnas iš tikrųjų nori laisvos dienos. Kartas nuo karto leidžiu nuslysti nuo grafiko, tačiau būna dienų kai žinau kad esu pailsėjęs ir reikia prisiversti eiti į salę. Tokiom dienom treniruojuos intensyviau ir trumpiau gal kokias 40min.

Kas sunkiausia tau treniruojantis ir laikantis režimo?

Dieta, kartais norisi kokio šokolado, bet žinau jog neverta. Treniruotė yra smagioji dalis. 😉

Kiek per mėnesį išleidi maisto papildams? Kokybiškam maistui? Kiek realiai kainuoja turėti tokį kūną tau?

Per mėnesį išleidžiu papildams apie 100-150 svarų (400-600 litų). Maistui mažiausiai 50 svarų per savaitę (200 litų). Sporto salės abonentas 15-45 svarų (60-180 litų), priklauso į kurią salę einu. Bendra suma apytiksliai gaunasi mėnesiui 660-980 litų. Sportas nepigus, bet nevisi papildai yra būtini, šiuo metu naudoju labai nedaug, nes papildai lieka papildais, o  kūnui reikia pailsėti, nes prieš varžybas gan daug jų vartojau.

Top šeši papildai mano nuomone pagal naudingumą: baltymai, multivitaminai, omega 3 žuvies taukai, kreatinas, glutaminas ir amino rūgštys. Taip pat vartoju taip vadinamus „Pre-Workout“, kurių pagrindinis ingridiantas yra kofeinas.

Ieškau rėmėjų, kadangi šitas sportas – mano gyvenimo stilius, todėl noriu padaryti karjera fitneso industrijoje. Būtų didžiulis postūmis siekti dar didesnių rezultatų su rėmėjų parama.

donatas simkus

Nežinau ar pastebėjai, bet vis labiau ir labiau populiarėję mityba kurioje nėra mėsos. Taip pat yra sportininkų kurie nevalgydami gyvulinės kilmės produktų turi raumeningą, atletišką kūną. Ką manai apie veganiška mitybą, kurioje nėra vartojami produktai gyvulinės kilmės. Jokios mėsos, varškės, kiaušinių. Gal tavo aplinkoje yra tokių sportininkų?

Niekada nebandžiau, nežinau ar įmanoma. Man patinka vištiena, mėsa, žuvis negalėčiau be jų. Neturiu pažįstamų vegetarų sportuojančių.

Kas tau padeda treniruotis? Kas tau padėjo parengti treniruočių programas? Nes pradžioje kai buvai visai žalias tau reikėjo manau pagalbos.

Internetas visagalis, tik reikia laiko negailėti ir atsirinkti tinkamą informaciją. Pasidariau 6 dienų programą pats. Sportavau pagal ją metus laiko iki varžybų. Pirmus metus buvau šešėlyje ir niekas nenorėjo padėti. Likus 2 mėnesiams iki varžybų, žmonės pradėjo pastebėti mano pastangas, kiek jėgų ir valios įdedu į šį sportą. Artėjant prie varžybų turėjau šešis žmones iš fitneso pasaulio, kurie man padėjo nemokamai.

Daug fitneso žmonių nori ir gali padėti, viskas priklauso kaip paklausi. Jei tu įdėsi šiek tiek pastangų klausdamas dauguma atsakys. Prieš siųsdamas savo klausimą per Facebook‘ą aš surašiau viską ką darau: dieta, treniruotės, kardio, papildai, savijauta, miego ciklas… Vienas iš žymiausių man padėjusių yra penktas pasaulyje raumenų kategorijoje – James Alexander Ellis. Esu dėkingas jam labai. Taip pat visiems kitiems padėjusiems. Šeima nelabai suprato iš pradžių šio sporto, teko ilgai aiškinti, kad tai ne vien hobis, o gyvenimo stilius.

Koks keisčiausias nutikimas įvyko sporto salėje? Girdėjau, kad nepadėjai vienam sportininkui ir jis visą treniruotę tau priekaištavo.

Yra visokių žmonių sporto salėje. Vieni ateina į salę susitikti su draugais, kiti kalbasi telefonu, dar kiti nežino ko atėjo ir vaikšto iš kampo į kampą. Vienas ‚sportininkas‘ paprašė padėti perkelti „štangą“. Aš pasakiau atsiprašau neturiu laiko. Tai tas užsipuolė mane, kad esu pasikėlęs ir idiotas… Na aš ateinu į salę sportuoti dėl savęs ir tuo metu tikrai neturėjau laiko nes po salės reikėjo i darbą skubėti, tad turėjau salėje laiko viso labo tik 30min. Tuo labiau, kad jis galėjo pats nusikelti ‚štangą‘ tik reikėjo nusiimti svorius pirma.

Man šis sportas – darbas. Norint gauti gerus rezultatus, darbą reikia atlikti gerai ir iki galo, ko ir siekiu kiekvieną dieną jau du metus.

donatas simkus

Kaip pasikeitė merginų požiūris į tave kai pradėjo matytis gražus kūnas? Raumenynas? Ar sulaukei daugiau dėmesio ar jis visai nepasikeitė? Dar prieš varžybas. 

Prieš pradedant sportuoti nebuvau labai drovus, greičiau vakarėlių centras, tačiau ir ne “donžuanas”. Nežinau ar todėl, kad geriau atrodau ar išaugo pasitikėjimas savimi su merginom, sulaukiu žymiai daugiau dėmesio. Žinutės, pakvietimai į vakarėlius, užkalbina gatvėj ir pan. Tai jau tampa kasdienybė.  Žinoma aš negaliu „tūsintis“, kaip roko žvaigždė, bet pasinaudoti progos savo nauja išvaizda nepraleidžiu. Manau patraukliausia yra pasitikėjimas savimi, nes žinau kad gerai atrodau. Pasitikėjimas, nes pasiekiau užsibrėžto tikslo. Tai kaip komplektas, vienas kitą papildantis „Alfa Vyras = Gražus kūnas + Pasitikėjimas savimi“.

 Sulaukiu ir vaikinų pavydžių žvilgsnių. Kai kurie nori sužinoti kaip man pavyko taip pasikeisti ir nori patarimų. Kita grupė tiesiog pavadina „steroidiniu“, žinoma iš pavydo… Nereikšmingi komentarai, man nieko nereiškia, bet tai parodo jų vyriškumo ir pasitikėjimo savimi trūkumą… Beje prieš merginas jie patys save nužemina, uždedami pliusiuką man.

donatas simkus

Ko palinkėtum žmonėms kurie nori užsiimti fitnesu, kurie nori būti sveikesni, bei turėti gražų kūną?

Nepasiduoti ir siekti savo tikslo, nesvarbu kur gyvenat ar kiek metų Jums, neklausykit aplinkinių… Jūs tai galit, tikėkit savimi to visiškai pakanka! Visiems kartais trūksta motyvacijos, bet nevisi sugeba atsispirti ir eiti tolyn.

Ačiū tau.

Ačiū Jums…

Kalbino Petras Paserpskis

Video transformacija

Jei kas turi kokių klausimų galite susisiekti su manimi ir aš pakonsultuosiu nemokamai:

www.FitnessByDS.com

 

Categories
Įkvepiančios istorijos

Kaip aš iš sofos bulvės pavirtau Indiana Džonsu. 10 žingsnių algoritmas.

Šį straipsnį skiriu broliui, kuris labai nori pasukti savo gyvenimą gera linkme. Įsikalk – geriau dažnai klysti, negu iš viso nieko nedaryti! Egzistuoja tik du keliai: visą gyvenimą mokytis arba ne. Jei tu pasiekęs tam tikrą lygį sustosi – deja, pradėsi degraduoti. Visi sėkmingi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, nuolat tobulinasi. Pradėk ir tu!

Prisimenu save prieš keletą metų, pirmą kartą besiruošiantį į kalnus. Sunkiai įsivaizdavau, kas laukia kelionėje į Elbrusą. Bet užuot klausęsis, kaip kalnuose gražu, ir stebėjęs paveiksliukus, nusprendžiau kad atėjo laikas. Iš Arvydo ir Almos pasakojimų susidariau įspūdį, kad tikrai grįšiu susirgęs „kalnų liga“ (tik ne ta, nuo kurios pykina ir skauda galvą). Beliko tai patikrinti. Kiek daug tada atrodė nuveikiau besiruošdamas: pradėjau rytais bėgioti, nustojau vartoti alkoholį (ne daugiau kaip du alaus per dieną) ir rūkyti. Tokia sunki atrodė pradžia. Tačiau grįžus iš kalnų į komforto zoną, grįžo ir žalingi įpročiai! Ir toliau sėkmingai auginau alaus pilvuką. Kad aš tada būčiau žinojęs receptą, kurį duodu tau…


Kas per tuos metus pasikeitė? Beveik viskas! Kad skambėtų įtikinamiau, šioje vietoje turėčiau pasigirti (nemėgstu, maloniau kai kiti giria). Paminėsiu tris faktus: nuo 2009 metų neturiu sveikatos sutrikimų ir nesilankau pas gydytojus, 2010 m. Lietuvos alpinizmo čempionate užėmiau I vietą, 2012 m. Anduose su Skaiste praėjome 3 trekus, kuriais savarankiškai niekas nekeliauja. Į ką būčiau pavirtęs, jei nebūčiau senų įpročių pakeitęs naujais, nenoriu įsivaizduoti…

O dabar prie reikalo. Žemiau aprašyta 10 įpročių ir atsakymų – kodėl? Tereikia vienus jų pradėti daryti, o kitų atsisakyti (žalingų ir nuodingų). Nebūtinai visus iš karto. Pradėk nuo vieno dalyko, kuris tau labiausiai patinka. Svarbu įrodyti sau, kad tu gali! Išugdęs vieną, judėk prie kito įpročio.

1. Išjunk televizorių. Pradžiai ilgam (iškentėk nors savaitę), o paskui ir visam laikui.

Kodėl? Nes kalbanti dėžė ne tik pagrobia tavo brangų laiką ir dėmesį, bet ir bruka dažniausiai neigiamą šlamštą. Susimąstyk ir paskaičiuok, kiek laiko tu gali padovanoti sau? Pavyzdžiui per metus iššvaistyto prie teliko laiko užtektų apkeliauti aplink Pasaulį! Telikas – tai priežastis netinkamai užpildyti laisvalaikį.

Kai žiūrėti į išjungto televizoriaus ekraną tampa įprasta, marias laiko gali skirti mėgiamiems užsiėmimams. Arba dar geriau – naujų įgudžių tobulinimui.

Jei esi krepšinio ar futbolo fanas, retkarčiais pasidaryk šventę tiesioginių transliacijų metu. Kai žaidžia tavo mėgiama komanda. Įsikalk – telikas tik prizas ir taškas.

2. Rytinė makšta. Ar tau ryte sunku keltis iš lovos? Tada pradėk daryti rytinę mankštą, kasdien!

Mankštą padarau dar gulėdamas lovoje. Po kelis pratimus skirtingoms raumenų grupėms. Pradžioje gulint ant nugaros, psakui apsiverčiu. Ne ilgiau, kaip 5 minutes. Sutariam? Per mėnesį rytinė mankšta taps maloniu įpročiu, be kurio nenorėsi pradėti dienos!

3. Hobis. Ar turi pomėgį, kuris yra svarbesnis tau už viską? Gerai, ne už viską, o už tokius dalykus kaip pinigai, telikas, internetas, laikraštis, savaitgalis ar net darbas. Sėklai tai krepšinis, Starkui ir Radzavičiui – kelionės senais automobiliais, man – kalnai. Jei neturi – PRIVALAI susirasti. Tai bus tavo gyvenimo aistra, kuri ves į priekį.

4. Sportas. Kokia šaka geriausia? Kas tik patinka: dviračiai, baidarės, bėgimas, orientacinis sportas, plaukimas, lauko tenisas, riedučiai ar slidės žiemą. Bet svarbu, kad tai vyktų natūraliai gamtoje. Sporto klubai skirti profesionalams ir pensininkams. Sportuodamas tarp keturių sienų niekada taip neatsipalaiduosi, kaip būdamas gamtoje. Jei tau dar nėra keturiasdešimt, teisingai pasirinkęs ir nuosekliai treniruodamasis gali tapti kad ir Lietuvos čempionu. Na gerai, bent prizininku. Kam tas sportas reikalingas? Sportuodamas gali atsipalaiduoti, mažinti stresą, pabėgi nuo rutinos. Svarbiausia – tavo kūnas tampa pasiruošęs naujiems iššūkiams ir išbandymams. Kaip dažnai sportuoti? Žiūrint, kokių rezultatų nori. Aš uolų laipiojimo treniruotes stengiuosi lankyti 2 kartus per savaitę. O vieną kartą per savaitę stengiuosi fiziškai išsikrauti. Kelias valandas duoti kūnui padidinto krūvio, kad jaustis kaip išgęžta citrina. Nebūtinai tai, ką treniruojuosi. Vasarą puikiai tinka dviratis, žiemą – slidės ar poledinė žūklė, rudenį – grybavimas.

5. Dalyvauk varžybose! Ne dėl prizų, garbės ar pasiekimų. Varžybose patirsi tokias emocijas, kurių už pinigus nenusipirksi! Sutiksi galybę bendraminčių, susirasi naujų draugų.

Prieš varžybas visada nors minimaliai pasiruošk. Jei tai dviračių varžybos, prasivažiuok prieš porą dienų panašią distanciją. Jei nuotykių lenktynės, pasilakstyk su žemėlapiu miške. Jei tai pusmaratonis – prabėk valandą be sustojimų. Taip būsi tikras, kad kūnas atlaikys krūvius. Prieš startą būtinai apšilk, jei nenori patirti traumos. Nebūchalink išvakarėse… iš asmeninės patirties.

Aš pradėjau nuo Merkio ir Ūlos vandens maratonų. Vėliau sekė nuotykių lenktynės Vilnius Challenge, Mini Eko, Rogainingas, Nykštietiškas triatlonas, Turistas.lt maratonas. Jos palieka daugiausiai emocijų, o dalyviai panašesni į likimo draugus, negu konkurentus. Bene sunkiausi startai atrodė bus tarptautinėse boulderingo varžybose Bouldozer ir MTB maratone. Tačiau tai tik baimės kuriama iliuzija. Tereikia ją tik kartą nugalėti.

6. Reguliarios išvykos į gamtą. Visus metus (neskaitant vasaros, kada gyvenu gamtoje) kartą per mėnesį keliaujame į gamtą praleisti savaitgalio. Su palapine prie ežero, į sodą, į pirtį, varžybas ar festivalį. Ne taip svarbu, kur. Svarbu, tai paversti įpročiu ištrūkti nuo keturių sienų. Grynas oras ir būvimas gamtoje padaro stebuklus! Tai ne tik geras poilsis ir išsivadavimas nuo rutinos. Susiliejęs su gamta tu pakrausi išsekusias baterijas. Tavo kūrybinės galios bus pamaitintos nauja enegrija!

7. Kelionės. Gyvenimas – tai knyga. Jei nekeliauji, skaitai tik vieną puslapį. Parodykit žmogų, kuriam nepatinka kelionės. Net ir užkietėjusį namisėdą galima paversti keliautoju, kartą ištraukus jį iš narvo. Savarankiškose kelionėse labai paprasta ištrūkti iš komforto zonos, o tai pati geriausia dirva naujiems įgūdžiams auginti. Įspaustas į kampą supranti, kad bet kokią problemą galima įveikti. Tereikia įdėti pastangų ir priimti teisingus sprendimus.

Kelionės – tai mano gyvenimo universitetas. Apie jas dar daug ką papasakosiu. Žmonės nekeliauja dėl dviejų priežasčių: pinigų ir baimės. Tačiau nesusimąsto apie tai, kad keliauti galima nemokamai ir nebijoti. Realus pavyzdys. Jei gyveni Vilniuje, pasižiūrėk žemėlapyje maršrutą (kuriuo nevažinėji) ir nueik pėsčiomis ant Trijų kryžių kalno, paskui prie Gedimino pilies. Skirk šiam nuotykiui visą dieną, neskubėk. Štai tau ir kelionė, kurią prisiminsi ilgam! Su dviračiu dar smagiau. Žemėlapyje surandi nežinomą vietą, užsirašai adresą, pasižiūri kryptį ir mini. Tavo navigacija – sutikti žmonės.

8. Maistas. Viena didžiausių sofos bulvių problemų – maitinimosi įpročiai ir persivalgymas. Kai telikas rodo vakarinį filmą, labia patogu per reklamą nulėkti iki šaldytuvo.

Kai aš dirbau sėdimą darbą, turėjau problemą dėl viršsvorio (nors iki tol svorio visada trūko). Darėsi neramu stebėti, kaip ant klubų didėjo gelbėjimo ratas. O per alaus pilvuką pimpalo nesimatė. Sutinkęs bendraamžius iš mokyklos laikų stebiuosi, kaip dauguma kūdenų pavirto į drimbas. Jei ne savalaikė korekcija, aš taip pat būčiau vienas iš jų.

Receptukas pradžiai – ryte būtina šviežia daržovė prie sumuštinio, mėsa – pietums arba vakarienei (jei ne per vėlai valgai). Po 19 valandos (BBQ vasarą tebūnie išimtis) – jokios mėsos. Jei alkanas – kapok salotas, vaisius ar ką nors ne mėsiško. Bet tik ne traškučius! Pamatysi, kad ryte ir apetitas atsiras (kurio naktiniai ėdrūnai paprastai neturi). Jei geri alų – pamiršk čipsus. Kam gadinti skonį? Be zakūskos gal ir antro butelio nesinorės.

Jei lašiakai vistiek netirpsta – per mažai judi. Pradėk daugiau vaikšioti (į parduotuvę, darbą, į tolimesnę autobuso stotelę). Lengviausias būdas sudeginti lašinius – dviems savaitėms išvažiuoti į kalnų žygį. Man geriausias komplimentas, kai fėja pavadina “kūdena”. Ir kaip yra afigiena, kai gali valgyti ką tik nori. O jautiesi lengvas, kaip pūkelis!

Atskira tema – dabar ant bangos vadinamasis “sveikas maistas”. Daugėja vegetarų, veganų, žaliavalgių ir kitokių sveiko maitinimosi ekspertų (ekspertas – siauroje srityje padaręs visas galimas klaidas). Nieko prieš juos neturiu, nors šie ir mėgsta pabrėžti savo išskirtinumą. Dar girdėjau tokį gandą, kad žaliavalgiai neserga. Nesiginčiju, aš irgi.

9. Rūkalai, alkoholis ir vaistai. Ar girdėjote istoriją, kaip draugo senelis visą gyvenimą rūkė ir dar nenumirė? Taip, ši istorija labai įkvėpia. Galbūt penkiasdešimtmečio proga tavo plaučiuose neapsigyvens vėžys. Bet pasakykit garsiai – ar tu nori būti rūkalais prasmirdusiu seneliu? Mane labiau įkvėpia senjorai, kurie duoda dulkių pauostyti bėgimo trasoje!

Žinote, kokia tiesa privertė mesti po penkiolikos prarūkytų metų? Rūkymas neturi nė vieno privalumo! Apie alkoholį to negalima pasakyti. Kai dirbau tradiciniu grafiku, buvau įpratęs kalti kiekvieną savaitgalį. Seniau net prieš varžybas išvakarėse nevengdavau gramulio. O kokia kančia būdavo keltis iš lovos, kai iš vakaro dar pakelis cigarečių surūkytas! Dabar taip gera, kad nemalonu prisiminti! Pažiūrėk į save iš šalies. Į tą lepšį, kuris ryte dvokia per 5 metrus ir negali nieko naudingo nuveikti, tik lovoje drybsoti. Ir žvalų bei energingą, pasiruošųsį kalnus nuversti! Jeiesi tas lepšis, tai nors skudurus išnešk pravėdint. Jei prasivoliosi lovoje, ir antrą dieną jausi pachmielą.

Pastebėjau, kad per media farmacininkai varo žiaurią dezinformaciją. Kaip gali sveiki žmonės (kokius rodo reklamose) vartoti vaistus? Menkų sveikatos sutrikimų negydyk saujomis tablečių. Kol nėra vėlu, diagnozuok negalavimų priežastį ir gydyk ją. Bet ne pasekmes.

10. Nuolat kelk savo galimybių kartelę. Sveikas atvykęs į aukščiausią lygą! Jei eini teisingu keliu, ta kartelė labai greitai kils tau nepastebint. Ir tai bus žiauriai gera motyvacija dar labiau stengtis! Štai jums reali istorija.

Prieš tris metus iš naujo atradau dviratį (buvau pašalinęs iš gyvenimo keliolikai metų). Atrodė visiškas kosmosas numinti 50 km per dieną. Nes buvau pratęs važiuoti 5 km į sodą ar prie ežero, kas buvo visai lengva. Kartą nusprendžiau  dvigubai prailginti maršrutą. Hm, tiesiu plentu numinti 10 km pirmyn ir tiek pat atgal pasirodo ne taip ir sunku. Kitais metais vėl dvigubai kilstelėjau kartelę, iki 20 km į vieną pusę. Easy done. 50 km per dieną ar vakarą tapo norma ir lengvai įgyvendinama užduotimi. Kelionėje po Alandų salas 2011 pramynėme beveik 100 km per dieną. Atrodė lubos pasiektos. Bet atėjo šie metai. 156 km per dieną arba 65 km nonstop (Vilnius – Molėtai). Tokius rezultatus pasiekiau šią vasarą, tam nesiruošdamas.

Pabaigai. Gali nebijoti, tai patikrintas kelias ir viskas priklauso tik nuo tavo veiksmų. Jei nori likti sofos bulve, turi teisę ir toliau nieko nekeisti ir aplinkui visus kaltinti dėl savo nesėkmių (nes daugiau kaip 80% taip elgiasi). Bet jei nori gyventi kaip Indiana Džonsas – pradėk keistis jau dabar. Neatidėliok, nes jau taip darei šimtus kartų. Ar tau tai padėjo? Pradėk jau šiandien, dar geriau – tuoj pat. Ne rytoj ar poryt. Kelkis nuo sofos!

Prisimink, kad tu esi ne vienas toks. Išugdęs šių naujų įpročių tu mėgausiesi kiekviena diena, kad gyveni. O laikas tau taps žymiai brangesnis, jei paskutinius kelis metus tik egzistavai jį užmušinėdamas.

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=1DQ-OrM5raQ“ width=“400″ height=“350″]

Pasidalink komentaruose, kas tau yra sunkiausia? Apie ką nori sužinoti daugiau?

 Bonusas. Niekas taip neįkvepia ir nemotyvuoja, kaip tikros istorijos, vykstančios šalia mūsų. Jei skaitai šias eilutes, didžiuojuosi tavimi! Pradėk pokyčius jau dabar, pasidalink savo transformacijos istorija ir laimėk nuostabų prizą – kelionę į kalnus su BlogamOre 2013 metais. Taip, šis fantastiškas prizas atiteks tik vienam, bet jis vertas tavo pastangų. Išdrįsk būti didvyriu sau!

Už šį įraša dėkojame www.blogamore.lt

Categories
Dieta ir Mityba Sveikata ir Sportas

Iš kur atsiranda viršsvoris?

Šiandien jums atskleisiu pavyzdį, kurią išsiaiškinau per 12 savo gyvenimų metų. Būdamas šešiolikos pastebėjau arba tiksliau pradėjau suprasti, kad neesu patenkintas savo figūra, nes turiu viršsvorio, pečiai siauri, esu fiziškai silpnas, nepatrauklus moterims, nepadarau nei vieno prisitraukimo ar atsispaudimo, fizinio lavinimo mokytojas rašo pažymius iš gailesčio. Žodžiu situacija buvo tikra tragedija.

Buvau stipriai apsinuodijęs ir nevalgiau kelias dienas, bet kai pagerėjo savijauta jaučiausi toks laisvas ir lengvas, pabandžiau padaryti prisitraukimą ir padariau netgi keturis, buvau nustebęs pats savimi. Juk nieko nedariau, o jau padarau. To priežastis buvo, kad praradau daug nereikalingo svorio, kol buvau apsinuodijęs. Nuo to laiko pradėjau sportuoti, vasarą lauke mokyklos stadione, žiemą sporto klubuose. Vėliau priėjau išvados, kad sporto salės yra visai nereikalingos, nes visas raumenų grupes galima treniruoti lauke ir pasiekti tuos pačius rezultatus neinvestuojant papildomų pinigų.

Dar vėliau įsirengiau skersinį namuose, dabar negaliu pro jį praeiti eidamas į tualetą ir šiai dienai jau padarau 20-į prisitraukimų be didelio vargo, 100-ą atsispaudimų taip pat be didelio vargo. Laikui bėgant pradėjo ir figūra keistis, norėjau priaugti daugiau raumenų masės, todėl valgiau penkis kartus per dieną ir labai daug. Labai daug tai yra 140 Kg vištienos file per metus, o kur dar visi kiti produktai. Atsirado viršsvorio, pilvo presą treniruoju kiekvieną dieną, bet pilvas nors ir sustiprėjęs vis vien atrodo skystas. Niekaip nesuprantu kodėl. O pasirodo, kad viskas slypi tame jog suvalgau tiek kalorijų, kiek nesudeginu per dieną ir visos jos eina į svorį. Paėmiau ir kardinaliai pakeičiau mitybą, įtraukiau daug vaisių, salotų, bet valgau tuos pačius penkis kartus per dieną, rezultatai pastebėti iš karto. Jei seniau vienos vištienos krūtinėlės užtekdavo dviems dienoms, tai db užtenka visai savaitei. Ir išlaidos sumažėjo, ir figūra pagerėjo, ir jaučiuosi geriau, ir stipresnis esu. Vieni pliusai.

Iš kur aš išmokau tiek daug valgyti? Kaip žinome vaikas kopijuoja savo artimiausius žmones, t.y tėvus. Mano tėvas daug dirbdavo ir neturėdavo kada pavalgyti dienos metu, todėl grįžęs po darbo valgydavo trigubas porcijas maisto. Jo svoris vienu metu siekė 120Kg. Kai pakeitė darbą, sumažėjo stresas, atsirado galimybė laiku pavalgyti, bet nebuvo laiko valgyti daug, todėl per vieną mėnesį pats to net nenorėdamas prarado 20kg.

Dar viena priežastis alaus vartojimas. Jei vartojate alų, jis skatina valgyti maistą – užkandžius prie alaus, tą skanią keptą duonytę su sūriu, vištienos sparnelius ir kitas skanybes. Bet dažniausiai tai darote vakare po darbo arba savaitgalį norėdami atsipalaiduoti, visos tos kalorijos eina į kūną ir taip pat atsiranda viršsvoris.

Netaisyklingas kvėpavimas ir rūkymas. Taip taip, tai taip pat augina svorį. Pamenu seniau sutikdavau rūkančią panelę ir paklausdavau kodėl rūkai? Kad svoris neaugtų. Turbūt matė per teliką arba iš draugės girdėjo. Rūkymas užkemša kvėpavimo takus dervomis ir visais kitais bjauriais dalykais, to pasekmė negilus kvėpavimas ir augantis viršsvoris.

Pasidalinau su jumis iš kur atsiranda viršsvoris. Pakeiskite mitybą, gyvenimo būdą ir netrukus pastebėsite rezultatus. Turėsite gražesnę figūrą, daugiau pinigų, daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau jėgų, daugiau noro veikti ir keisti pasaulį aplink save.

 

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Vyriškas patarimas

Nuovargis ir motyvacija

Tema:
Tobulėjimas

Vardas:
Giedrius

Klausimas:
Sveiki. Turiu sokia tokia problemele. Tai yra motyvacijos stoka ir nesugebejimas siekti uzsibrezto tikslo. Duosiu pavizdi pradejau sportuot, treniruotese atidaviau save 120 procentu, susiderinau mityba, visa menesi valgiau tik kiausinius kose ir varske. Rezultatai tikrai matesi per menesi priaugau 4 kg ir tikrai jauciausi sutivrtejes. Taciau rytais nebesugebadavau atsikelt i mokykla, nes pastovei budavau issekes. Po to prisigalvodavau sau pasiteisinimu ir praleidinedavau treniruotes. Tuom viskas ir baiges. Ir sitaip pastoviai, ilgiausiai esu issportaves 2men be tarpu. Tas pats galioja ir kitiems uzsibreztiems tikslams. Greit susizaviu ir greit metu, gal galetumet patart kaip man visa laika islikt motyvuotam ir laikytis uzsibreztu tikslu. Is anksto dekoju.

Atsakymas:

Sveikas Giedriau,

Aš tikiu, kad motyvacija krenta dėl trijų priežasčių.

Pirma priežastis yra ta, kad tikslas blogai suformuluotas arba tikslas primestas iš šalies ir tau atrodo, kad tau reikia jo siekti. Tikslą formuluoti reiktu taip, kad kai jis bus pasiektas tu tikrai žinosi, kad jau ji pasiekei. Tokie nekonkretus tikslai, kaip gerai atrodyti, numesti / priaugti svorio nesuteikia motyvacijos ir nesuprasi kada ji pasiekei, todėl lengva nuleisti rankas. Jeigu maratonininkas bėgtu maratoną, bet nežinotu kiek liko iki finišo ar jam būtu lengva bėgti? Ar jis greit palūžtu? Ar galėtu kokybiškai išnaudoti savo jėgas?

Antra priežastis, tai vizijos neturėjimas. Mes dažnai išsikeliame tikslus, bet mintyse tikslo neapipavidaliname. Noriu priaugti raumenų masės. Sverti tarkim 83kg. Turiu tikslą, bet jeigu mintyse nematau savęs kaip atrodysiu, kaip jausiuosi, kokie ryškus ir dideli bus mano raumenys, po kurio laiko motyvacija kris, nes visą rezultatą iš esmės lyginsi pagal svarstyklės skaičius, o tai nuobodu. Vizija tavo tikslui suteikia emocinį jaudulį, siekį. Tu įtrauki visus savo pojūčius ir galima sakyti tikslą sustiprini 5 kartus. Mintyse matyk save tokį koks sieki būti. Priklausomai koks tikslas. Jeigu vizijos nėra, tai iš esmės reikia labai daug valios pastangų kažko siekiant. Visi žmonės kurie daug pasiekė turi vizijas,  sąmoningai arba nesąmoningai tai žinodami ir suvokdami. Kompanijos turi vizijas.

Ir trečia priežastis tai nesugebėjimas išlaikyti dėmesio ties tikslu. Blaškymasis. Iš esmės, jeigu vizija tvirta ir nuolat peržiūrima, tai dėmesys išliks tvirtas. Tam, kad jį dar labiau palaikyti sutelkta į tavo siekį, reiktu nuolatos domėtis ta sritimi kurioje sieki tikslo. Nes rasi bendraminčių, ar tai informacijos kuris sutvirtins tavo pasiryžimą siekti savo tikslo. Nes dažnai aplink mus būna žmonės, kurie daro neigiamą įtaką, netiki tavimi, todėl jeigu jauti, kad dėmesys krenta, prasideda pasiteisinimai, rask informacijos, pažiūrėk filmą kuris tave įkvėptu nenuleisti rankų. Tai laikini dirgikliai, bet jie gali padėti nenuleisti rankų.

Tai galima pritaikyti kiekvienoje veikloje ir kiekvienam tikslui.

Ir geriau dirbti 101%, bet užtikrintai judėti į priekį, nei dirbti 120% ir po mėnesio „perdegti“.

Tikiuosi padėjau.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Vyriškas patarimas

Kaip būti aktivėsniam ir pagerinti mokymosį kokybę?

Tema:
Sveikata ir Sportas

Vardas:
Nedas

Klausimas:
Sveiki, Alfavyras komanda, turiu problmemų kurios manau galite padėti išspręsti jūs. Taigi, šiais metais, užsinorėjau gerai mokytis, gauti gerus pažymius, suprantat. Sėdžiu prie pamokų ištisas valandas, į lauką beveik neinu, nes noriu viską išmokti ir ką aš jums galiu pasakyti, viskas yra labai blogai. pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia. Antra, dėl pamokų mestas sportas, padarė mane, nerangiu… Ką, tik bežaiščiau, futbolą, krepšinį ar tinklinį viskas prastai sękasi. Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…
Gal suprasit ką parašiau, būčiau labai dėkingas, kad patartumėte. 🙂

Atsakymas:

Sveikas Nedai,

Iš tiesų aš manau, kad tu pats žinai kur yra bėda ir ką tau reikia daryti, bet kartais mums visiems reikia to konkretaus recepto 🙂

„pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia“ – Kaip manai kokios priežastys tai lemia? Kad tu negauni norimų rezultatų?

Svarbu, ne kiek tu laiko praleidi prie pamokų, bet kaip efektyviai sugebi tą laiką išnaudoti. Aš galiu sėdėti prie pamokų 2h, bet jei pas mane bus įjungtas skype ir face book, tai mane labai blaškys ir neleis susikaupti. Arba aš galiu mokintis 25 min ir 5 min ilsėtis ir taip visas 2h, kas savo ruoštu leistu man per pertraukėlę pasivaikščioti, atsigerti vandens ir pailsėti, bei gal net pažiūrėti kas vyksta facebook.

Kaip manai, kuris variantas atrodo produktyvesnis ir suteiks geresniu rezultatus?

Norint, kad mokymasis būtu efektyvus ir suteiktu gerus rezultatus, reikia išmokti nesiblaškyti. Dažnai netvarkinga darbo aplinka, bei pašaliniai dalykai, kaip įjungtas skype, face book blaško tavo dėmesį.

Taip pat, susikaupti būna sunku, kai esi apleidęs savo kūną. Šiuo atveju minėjai, kad metei sportą ir daugiau laiko skiri mokslas. Jeigu sportas atiminėjo labai daug laiko ir energijos, tai pagal tavo prioritetus tai buvo teisingas sprendimas, bet nereikia apleisti sporto, mankštos išvis, nes tai duoda neigiamus rezultatus, apie kuriuos ir pats minėjai.

„Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…“ – Kad būtum aktyvesnis turi judėti. Tai kas nejuda sustabarėja, tai kas juda dar greičiau juda. Tad pats laikas pradėti kažką palengva sportuoti, ryte prasimankštinti. Taip pat būti gryname ore.

Mokydamasis stenkis koncentruotis tik į mokymąsi, todėl pašalink visus pašalinius darbus ir trukdžius. Mokymuisi skirta laiką skaidyk į atkarpas po 20-25min mokymosi ir 5 min poilsio. Poilsio metu pasivaikščiok, atsigerk vandens. Prasilankstyk – pajudėk, nes tai svarbi tavo mokymosi dalis.

Žmonėms reikalingas subalansuotas gyvenimas ir jeigu balanso nėra, mes jaučiame diskomfortą, jaučiame, kad kažkas blogai ir viskas juda, ne taip kaip norėtus. Gyvenimas kaip subalansuotas dviračio ratas ir jeigu vienas iš stipinų yra ištraukiamas, ratas pradeda kreivai judėti ir kenkia visam važiavimui. Šiuo atveju tu visiškai iš savo rato ištraukei sportą ir tau pasidarė sunku važiuoti savo gyvenimo dviračiu. Todėl įdėk atgal tą stipiną ir judėk vėl į priekį.  Tik prisimink, sportas turi būti malonumas ir kūno lavinimas, o ne alinančios treniruotės po kelias valandas, nes jeigu nesieki būti profesionalu, tau nereikia savo kūno taip alinti.

Tikiuosi tau kažkiek padėjau.

Sėkmės sportuojant ir mokinantis.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Įkvepiančios istorijos Sveika Gyvensena

91 metų kultūrizmo čempionui senatvė nebaisi

„Pradėjau keisti savo gyvenimą, kai man buvo 85 metai. Tiesiog vieną dieną pažiūrėjau į veidrodį ir pamačiau vyrą, baisios laikysenos, su tiesiog kabančia ant kūno oda. Pats sau atrodžiau kaip po avarijos. Tada pradėjau užsiiminėti kultūrizmu ir nustojau galvoti apie mirtį“, – Guardian.co.uk pasakoja 91 metų Charlesas Eugsteris.

Šis vyras įsitikinęs, kad sportas – tai raktas į ilgaamžiškumą: „Nesvarbu, kiek tau metų, tu gali bet kada keisti savo kūną, puikiai atrodyti ir puikiai jaustis.“

Pasaulio ir Europos irklavimo ir kultūrizmo čempionatuose Ch. Eugsteris jau keletą metų laimi bent vieną aukso medalį. Tačiau vaikystėje jis dažnai sirgdavo, būdavo išblyškęs. Trylikamečiui Ch. Eugsteriui buvo pašalintos tonzilės ir tuomet jis pasijuto daug energingesnis. Nuo tada berniukas sau pažadėjo niekada nebebūti silpnas – pradėjo užsiiminėti boksu, irklavimu, regbiu.

Baigęs vidurinę mokyklą Ch. Eugsteris įstojo į odontologiją, tačiau sportas visada buvo greta ir suteikdavo stimulą gyventi. Viskas pasikeitė kai jam buvo 40 metų ir jis perėmė iš savo žmonos pasyvų gyvenimo būdą: „Mes labai daug laiko praleisdavome namie nieko neveikdami. Aš ėmiau skųstis sveikata – sumažėjo kraujo spaudimas, dėl išsiplėtusių venų pradėjo skaudėti kojas… Tai buvo pirmieji senatvės požymiai.“

Su žmona Ch. Eugsteris išsiskyrė 60-ies. Vyras vėl pasinėrė į irklavimą, pradėjo dalyvauti varžybose ir nuo to laiko laimėjo 36 aukso medalius. Apie save Ch. Eugsteris sako, kad jis niekada nebuvo puikus sportininkas, tačiau svarbiausia – dalyvaudavo ir bandydavo laimėti.

„Mačiau, kaip aplink esantys žmonės sensta. Pats jaučiausi gerai, išėjau į pensiją tik 82 metų, toliau užsiiminėjau irklavimu, tačiau mano kūnui reikėjo kažko kito, jis ėmė glebti. Taip atsidūriau kultūrizmo klube“, – pasakoja Ch. Eugsteris. Nebuvo jokių tyrimų, įrodančių kultūrizmo įtaką senyvo amžiaus žmonių sveikatai. Taigi tai buvo eksperimentas. Svarmenų kilojimas, baltymų kokteiliai ėmė keisti Ch. Eugsterio kūną. Jis tapo platesnis, panašesnis į V raidę, tvirtesnis: „Asmeninis treneris mane įtikino, kad raumenų masė atitolina Alzheimerio ligą. Pasijaučiau kupinas energijos. Jėgų antplūdis nuvaikė visas mintis apie mirtį. Būnant 90-ies natūralu, kad jos visada šalia.“

2008 m. Ch. Eugsteris užsiregistravo į pirmąjį kultūrizmo čempionatą. Pasak jo, tada labai jaudinosi, nes visi dalyviai buvo mažiausiai 20 metų jaunesni. Tačiau praėjusiais metais Vokietijoje jis visus nugalėjo. „Mano pergalė tik įrodo, kad niekada nėra per vėlu. Aš nesivaikau jaunystės, o vejuosi sveikatą. Ir man nepatinka daugumos nuomonė, kad žmogus, sulaukęsmaždaug 65 metų, turėtų nusiraminti, pradėti gyventi lėčiau ir po truputį ruoštis artėjančiai mirčiai. Kūnas nepradės nyktį, jei tik jam to neleisime“, – sako geresnius rezultatus už savo jaunesnius varžovus čempionatuose pelnantis Ch. Eugsteris.

Parengė Dovilė Raustytė

Categories
Vyriškumas

Seksas sporte (ne)ribojamas?

Kodėl sportininkai ir jų treneriai mano, kad prieš varžybas jokiais būdais negalima mylėtis? Atrodytų, nepaprastai naudinga, kai naktį ne vienas lovoje praleidęs sportininkas pagaliau atsipalaidavęs užmiega. Nejau nepakaktų „atsilaikyti“ tik prieš svaigalus?

„Abstinencijos“ šaknys

Senovės Romoje ir Senovės Graikijoje susilaikymas prieš varžybas buvo įprasta tų laikų praktika. Liverpulio Johno Mooreso universito sporto ir pratimų taikomojo mokslo profesorius Gregas Whyte teigia, kad šių civilizacijų laikais seksualinis aktyvumas priskirtas prie blogybių, išsunkiančių energiją, mažinančių testosteroną ir vyrišką agresiją.

Graikijos filosofas Platonas pirmąkart paminėjo šią problemą aprašydamas olimpinį čempioną Ikajų iš Tarento, esą atletas 84-ajai Olimpiadai, vykusiai 444 m. pr. Kr., ruošėsi valgydamas daug šernienos, sūrio ir ožkienos, bet susilaikė nuo seksualinių santykių, idant tai nesumažintų jo jėgos.

Tačiau kaip teigia „Newsweek“, vyrai ir toliau mylėjosi. Neapsikentęs po tokių nuotykių esą vangiai kovojančių atletų, Gajus Plinijus Vyresnysis 77 metais paskelbė, kad prieš varžybas seksu užsiimančius dalyvius gali užvaldyti nepagrįstos abejonės, apatinėje kūno dalyje jaustis diskomfortas, depresija ir susilpnėjęs įžvalgumas. Nuo tol šios mintys sportininkus vertė šimtmečiais susimąstyti apie galimas pasėkmes.

Mitai, verčiantys susilaikyti

  • Būsiu išsekęs dar prieš varžybas. Vargu, ar tai pasitvirtintų, kadangi lytinių santykių metu vidutiniškai prarandama 25-50 kalorijų, tiek pat, kiek žmogus sudegina du aukštus lipdamas laiptais.
  • Būsiu išsiblaškęs. Jei turite gyvenimo draugę, naktį kaip ir po kiekvienų varžybų ar treniruočių su ja suartėsite. Ir jei esate „varžybų planuotojas“, po šios „pertraukėlės“ tiesiog permąstysite rytojaus „taktiką“. Tikėtina, kad kitą dieną jausitės dar labiau pailsėję ir atgavę jėgas.
  • Nesugebėsiu užmigti. Tiesą sakant į „Ramybės karalystę“ nugrimsite dar greičiau ir miegosite giliau, kadangi jūsų organizmas patiriamo orgazmo metu bus pamalonintas „cheminiu kokteiliu“. Ir vyrams, ir moterims po lytinių santykių atslūgsta įtampa ir užvaldo atsipalaidavimas. Paprasčiau tariant, seksas pagerina kūno savijautą.

Ledai pralaužti

Visgi vėlesni tyrinėjimai parodė, kad prieš varžybas patirtas orgazmas padeda, ypač moterims – tuomet kovodamos jos patiria euforiją ir džiugesį. Juk svarbiausia – palaikyti reikiamą skysčių kiekį organizme ir pakankamai išsimiegoti.

„Nakties praleidimas su moterimi profesionaliam beisbolo žaidėjui nėra žalingas, – teigė buvęs „New York Yankees“ ir „New York Mets“ komandų vedlys Casey Stengelis, juokaudamas. – Priešingu atveju taip ir lieki sukaustytas visą naktį, nežinodamas, ką reikęs atsakyti, jei moteris pagaliau žengs pirmąjį žingsnį“.

„Lytiniai santykiai prieš bėgimo rungtis iš esmės padidina tikimybę, kad atletai pasirodys gerai, – teigia maratono ir triatlono varžybose dalyvaujanti Amerikos sporto medicinos koledžo atstovė mokslų daktarė Pamela Peeke, pridurdama. – Tai asmeninis sportininko apsisprendimas. Kiekvienas jų turi priešvaržybinius ritualus ir įsitikinimus, ir jei seksas yra vienas iš „užvedėjų“, kodėl gi ne“.

Pavyzdžiui, dalis sportininkų dėvi „laimę nešančius“ apatinius rūbus, varžybų rytą valgo ypatingą maistą, arba sportinę aprangą velkasi pagal tam tikrą drabužių seką.

Neformaliai apklausus 2000-čius Londono maratono bėgikų paaiškėjo, kad naktį iki varžybų turėję lytinių santykių dalyviai pasirodė geriau nei susilaikę, ir visai ne todėl, kad pirmieji galėjo būti geriau fiziškai pasirengę.

Kanados McGillio universiteto sporto medicinos specialisto Iano Shrierio teigimu, didžiausia yda yra tai, kad sportininkai apie seksą galvoja kaip apie dar vieną varginantį pratimą, tačiau esą moksliškai įrodyta, jog mylėjimasis nėra labai reiklus pratimas.

Atletams – palaima

Makšties stimuliavimo metu išsiskiria didelis kiekis skausmą blokuojančios neuropeptido medžiagos, kuri yra veiksminga dar dieną po išsiskyrimo. Ši cheminė medžiaga, P.Peekės teigimu, sumažina bendrą raumenų įtampą, kurią sportininkas gali patirti, ir taip leidžia jam intensyviau užsiimti fizine veikla.

Dauguma sportininkų sutinka, kad geriausias būdas laimėti – „turiningos“ treniruotės, ir kiekvienas stengiasi ruoštis pagal savo „taktiką“. Juk yra daug kitų suartėjimo su partneriu būdų, pavyzdžiui pabėgiojimas dviese.

Gadytojas terapeutas iš Izraelio Aleksandras Olšaneckis prieš 1996 metais vykusias Vasaros olimpines žaidynes Atlantoje paskelbė: „Tikime, kad po orgazmo sporto varžybų išvakarėse moterys parodo geresnius rezultatus, ypač bėgikės ir šuolininkės į aukštį“. Štai 1993 metais viename interviu Lynn Jennings teigė, kad pergalę galėjo lemti varžybų išvakarėse su vyrų praleista naktis.

Vyrams, kurie linkę susilaikyti, legendinis mylių bėgikas amerikietis Steve Scottas aiškina, kad seksas yra svarbi atsipalaidavimo technika: „Aš visada tikėdavausi pasimylėti pagrindinių varžybų išvakarėse. Įvyks tai ar ne – kontroliuoti nesistengiau“.

Boksininkams – nuovargis?

Lovos su žmona keletui mėnesių išsižadėtų nebent legendinis boksininkas Rockis Marciano, kuris ringe kovėsi 1952 – 1956 metais, laimėjo visas dvikovas ir pasitraukė nenugalėtas.

Dar ir šiais laikais nuo lytinių santykių prieš varžybas susilaiko boksininkai, tokie kaip Oscaras De La Hoya ir Manny Pacquiao. Manyta, kad po ejakuliacijos sportininko organizme sumažėja testosterono – hormono, didinančio vyro seksualinį potraukį ir agresiją. Treneriai ir šios „stovyklos“ šalininkai pasakys, kad vyrai po kiekvienų lytinių santykių praranda didžiąją energijos dalį ir troškimą kovoti, o tai nepaprastai svarbu bokse.

I. Shrierio tikinimu, seksas prieš varžybas neturi jokios įtakos vyro jėgai, energingumui, pusiausvyrai, ištvermingumui, šoniniam judėjimui ar reakcijos laikui.

Kitas pavyzdys – legendinis 20-ojo amžiaus boksininkas Muhammadas Ali, teigė du mėnesius prieš didžiąją kovą praleidęs be sekso ir tvirtino, kad tai jį pavertė nenugalimu ringe.

JAV kabelinės televizijos laidoje „Sport Science“ atliktas boksininkų poros tyrimas parodė, kad testosterono lygis abiejų lyčių atstovų organizme buvo beveik trečdaliu didesnis po seksualinių santykių nei nuo jų susilaikius.

„Raiščiai“ komandoms

Ši „abstinencijos“ mintis prieš didžiąsias žaidynes netruko įsivyrauti ir kitose sporto šakose. Mike Ditka, buvęs amerikietiškojo futbolo komandos „Chicago Bears“ treneris, prieš paskutiniąsias 1986 metų „Super Bowl“ čempionato varžybas žaidėjams nurodė: „Žaisite šį susitikimą tik vieną kartą. Jei žmonos ir draugės negali palaukti, patarkite nueiti į šaltą dušą“. Po šių varžybų prieš „New England Patriots“komandą „Lokiai“ pirmą kartą tapo šio čempionato nugalėtojais.

1994 m. Vokietijos futbolo komandai „paburkuoti“ prieš rungtynes buvo uždraudęs ir tuometinis vadybininkas Bertis Vogtsas.

Pasaulio čempionato metu futbolo treneris Fabio Capello apribojo žaidėjų „sueigą“ su žmonomis ir draugėmis iki vienos dienos po kiekvienų varžybų.

Categories
Fitnesas ir Treniruotės

Kaip stipraus vyro įvaizdis gali pagerinti gyvenimo kokybę?

Sportas ir raumenų auginimas vyrams taip pat gali būti menas. Tai nėra lenktynės, kuriose turite konkuruoti su kitais vyrais: kurio bicepsai didesni, raumenys sunkiausi, krūtinės apimtis didžiausia ar kurio atvaizdas veidrodyje atrodo geriausias.

Jei nusprendėte paplušėti ir padidinti savo raumenų apimtis, svarbiausia, nepamiršti, jog ne tik jausitės stipresnis, labiau pasitikėsite savo išvaizda, bet yra dar keli pliusai, apie kuriuos galbūt net nesate pagalvojęs. Kokie jie?

Daugiau pasitikėjimo savimi

Raumenų auginimas ir tvirtesnė išvaizda gali padėti įgauti pasitikėjimo savimi. Kodėl? Pirmiausia, todėl, jog pažiūrėjęs į veidrodį, jausitės patenkintas savo išvaizda ir matysite savo gerai atrodantį kūną.

Kai būsite patenkintas savo kūnu, jausitės geriau ir labiau pasitikėsite savimi, siekdami patinkančios moters dėmesio. O galbūt ir stengtis labai nereikės, juk raumeningas kūnas ir taip pritraukia daugiau moterų.

Be to, jausitės stipresni ir saugesni net pavojingiausiose miesto gatvėse. Žmonių požiūris į jus pasikeis, kas, jei prireiks, padės jums apginti save.

Daugiau pagarbos

Žmonės, ypač vyrai, ims gerbti jus, nes daugiau nebūsite sudžiūvęs. Jei esate labai lieknas ar labai storas, kitiems galite tapti nematomu arba dar blogiau – pašaipų objektu.

Jūs galbūt esate geras žmogus ir draugas, tačiau nesate seksualus (žinoma, išskyrus retus atvejus, kai liekni vaikinai pritraukia moterų dėmesį, nepaisant savo, taip pavadinkime, kuklios išvaizdos).

Daugiau moralinės stiprybės

Jūsų moralinė stiprybė gali neįtikėtinai žymiai kilstelti į viršų, jei save šiek tiek paspausite.

Pavyzdžiui, kovojate su viršsvoriu. Nusprendėte pabėgioti, užsibrėžėte atitinkamą distanciją. Tačiau po kurio bėgimo laiko viskas ima atrodyti daug sunkiau nei tikėjotės. Pradedate galvoti, jog nesugebėsite ir tuoj pat viską mesite.

Klystate, iš tiesų, jūs GALITE pabaigti užsibrėžtą distanciją, jūs tiesiog privalote! Spauskite save tiek, kiek tuo metu galite. Bėkite dar kelias minutes, net jei skauda kiekvieną raumenį.

Taip žingsnis po žingsnio, artėsite prie to, jog vieną dieną sugebėsite nubėgti daugiau nei kada tikėjotės. Tai, žinoma, tik įrodys, jog stiprėjate ne tik fiziškai, bet ir morališkai.

Išmoksite nusibrėžti tikslus

Vyrai privalo nuolatos nusibrėžti naujų tikslų. Jiems tiesiog reikia kažko siekti! Be tikslo, vyrai gali užsistovėti. Kaip nevairuojami laivai jūroje, užplauks ant akmenų, sustos ir ims grimzti gilyn.

Be tikslų, vyras yra silpnas ir tikrai nepatrauklus moterims. Kodėl? Tai parodo moterims, jog vyras yra neyžtingas ir gali netinkamai ja pasirūpinti. Bet ką tai turi bendro su sporto salėmis?

Kai treniruojatės, jūs privalote nuolatos užsibrėžinėti tikslus. Nuo didžiausio savo tikslo (svoris, kurį norite numesti, raumenys, kuriuos norite užsiauginti ir vizuali jūsų nuotrauka galvoje, kaip patraukliai tada atrodysite) iki mažiausių smulkmenų (kiek prisitraukimų padaryti, kokią distanciją nubėgti, kokius svarmenis kilnoti ir taip toliau).

Ir kai tik pagaliau pasieksite savo didžiausią tikslą, pasieksite išvaizdą, apie kurią svajojote, stiprų ir sveiką kūną, kurio nesigėdysite parodyti paplūdimyje, pajusite, jog galite pasiekti viską, apie ką svajojate. Tai taip galinga!

Na, ir pabaigai, tikiuosi, šiame tekste radote nors kiek naudingos ir įkvėpiančios informacijos. O dabar – siekite savo svajonių!

Categories
Interviu

Kaip prisijaukinti sėkmę – interviu su Žydrūnu Savicku

Kaip pagerinti savo darbo rezultatus? Kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus? Kaip tapti geriausiu? – sakysit, banalūs klausimai, tačiau būtent jie neduoda ramybės daugeliui einančiųjų tobulumo link.

Žydrūnas Savickas – gyva legenda, stipriausias visų laikų pasaulio žmogus, regis, jau surado atsakymus į šiuos klausimus. Kai atrodo, kad daugiau pasiekti nebeįmanoma, galiūnas nepaliauja stebinti savo laimėjimais. Kas nulėmė tokią Žydrūno sėkmę?

Pasaulio galiūnų čempionas yra įsitikinęs, kad tam, kad nugalėtum varžovą, pirmiausia turi įveikti save. Formulė paprasta – pasitikėjimas savimi, užsispyrimas, stabilumas ir tu – nenugalimas. Na, o nuo savęs dar pridėčiau – paprastumas ir nuoširdumas, juk iš tikrųjų genialūs tie, kurie ne garsiai rėkia apie savo pasiekimus, bet tyliai, su atsidavimu dirba savo darbą.

Dviejų pastarųjų savybių Žydrūnui tikrai netrūksta. Tykiai besišypsantis galiūnas, kaip ir būdinga sportininkams, lakoniškai, tiesiai, tačiau tuo pačiu nuoširdžiai ir be nebūtino patoso dalijasi savo sukaupta patirtimi.

Pergalės kaina

– Viskas turi savo kainą, ypač pergalė, kuri, Jūsų žodžiais tariant, yra akimirka, o kelias link jos – visas gyvenimo etapas. Kaip susidėlioti prioritetus, kad kelio gale tavęs iš tikrųjų lauktų pergalė ir euforija, o ne nusivylimas ir pralaimėjimas?

Pagrindinis dalykas yra kasdienis darbas. Labai svarbu ne tik treniruotis, bet taip pat laikytis dienos režimo – tinkamai maitintis, ilsėtis, eiti 22 valandą miegoti.

– Atrodo, elementaru – daug dirbti ir laikytis susidarytos dienotvarkės. Tačiau juk būna, kad apima tingulys arba norisi ilgiau pavakaroti… Įdomu, ar ir Jus, stipriausią pasaulio žmogų, apninka tokios pagundos ir kaip Jūs joms atsispiriate?

Iš tikrųjų dėl to turbūt ir tapau stipriausiu pasaulyje, kad atsispyriau tom pagundom, nes turėjau aiškų tikslą – būti geriausiu ir jo kryptingai siekiau. Aš visada žinojau, kad jeigu kažkur nukrypsiu, tai pakenks mano rezultatui.

– O kaip po įtemptų varžybų pailsite?

Kadangi varžybos būna užsienyje, tai pasiilgstu namų ir grįžęs paprasčiausiai būnu namuose su artimiausiais žmonėmis ir taip pailsiu. Toks pasyvus poilsis namuose – pats geriausias.

– Kalbėjot apie tai, kad tam, kad laimėtum reikia daug dirbti, o kaip su sėkme? Argi gimusiam po laiminga žvaigžde ne lengviau prasimušti iki pergalės?

Paprastai, jeigu gerai pasiruošei, esi stipriausias, tai tu ir laimi – savo darbu ir pastangom tu prisijaukini tą sėkmę. Bet kartais būna tokių nesėkmių, kad kažkas išlenda, kažkas nepavyksta. Padarai kažkokią klaidą, dėl kurios esi kaltas pats, tačiau sakai, kad nusisuko fortūna. Dar būna, kad patiri traumą, bet trauma irgi atsitinka tada, kai varžybose neapskaičiuoji savo jėgų ar neteisingai treniruojiesi. Taigi, sakyčiau, kad 90 procentų sėkmės sudaro žmogaus darbas ir tik 10 procentų tos tikrosios sėkmės – fortūnos.

Geriausias motyvatorius – noras laimėti

Svajonių, siekių turime kiekvienas. Tačiau taip dažnai pritrūksta valios, ryžto ir jėgų joms įgyvendinti, taip dažnai susidūrus su didele ar maža kliūtimi, nusvyra rankos. Iš kur gauti tą motyvacijos varikliuką, kuris vestų pirmyn? Apie tai tiesiog negalėjau nepasikalbėti su Žydrūnu.

– Pradėjote sportuoti būdamas trylikos, šešiolikos jau dalyvavote savo pirmosiose galiūnų varžybose. Iš kur tokiame jauname amžiuje tiek motyvacijos, užsidegimo? Juk dažniausiai tokio amžiaus berniukų galvose mintys sukasi tik apie žaidimus ir išdaigas…

Trylikos metų paskatintas dėdės pradėjau lankyti sporto klubą. Man patiko treniruotis, gerai sekėsi. Pradėjau bendraut su vyresniais sportininkais, kurie man pasiūlė išbandyti jėgas varžybose. Buvau jauniausias galiūnų varžybų dalyvis, mano varžovai buvo 25-30 metų vyrai. Man, šešiolikmečiui, buvo didelis iššūkis varžytis su dvigubai už save vyresniais. Bet vis tik kai ką aplenkiau.

– Kas Jums suteikia stiprybės?

Man stiprybės suteikia noras laimėti. Ir tai, sakyčiau, yra blogai – garbės troškimas ar dar kas. Bet man patinka dalyvauti varžybose, pajausti tą jaudulį, euforiją, jei pavyksta laimėti. Kol rezultatai man leidžia, tol noriu išbūti šiame sporte ir kadangi mane jau pradėjo vadint visų laikų stipriausiu žmogum, norisi tą įtvirtint, kad tai nebūtų vien vardas.

– Esate perfekcionistas?

Jeigu kažką darau, tai noriu, kad tai būtų atlikta geriausiai.Visose srityse gali būti geriausias, o sričių yra daug, tik gal sportas yra tokia daugiau matoma sfera. Tikiu, kad yra žmonių, kurie yra geriausi pasaulyje ir mes to nežinome…

– Tobulėjimui ribų nėra. Ar šį posakį galima pritaikyti ir sporto sričiai?

Kaip rodo visas sporto vystymasis, ribų tobulėjimui nėra. Prieš dvidešimt metų stipriausi žmonės keldavo tokius svorius, kuriuos dabar iškelia vidutinio lygio sportininkai, o ką aš iškeliu tikriausiai už dvidešimt metų irgi kels daugelis. Todėl manau, kad sportas vis vystysis į priekį. Man smagu, kad bent jau šiam laikmetyje esu stipriausias. Kai tik mano rezultatai sustos vietoje, užleisiu vietą kitiem.

Trumpam pamirškim sportą…

– Jūs, žvelgiant iš šalies, žavit savo paprastumu ir nuoširdumu, o kokios savybės Jus žavi?

Mane žavi paprasti žmonės, neužsidėję kaukių, nevaidinantys kažkokių labai svarbių asmenybių. Svarbiausia, kad žmonės išliktų tokie, kokie yra, nekurtų įvaizdžių ir savęs nekeltų aukščiau negu reikia.

– O ar Jūs esate laimingas žmogus?

Laimingas, nes ką darau, tas sekasi, ko noriu, tą pasiekiu.

– Dažnai svajojate?

Vaikystėj gyvenau svajonių pasaulyje, o ir dabar pasvajoju apie tobulą pasaulį…

– Ar svajonės išsipildo?

Dauguma mano svajonių išsipildo, išsipildė ir tikiuosi, kad išsipildys. Manau, kad visų žmonių svajonės gali išsipildyt. Aišku, vien svajot neužtenka, reikia dar ir kažką padaryti ta linkme.

Taip ir norisi kur nors matomoje vietoje užsirašyti šiuos Žydrūno žodžius – „Vien svajoti neužtenka“. Išties, kartais daug lengviau dėl savo paties klaidų, tingulio ar apatijos kaltinti juodą katiną, perbėgusį skersai kelio ir nusinešusį sėkmę. O tokie žmonės kaip Žydrūnas dažnai prisikiriami „laimės kūdikiams“, kuriems viskas sekasi, net nesusimąstant, kiek valios pastangų, darbo ir pasiaukojimo įdėta einant svajonės link.

Kalbino ir parengė Fausta Brasaitė