Categories
Tadas rašo

Trys galingi būdai kaip išlikti ramiam, atsipalaidavusiam bet kokioje situacijoje

Šiame straipsnyje pateiksiu keletą stiprių metodų, kurių dėka sužinosi kaip atsipalaiduoti bet kokioje situacijoje, stresas ir įtampa taps retenybė kaip briedis dykumoje. Bendrausi lengviau su aplinkiniais, tapsi patrauklesnė asmenybė, greičiau rasi sprendimus savo problemoms, išsivaduosi iš įpročių, pagerės vaizduotė, fantazija, kūryba, būsi energingesnis, laimingesnis. Ir tai galėsi pasiekti darant bet kurį iš trijų žemiau pateiktų pratimų.

Albertas Einšteinas valandų valandas praleisdavo gulėdamas vonioje pilnoje vandens su burbuliukais. Ir griežtai drausdavo jį trukdyti, teigdamas, kad atsipalaidavimas yra labai svarbu norint gauti bet kokį teisingą atsakymą.

1) Atsipalaidavimas. Paprasčiausias būdas atsipalaiduoti yra.. tiesiog atsipalaiduoti. Vienintelė priežastis dėl ko jauti įtampą, stresą, depresiją yra ta, jog reaguodamas į aplinką pradėjai tapatintis su atėjusiais jausmais. Tai stipriai siaurina sąmonę, gebėjimą spręsti problemas, judėti į priekį.

Kitą kartą kai pajusi kažką nemalonaus tiesiog atsipalaiduok tame jausme kelioms sekundėms. Atsipalaiduok, pasiduok negalvodamas tame toks koks esi, negalvodamas, pasiduok. Tik kelioms sekundėms. Atpalaiduok kūną tame jausme, taip kaip jį atpalaiduoja geras masažas, paleisk vadeles. Kuo dažniau tai darysi, tuo greičiau praeis visi vidiniai „ištiktukai“ ir drąsiai galėsi toliau kibti į gyvenimą.

Kūnas visada klauso tavęs, nes tu esi jo šeimininkas. Jeigu pradžioje sunku atsipalaiduoti, tai stipriai stipriai įtemk kiekvieną savo raumenį. Pabūk akimirką. Visiškai atsipalaiduok. Vėl įtemk kiekvieną kūno viją. Vėl visiškai atsipalaiduok. Tai ne tik padės nusiimti įtampas, bet ir leis pastebėti, kas iš tikrųjų valdo kūną, todėl aukščiau minėtas pratimas pavyks dar lengviau.

 

2) Leidimas. Kovodamas su savo jausmais ar mintimis nieko nelaimėsi. Kovodamas įsipainioji savo jausmų ir minčių voratinklyje ir rasti sprendimą būna dar sunkiau. Yra žmonių, kurie kovoja su savo baimėmis, vidinėmis problemomis ar įpročiais metų metus, tačiau taip nieko ir nepasiekia.

Jausmo prigimtis yra judėti ir kisti. Todėl išeitis yra leidimas, nes kova sulaiko jausmą ar mintį tavyje ir konservuoja viduje.

Leisk sau patirti baimę kai ji tik ateina ir pastebėsi, kad ji praeis. Leisk sau patirti pyktį ir pastebėsi, kaip išsilaisvini nuo jo. Leisk kitiems žmonėms būti tokiems kokie jie yra ir pastebėsi kaip jie nebeįtakos tavo nuotaikos bei savijautos.

Kai protas ūžia, lenda nepageidaujamos mintys į galvą, paklausk savęs – ar galėčiau leisti savo protui būti tokiam koks jis yra? Ar galėčiau leisti jam galvoti tai, ką jis nori galvoti? Atsakyk – Taip. Klausk savęs to tiek kartų, kol pajusi palengvėjimą.

Kai pradedi jausti baimę, pyktį, depresiją, sunkumą, nuovargį, tingumą, nusivylimą ar panašų kitą jausmą paklausk savęs – ar galėčiau leisti sau jausti šią (pvz.) baimę? Atsakyk – Taip. Klausk savęs to tiek kartų, kol pajusi palengvėjimą.

Daryk tą patį su įpročiais, skausmu ar bet kuo kitu. Tokiu būdu tapsi laisvesnis, drąsesnis, prasiplės sąmonė, protas ir jausmai nebeįtakos tavo sprendimų ir tikslų siekio.

 

3) Priimtinumas. Tai labai saldus būdas vėl pradėti šypsotis. Mes turime savyje pasirinkimą su kuo tapatintis, nes tavo viduje visada yra mintys, jausmai ir stebėtojas kam visa tai ateina, kas visa tai mato.

Tas stebėtojas yra natūraliam priimtinume kitaip tariant meilėje, nes jis nereaguoja, kad ir kokios mintys ateitų, kad ir kokio gylio depresijos pasirodytų. Tas kažkas visada toks pat ir visada tai priima su meile.

Taigi galime tapatintis arba su savo mintimis, jausmais, baimėmis, kaltėmis, pykčiu ar depresijomis arba su tuo kam visa tai ateina. Nereikia jokio stebuklingo supratimo, kad pavyktų tapatintis su stebėtoju, kuris visada yra priimtinume. Intuityviai persiidentifikuok su juo. Tai akimirkos uždavinys kuriam reikia įdėti nulį proto.

Galų gale jausmai ir mintys, kurie taip drumsčia ramybę yra tavo, tu esi viso to balagano šeimininkas. Todėl natūraliai tavyje yra dalis, kuri myli visą tą vidinę audrą. Jeigu jaučiuosi blogai, tiesiog pasakau sau modamas ranka, „Ai vis tiek tai mano ir manyje yra dalis, kuri visa tai myli“ ir tai automatiškai mane perkelia į meilę. O meilėje visos blogybės išnyksta.

Neįmanoma įveikti savo minčių, jausmų ir laimėti, lygiai kaip neįmanoma kovoti su tamsa. Viskas, ko reikia, yra sąmonės šviesa. O ta šviesa esi Tu. Kuo labiau atsipalaiduoji gyvenime, tuo daugiau sąmonės šviesos į jį patenka. Atsipalaiduok.

 

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Sėkmės psichologija

Apie stresą (III dalis) Sveikiau šuo, nei žmona ar vyras.

Kai šalia keturkojis draugas

Šuo jūsų savijautą gali pagerinti daugybe būdų. Vieną garsiausių tyrimų atliko Erika Friedman su kolegomis iš Merilando universiteto. Ji tyrė galimą ryšį tarp šuns laikymo ir širdies bei kraujagyslių darbo.

Friedman atidžiai išnagrinėjo duomenis apie pacientų sveikimą po miokardo infarkto. Pasirodė, kad praėjus dvylikai mėnesių po patirto širdies smūgio išgyveno beveik devynis kartus daugiau šunų savininkų negu širdininkų, neturėjusių keturkojo bičiulio.

Šis nepaprastas rezultatas paskatino mokslininkus pasidomėti ir kitus galimais naudingais šuns draugijos padariniais. Taip radosi studijų, atskleidžiančių, kad šunų savininkai lengviau įveikia kasdienę įtampą, nerūpestingai žiūri į gyvenimą, turi daugiau savigarbos ir mažiau linkę sirgti depresija.

Šių naudingų padarinių reikšmę reikėtų deramai įvertinti. Vieno tyrimo metu buvo matuojamas šuns savininkų kraujospūdis ir pulsas atliekant du įtemptus darbus (teko skaičiuoti atgal atimant po tris iš keturženklio skaičiaus ir laikyti rankoje kibirą ledinio vandens) savo augintinio arba sutuoktinio ar sutuoktinės akivaizdoje.

Kai šalia tupėjo šuo, dalyvių pulsas buvo lėtesnis, kraujospūdis žemesnis, ir skaičiuodami klaidų jie darė mažiau, negu šalia esant partneriui (-ei). Taip buvo moksliškai įrodyta, jei dar kam nebuvo savaime aišku, kad sveikiau turėti šunį negu vyrą ar žmoną.

 

Šunys padeda, katės – ne

Įdomu, kad to paties negalima pasakyti apie kates. Vieni tyrimai teigia, kad gyvenant su kate gali lengviau išsisklaidyti bloga nuotaika, bet neatrodo, kad savijauta labai pagerėtų. Kiti tyrimai rodo, kad miokardo infarkto ištikti kačių savininkai dažniau neišgyvena nė dvylikos mėnesių.

Tokio pobūdžio tyrimai, lyg ir daug žadantys, susidūrė su viena milžiniška problema. Nors šuns turėjimas siejasi su nerūpestingesniu požiūriu į gyvenimą ir sveikesne širdies bei kraujagyslių sistema, bet nebūtinai reiškia, kad viską lemia tik tai. Šunis auginantys žmonės gali pasižymėti tam tikrais asmenybės bruožais, kurie taip pat gali lemti jų ilgesnį ir mažiau įtemptą gyvenimą.

Siekdama atsijoti santykį nuo priežasties Karen Alen iš Bafalo Niujorko valstijos universiteto atliko labai reikalingą tyrimą. Alen surinko grupę miesto biržos maklerių, varginamų padidėjusio kraujospūdžio, ir padalijo į dvi mažesnes atsitiktines grupeles. Vienos grupės atstovai gavo pagloboti po šunį.

Rezultatai parodė, kad šunis globoję biržos makleriai buvo kur kas mažiau įsitempę už kontrolinės grupės atstovus. Malšinant psichinio streso padarinius šunys pasirodė veiksmingesni už vienus populiariausių hipertenzijos gydymo vaistų.

Svarbiau, kad žmonėms buvo atsitiktinai priskirtos šuns turėjimo ar neturėjimo sąlygos, todėl tarp dviejų grupių nebuvo asmenybių skirtumų ir jie negalėjo paveikti išvadų.

Įdomu, kad užkietėję miestiečiai ne tik jautė mažesnę įtampą, bet ir emociškai prisirišo prie savo gyvūnų. Kai baigėsi tyrimas, nė vienas nepasinaudojo galimybe grąžinti savo naująjį draugą ankstesniems šeimininkams.

 

Kodėl šunys ramina

Siūlomos kelios teorijos, aiškinančios, kodėl turėti šunį yra gerai. Gali būti, kad kasdieniai pasivaikščiojimai palankiai veikia fizinę ir psichinę sveikatą.

Kiti įrodinėja, kad šunys elgiasi tarsi geriausias „nekritiškas draugas“: kantriai klausosi giliausių jūsų minčių ir niekada neišplepia paslapčių. Šiuo požiūriu šunys primena atsidavusį psichiatrą, nors su gauruotomis ausimis ir drėgna nosimi, bet už mažą kainą.

Kita teorija teigia, kad raminamai ir naudingai žmones gali veikti paprasčiausias šuns lietims ar glostymas, buvo įrodyta, kad net slaugė gali pastebimai sulėtinti paciento pulsą, jei palaiko jam ranką.

Tačiau dauguma tyrėjų pripažįsta, kad vienas svarbiausių faktorių siejasi su socialiai naudingais šuns laikymo padariniais. Pasisukinėkite parke, kur žmonės dažnai vedžiojasi šunis, ir greitai pastebėsite, kaip geriausias žmogaus draugas skatina nepažįstamuosius užkalbinti vienam kitą.

Daugybė tyrimų patvirtino, kad pagrindinis laimės ir sveikatos šaltinis yra kitų žmonių draugija, ir panašu, kad šunų netyčinis, bet veiksmingas gebėjimas suvesti žmones yra svarbiausias veiksnys, gerinantis šeimininkų savijautą.

Tačiau kaip šunims sekasi „rengti“ tokius susitikimus ir kokiems šunims šis darbas sekasi geriausiai? Tai pamėgino išsiaiškinti gyvūnų psichologė Debora Vels iš Belfašto Kvinso universiteto.

Viena eksperimento dalyvė po kelias valandas perpiet vaikštinėjo pirmyn ir atgal tuo pačiu taku vedina įvairiais šunimis. Kiekvienas pasivaikščiojimas trukdavo, kol tyrėja prasilenkdavo su 300 priešinga kryptimi žingsniuojančių praeivių.

Kitas eksperimento dalyvis sekiodavo įkandin, per kelis žingsnius, ir slapta fiksuodavo sutiktų praeivių elgesį: ar praeidamas pažiūrėjo į tyrėją, ar nusišypsojo, ar stabtelėjo šnektelėti.

Į tris pasivaikščiojimus tyrėja vedėsi gelsvą labradoro šunytį, suaugusį labradorą arba suaugusį rotveilerį. Į kontrolinius pasivaikščiojimus tris kitas dienas ji ėjo arba viena, nešėsi pusmetrinį rudą pliušinį meškiną (specialiai parinktą, kad trauktų dėmesį didelėmis rudomis akimis, trumpomis letenomis ir aukšta kakta) arba vazoninę juką.

Rezultatai (buvo sutikta 1800 praeivių, įvyko 211 pokalbių) atskleidė, kad pliušinis meškinas ir augalas patraukė nemažai žvilgsnių, bet nesukėlė daug šypsenų, ir beveik niekam nekilo noras kalbinti.

Šunys, priešingai, atkreipė žmonių dėmesį, sužadino šypsenas ir norą pašnekėti. Mažiausią nora plepėti kėlė rotveileris, matyt, dėl to, kad ši veislė asocijuojasi su agresija, o žmogui maloniau, kai ant jo kaklo nėra kąstinių žaizdų.

Ir priešingai, kai tyrėja vedžiojosi suaugusį labradorą arba šunytį, šnektelėti sustodavo maždaug kas dešimtas praeivis.

Šis eksperimentas nebuvo vienintelis, palaikęs nuomonę, kad žmonės sustoja pasišnekėti su tais, kurie vedžiojasi gyvūnus.

Ankstesnis tyrimas parodė, kad eksperimentatorė, sėdėdama parke ant suolelio, sulaukė daugiau praeivių dėmesio tada, kai greta tupėjo naminis triušis arba ropinėjo vėžlys, palyginti su tais kartais, kai sėdėjo viena ir pūtė burbulus arba šalia buvo pasistačiusi veikiantį televizorių.

Linas Mitaitis

Šis tekstas yra paremtas Ričardo Vaismano parašyta knyga „59 sekundės. Akimirkos galia tavo gyvenime„, kurią Lietuvoje išleido „Alma Littera“ leidykla. Rekomenduojame!

Categories
Sėkmės psichologija

Apie stresą (II dalis) Kaip suvaldyti?

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera

Kiekvienam gyvenime pasitaiko neigiamų įvykių. Gal užklumpa liga, išyra ilgalaikiai santykiai, paaiškėja, kad partneris užmezgė romaną, o gal artimas bičiulis skleidžia užgaulias paskalas.

Visai suprantama, kad tokie įvykiai kelia nerimą, liūdesį ir depresiją. Dažnai žmonės daug galvoja apie praeitį, apgailestaudami, kad viskas susiklostė taip, o ne kitaip. Jei kančią sukėlė kitas žmogus, mintys gali suktis apie kerštą ir pelnytą bausmę.

Neretai tokia patirtis žadina pyktį, kartėlį ir agresiją. Jeigu kabančio maišo daužymas mūvint bokso pirštines situacijos negerina, net ją blogina, tai koks gi geriausias būdas susidoroti su tokiomis emocijomis?

Viena iš galimybių – imtis to, ko neįmanoma daryti piktam. Pažiūrėti juokingą filmą, nueiti į vakarėlį, pažaisti su šunyčiu, išspręsti sunkų kryžiažodį. Dar prasiblaškyti galite mankštindamiesi, piešdami, leisdami vakarą su draugais ar šeima. Toks elgesys malšina palyginti nedidelės bėdos sukeltą įtampą, bet vargu ar šalina sunkesnes ilgalaikio nusivylimo priežastis.

Tačiau yra veiksmingesnis sprendimas, nereikalaujantis ilgų psichoterapijos seansų ar begalinių problemos svarstymų su aplinkiniais. Nereikia gaišti ilgų mėnesių, pakanka kelių minučių.

Buvo įrodyta, kad jis padeda netekusiems artimųjų, išgyvenusiems širdies priepuolį bei katastrofų aukoms. Jis vadinamas „naudingų padarinių ieškojimu“ (verta prisiminti posakį: „Nėra to blogo, kas neišeitų į gera“).

 

Naudingų neigiamos patirties padarinių ieškojimas

Šią procedūrą iliustruoja tyrimas, kurį atliko Maiklas Makalogas ir jo kolegos iš Majamio universiteto. Eksperimento pradžioje daugiau kaip 300 paskutinio kurso studentų buvo paraginti prisiminti po vieną atsitikimą iš savo gyvenimo, kai kas nors juos įžeidė, įskaudino. Visi studentai prisiminė ką nors gniuždančio: kaip juos išdavė, užgauliojo, atstūmė, paliko ir pan.

Tada trečdalis dalyvių kelias minutes aprašinėjo įvykio detales, telkdami dėmesį į kilusio apmaudo stiprumą ir neigiamus tos patirties padarinius gyvenime.

Antra grupė darė tą patį, bet dėmesį kreipė į naudingus tos patirties rezultatus, pavyzdžiui, po to sutvirtėjo ar įgijo daugiau išminties. Trečia grupė šiaip sau raštu dalijosi kitos dienos planais.

Tyrimo pabaigoje kiekvienas užpildė anketą, įvertinančią jų mintis ir jausmus, susijusius su nuliūdinusiu ar įskaudinusiu žmogumi. Rezultatai parodė, kad vos kelias minutes pagalvojus apie naudingus skausmingos patirties padarinius dalyviam atlėgo aplinkybių sukeltas pyktis ir liūdesys.

Jie kur kas atlaidžiau pažiūrėjo į tuos, kurie juos įskaudino, ir nebedegė dideliu noru keršyti ar jų šalintis. Naudingų neigiamo gyvenimo įvykio rezultatų ieškojimas gali priminti dideliu troškimu paremtą tikėjimą. Tačiau yra įrodymų, kad naudingi padariniai gali būti tikri.

Pavyzdžiui, moksliškai patvirtinta, kad po rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių sustiprėjo tam tikri teigiami amerikiečių būdo bruožai, tokie kaip dėkingumas, viltis, geranoriškumas, gebėjimas vadovauti ir darniai bendradarbiauti.

Be to, tyrimai atskleidė, kad po sunkios fizinės ligos žmogus gali pasidaryti drąsesnis ir doresnis, labiau trokšti žinių, būti geriau nusiteikęs ir labiau vertinti grožį.

Kai apima pyktis, agresyvius jausmus vargiai numaldysite užsimovę bokso pirštines ar trankydami pagalvę, nuo to jie gali net dar sustiprėti. Tačiau tuos jausmus įmanoma gerokai susilpninti, jei sutelksite dėmesį į naudingus neigiamų įvykių, sukėlusių jūsų pyktį, padarinius.

Kitoje dalyje aprašysime keturkojo šuns draugo naudą mūsų sveikatai ir mažinant stresą. Teigiamas poveikis – didžiulis.

Linas Mitaitis

Categories
Sėkmės psichologija

Apie stresą (I dalis) Išsilieti ar nusiraminti?

Garsus psichoanalitikas Sigmundas Freudas manė, kad psichiką sudaro trys pagrindinės dalys – id, ego ir superego. Id – tai gyvūninė mūsų proto dalis, pasižyminti impulsyvumu ir varoma pagrindinių instinktų, superego atstovauja labai moralinei pusei, o ego mėgina būti šių dviejų priešingų jėgų arbitru.

Daugiausia laiko šios trys dalys tarpusavyje sutaria ir viskas klojasi puikiai, tiesiog nuostabiai. Tačiau kartais kyla smarki nesantaika ir, kaip dažnai būna gyvenime, ji paprastai siejasi su seksu ir smurtu.

 

Id, ego ir superego

Norėdami išsamiai įvertinti Freudo idėją, įsivaizduokite, kad viename kambaryje užrakinate lytiškai jautrų paauglį (id), kunigą (superego), buhalterį (ego) ir pornografinį žurnalą. Paauglys, atstovaujantis jūsų gyvūninei pusei, čiups žurnalą, kunigas stengsis žurnalo atsikratyti, plėšdamas jį iš amoralių jaunuolių gniaužtų.

Tuomet buhalteris stos į varginamą kovą, mėgindamas kaip įmanydamas geriau suderinti jų interesus. Ilgainiui visi trys aprims, apsvarstys problemą ir galbūt nuspręs, kad geriausia būtų apsimesti, neva žurnalo išvis nėra.

Tokiu būdu paauglys nebus gundomas žiūrėti į nepadorias nuotraukas, kunigui nereikės be paliovos pamokslauti apie doros svarbą. Patenkinta protingu kompromisu trijulė pakiš žurnalą po kilimu ir mėgins jį pamiršti.

Deja, lengviau pasakyti, negu padaryti. Diena po dienos paaugliui knietės vogčiomis žvilgtelėti į žurnalą, bet kaskart, kai tik kilstels kilimą, kunigas pagrasins jam pirštu. Galiausiai įsivyrauja įtampa, ir kiekvieną apniks didėjantis nerimas.

 

Ar iš tikrųjų reikia išsilieti?

Pasak Freudo, mes dažnai įveliami į mūsų „vidinio paauglio“ ir „kunigo“ kovas, į jų ginčus, kai vienas aiškina, ką mes norime daryti, o kitas – ką privalome daryti.

„Paauglys“ geidžia nesantuokinio meilės nuotykio, o „kunigas“ baksnoja į santuokos įžadų svarbą. „Paauglys“ nori smarkiai užtvoti mus nuliūdinusiam žmogui, o „kunigas“ balsuoja už atleidimą. „Paauglys“ nori pasirašyti nesąžiningą verslo sandėrį, o „kunigas“ primena, kad reikia būti geru, įstatymų besilaikančiu piliečiu.

Dažniausiai galų gale apsimetame neva šių problemų išvis nėra, ir stengiamės jas kuo giliau užkasti pasąmonėje. Tačiau abstrakčių pornografinių žurnalų slėpimas po kilimu sukelia psichinę įtampą, ir galiausiai mus gali apnikti nusivylimas, nerimas ir pyktis.

Daug psichologų įrodinėja, kad geriausia išeitis – saugiu ir socialiai priimtinu būdu išlaisvinti užslopintus jausmus. Kumščiuoti pagalvę. Šaukti ir spiegti. Trypti kojomis. Imtis bet ko, kas nuramintų vidinį „paauglį“, kol šis dar neišspyrė durų. Požiūris, kad pyktis valdytinas pasitelkus iškrovą, buvo plačiai priimtas, bet ar Freudas buvo teisus?

 

Neteisingo įvertinimo tyrimas

Psichologai keletą metų tyrinėjo, kas vyksta, kai žmonėms sukeliamas stresas, o paskui jie raginami šaukti ir trankytis. Prieš kelerius metus Bredas Bušmenas iš Ajovos valstybinio universiteto atliko eksperimentą. 600 studentų raštu išdėstė savo požiūrį į abortą. Visi rašiniai buvo surinkti ir tariamai nunešti kitiems studentams įvertinti.

Iš tikrųjų eksperimentatoriai patys įvertino visus rašinius ir pasirūpino, kad visi studentai gautų prastus pažymius, neigiamus atsiliepimus ir po ranka rašytą raštelį su žodžiais: „Tokio netikusio rašinio dar nesu skaitęs.“ Nenuostabu, kad studentus suerzino toks vertinimas ir kiekvienas ėmė griežti dantį ant savo netikro vertintojo.

Vieniems studentams buvo suteikta proga išlieti susikaupusius agresyvius jausmus. Jiems buvo duotos bokso pirštinės, parodyta tariamo vertintojo nuotrauka ir pasakyta galvoti apie tą asmenį trankant 30 kg. svorio maišą.

Nors studentai įtūžį kabančiam maišui liejo vienumoje, bet vidinis ryšys eksperimentatoriams leido slapta skaičiuoti suduotus smūgius. Kita studentų grupė, priešingai, negavo nei pirštinių, nei maišo, bet buvo pakviesta 2 minutes pasėdėti ramiame kambaryje.

Paskui kiekvienas užpildė standartinį nuotaikos klausimyną, be kitų dalykų, leidžiantį nustatyti, kokio stiprumo pyktį, susierzinimą ir nusivylimą jie jautė.

Pabaigoje buvo žaidžiamas porų žaidimas, kai nugalėtojas laimėdavo teisę šaižiai driokstelėti pralaimėjusiam į veidą. Laimėtojai savo nuožiūra pasirinkdavo triukšmo trukmę ir šaižumą, o kompiuteris kruopščiai fiksavo jų pasirinkimą

Ar kabantį maišą kumščiavę dalyviai jautėsi romesni už tykiai sėdėjusius kambaryje? Ar „kumščiuotojams“ norėjosi šaižiau drioksėti? Tie, kurie gavo bokso pirštines ir iš peties daužė maišą, paskui jautėsi daug agresyvesni, pratisiau ir šaižiau drioksėjo kitiems į veidus.

Rezultatai atskleidė didelį abiejų grupių nuotaikos ir drioksėjimo eksperimento pabaigoje skirtumą. Panašių rezultatų buvo gauta ir per kitus tyrimus. Pykčio liejimas neužgesina ugnies. Tiesą sakant, kaip pastebi savo straipsnyje Bradas Bušmanas, tai panašiau į benzino pylimą į ugnį.

Jei kumščiavimasis ir rėkimas nepadeda numalšinti įtampos ir susierzinimo, tai kas gali padėti? Ir ką reiktų daryti, kad požiūris į gyvenimą nebūtų toks įtemptas? Ar atsakymas paaiškėja per ilgus pykčio valdymo kursus?

Tačiau yra keli paprasti ir greiti sprendimai, pavyzdžiui, gebėjimas turėti naudos nieko nedarant ir pajungiant teigiamą keturkojo draugo energiją.

Kitoje dalyje aprašysime paprastą būdą stresui sumažinti – kiekvienoje blogybėje ieškoti gerų dalykų.

Parengė: Linas Mitaitis

Categories
Laimė Motyvacija Saviugda

Gyvenimas Iliuzijoje

gyvenimas, iliuzija
Ar tai, ne iliuzija?

Pabandykime įsivaizduoti gyvenimą be streso, pykčio ar mažų pavydo scenų. Ar mes norime tokio gyvenimo? Kai kas pasakys: „reikia visų šių mažų bėdelių, nes be jų neįdomu būtų gyventi“; bet iš kur mes tai „ištraukėm“? Ar mes turėjom gyvenime šansą pabandyti bent mėnesį gyventi be pykčio ir visų kitų mažų „bangelių“? Panašu, kad ne. Tad kodėl žmonės galvoja, kad jiems reikia kančių, jeigu jie net nėra bandę gyventi be jų?

Panašu, kad „kai kas“ nežino apie ką kalba ir tik primeta net ne savo nuomonę, o kiti tuo tiki ir kartoja iš paskos. Tokių įsitikinimų yra apsčiai, ir jie visi nežinia kaip sugalvoti. Juk gyvenimas turi kitokią reikšmę nei amžina ir nepailstanti kova. Negi čia esam tam, kad vieni kitiems per galvas liptume? Aš labai abejoju, kad žmonės tuo nuoširdžiai tiki, nes vidus dažnai sako visiškai atvirkščiai. Negi Jūs tikrai tuo tikit?

Atsakymų, kodėl mes norim bėdų, galime ieškoti savo pasąmonėje. Pasąmonė – lyg minčių saugykla, kurias kažkada sugalvojome ir į jas nebekreipiame dėmesio. Pvz. Jūs dabar negalvojate, ką veikėte vakar per pietus, bet tai perskaičius tuoj pat atsiminėte. Ši mintis buvo Jūsų pasąmonėje, o ten minčių yra tiek, kiek tik esate per gyvenimą patyrę. Štai kodėl kenksminga skaityti negatyvius dalykus, įvairiausius pažeminimus ir t.t. Tai užsilieka pasąmonėje, o kai tos perskaitytos mintys iškyla į paviršių, mes galvojame, kad tai mūsų pačių elgesys ar mintys. Pvz. perskaito žmogus žurnale, kaip porelė kivirčijosi ir ką kalbėjo. Vėliau, po trijų metų, kivirčydamasis ištaria tuos pačius žodžius (skaitytus žurnale) savo artimajam. Galvojat, kad tai yra Jo asmenybė ir Jo sugalvoti žodžiai. Ar nepanašu į sapną?

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Motyvacija

Pamokos

Būna tokių dienų kad nors tu ką…  Ne tai, kad ne ta koja iš lovos išlipi, o išvis ant žemės atsikeli. Viskas atrodo krenta iš  rankų ir gali pasirodyti, kad rankos ne iš ten auga, kur turėtų. Anksčiau imdavo pyktis, beviltiškumas, arba tiesiog norėdavosi pasiduoti. Tačiau viską pakeitė viena mintis. Ją  perskaičiau vienoje iš tų knygų apie sėkmę ir tobulėjimą. Ten buvo klausimas “o ką galėčiau iš tos situacijos išmokti?”. Paprasta, tiesa? Kai nesiseka- sustoji ir pasižiūri, o ką gi galima iš to išmokti? Kokią pamoką likimas man siunčia? Ką turiu išmokti ir pradėti taikyti nuo dabar pat, kad tos problemos dingtų ir kitą kartą aplenktų mane?

Kai pradedi mąstyti šia kryptymi…. ne, problemos nedingsta, tiesiog dingsta tos neigiamos emocijos. Iš aukos pasidarai atsakingu žmogumi ir pradedi judėti pirmyn.  O kai emocijos ramios, lengviau mąstyti ir priimti sprendimus. Pradėjęs klausinėti savęs šių dalykų, pastebėjau, kad tos problemos ir klaidos jau ne pirmą kartą apsilanko. Tiesiog galvodavau, kad tai vienkartinis atvejis ir viskas greitai pasikeis. Tačiau jų buvo galima išvengti pasimokant ankščiau. Tiesiog dėmesys buvo nukreiptas ne ten kur reikia. Bėdos ir problemos- tai tavo mokytojai. Tačiau kita vertus nereikia jų laukti. Kai mokinys bus pasiruošęs, mokytojai pasirodys patys.

Ir būti atsakingu- pačiam išspręsti savo gyvenimą- visai nesunku, kaip tik- vis labiau ir labiau laisvėji. Nes tik tu gali pakeisti situaciją norima linkme.

www.radausave.lt

Categories
Laimė

Viskas apie „streso valdymą“ II

Būtų smagu, jeigu veiktų streso valdymas, emocijų užspaudimas, susitvardymas ar tas pats pasivaikščiojimas miške ir pan. Deja, tai yra neefektyvu. Laikas tai pripažinti. Žmonės vėliau vėl pradeda jausti liūdesį, širdgėlą, nepasitikėjimą ir pan. Tai padeda šiek tiek paslėpti problemą trumpam laikui, bet vėliau ji vėl išnyra į paviršių.

Mane labiausiai stebina pats pavadinimas „streso valdymas“. Neigiami reiškiniai nesiderina su teigiamais žodžiais. Ar galima saikingai vogti, gražiai žaloti, diegti žaginimo valdymą visuomenėje? „Streso valdymas“ pripažįsta, palaiko ir taikosi su stresu. Su juo nereikia taikytis, jį galima neutralizuoti, paleisti ir užmiršti.

Palyginkime stresą su šiukšlėmis. Kas būtų, jeigu pusę metų neneštumėte šiukšlių iš namų ir tą smarvę bei kalną atliekų bandytumėte ignoruoti, lyginti su vaikais iš Afrikos ar žinoma, gerai papurškę aerozolio analizuotumėte: kas kaltas?! Tikrai suvaldytumėte smarvę, tiesa? Jeigu visi žiūrėtų į stresą kaip į šiukšles namie, tai tos problemos net nebūtų. Žmonės žinotų, kad šiukšles reikia tiesiog išmesti iš savęs, ir ieškotų tokių metodų, kurie padėtų tai atlikti.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

AlfaVyras.lt rekomenduojami metodai:

EFT (Emotional Freedom Technique) – Emocinės laisvės technika

The Release Technique – Paleidinėjimas

Sedona – nežinome ar yra lietuviškos informacijos apie tai.

Categories
Laimė Straipsniai

Viskas apie „streso valdymą“ I

Minčių srautai
Tik atsikėlus ryte, prisimenam įvykius, užsiveda minčių mašina.. garsai, vaizdai, pojūčiai pradeda dreifuoti mūsų galvoje. Tuo tarpu mes galvojame, kad tai turim ir valdom. Deja, taip tikrai nėra. Netikite manimi? Pabandykite 10 minučių išbūti be minčių, vaizdų, jausmų viduje – visiškoje tuštumoje. Žmonės neturi minčių ir emocijų, o emocijos su mintimis turi žmones. Mintys ir emocijos yra tai, kas žmonėms „nutinka“. Pvz. žmogui pasako ar padaro ką nors nemalonaus… Neigiamos emocijos kimba į darbą ir jis nieko negali padaryti – priverstas blogai jaustis. Emocijos stumdo žmones kaip papuola.

Iš pasąmonės į sąmonę
Mums atrodo, kad tai, kas buvo praeityje, yra nereikšminga ir nesvarbu, bet tai reiškia ir reiškia daug emociškai. Kai dabar Jūs sėdite ir skaitote, Jūs negalvojate apie tai, ką valgėte vakar vakarienei. Tai paminėjus, Jūs tuoj pat „gavote“ atsakymą, ką valgėte. Jeigu sakau „nemaloniausias gyvenimo įvykis“, Jūs tuoj pat prisimenate įvykį ir emocijas kartu su juo. Visi Jūsų nemalonūs ir malonūs gyvenimo įvykiai yra Jūsų pasąmonėje ir yra aktyvūs tiek pat, kiek ir buvo tą momentą, kai tai nutiko, bet mes to nesijaučiame taip stipriai, nes mes tai nuslopiname. Tai, ką mes jaučiame dabar, yra mūsų sąmonėje, o kas dreifuoja fone – pasąmonėje. Tokiu būdu, žmogus, kuriam yra per 30, išlieka šešerių metų vaiko emocijų lygio, nes jis vis dar pagal jas elgiasi, nors šiaip jis .. suaugęs žmogus.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Mankšta. 9 priežastys kodėl verta mankštintis

Mankšta užima svarbią vietą mano gyvenime. Tai nebūtinai turi būti ryte atliekami kūno tempimo pratimai ar bėgiojimas, bet mankšta – tai jodinėjimas, šokių pamokos, čiuožimas ant ledo ir t.t., nes šios veiklos reikalauja fizinio aktyvumo. Taigi, kiekvienas gali atrasti sau tinkančią bei patinkančią mankštą. Kad įtikinčiau, jog fizinė veikla nėra laiko švaistymas, pateikiu devynias priežastis, kodėl verta mankštintis.

Mankšta pakelia nuotaiką, atgaivina. Bėgimas parku šiltą vasaros rytą, gaivus oras, įvairūs kvapai – visa tai pakilios nuotaikos garantas. Po darbo praleista valanda sporto salėje – atgaivina, ypač jei dirbi protinį, sėdimą darbą, patiri daug streso.

Mankšta ugdo valią, ištvermę. Kasdieninis mankštinimasis padės ne tik sutvirtėti fiziškai, bet ir protiškai. Tai yra tokia veikla, kuria turi užsiimti nuolat, be didesnių pertraukų, kitaip nepajusi tikrosios mankštos naudos. O nuolatinis proceso kartojimas ugdo valią bei ištvermę.

Mankšta padeda palaikyti formą, atsikratyti viršsvorio. Jokia dieta taip nepadės, kaip sportas. Sudeginsi nereikalingus riebalus, išryškinsi kūno formas, taip pat labiau pasitikėsi savimi.

Nuolat sportuojantys žmonės yra energingesni. Nuolat mankštintis yra sunku tik tol, kol tai nėra įprotis. Bet kai nugalime pirminį diskomfortą, greitai pajusime šio triūso vaisius. Tada jautiesi gerokai žvalesnis, vikresnis, o svarbiausia – energingesnis.

Mankšta stiprina tavo širdį bei plaučius. Sportuodamas apkrauni širdį, ji turi greičiau „filtruoti“ kraują. Širdis taip pat yra raumuo, kuris nuo susitraukinėjimo palaipsniui sustiprėja. Taigi, vėliau bus mažesnė tikimybė susirgti širdies ligomis ar patirti širdies smūgį.

Mankšta padeda stiprini, auginti raumenis, kaulus. Dar niekam nepakenkė fizinė jėga. Galėsi dirbti sunkesnius fizinius darbus – greičiau, efektyviau ir jausi mažesnį nuovargį. Argi tai ne nuostabu? Augant, tvirtėjant raumenims, savaime tvirtės ir kaulai, nes jiems reikės išlaikyti didesnę raumenų masę.

Nuolat sportuojantis žmogus miega geriau. Geriausiai žmogus miega tada, kai per dieną išnaudoja visas – tiek protines, tiek fizines – jėgas. Tik jokiu būdu negalima sportuoti prieš einant miegoti, nes tada po mankštos jausiesi pernelyg žvalus, kad užmigtum.

Sportuojantis žmogus – sveikesnis žmogus. Turbūt ne paslaptis, kad sportuojantys žmonės serga rečiau, be to, tikimybė susirgti kai kuriomis ligomis sumažėja, pavyzdžiui, krūties vėžiu, artritu ir kt. Pamiršite ir tai, kas yra aukštas kraujospūdis.

Mankšta – laisvalaikio praleidimo forma. Laisva sekmadienio popietė? Gal prasimankštinam? Neužmirškite pasikviesti draugų, juk drauge smagiau.

Ar įtikinau, kad mankštintis verta? Tikiuosi! Pirmyn lieti prakaitą vardan tobulesnio gyvenimo.

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stresas ir grįžimas į harmoniją

Stresas – natūralus psichologinis ir emocinis „indikatorius“ rodantis kokie harmoningi esame. Sveikas streso kiekis (nuo kurio jaučiamės stipresni) yra naudingas siekiant užsibrėžtų tikslų. Lengva suvokti kada nesame harmonijoje, trūksta jėgų, motyvacijos, kankina neigiamos mintys. Sekantys patarimai turėtų padėti grįžti į harmoniją.

Padarykite tai, ką darydavote vaikystėje. Pavyzdžiui, sudėliokite galvosūkį, nupieškite piešinį, grokite, žvejokite. Prisiminkite savo vaikystės hobius, jie gali jus atitraukti nuo šiandienos iššūkių bei nuraminti.

Padarykite mankštą. Tai puikus būdas išsikrauti. Tai du viename – ne tik atitrūkstama nuo minčių, kurios sukelia stresą, bet ir tuo pačiu pagerinama savijauta ir sveikata.

Pažiūrėkite komedijos žanro filmą ar paskaitykite anekdotų. Juokas puikus streso priešnuodis. Po nuoširdaus juoko galime jaustis tiktai žvaliai ir gerai!

Sąmoningai save raminkite. Kada paskutinį kartą išsprendėte situaciją nerimaudamas? Ieškokite sprendimų ir veikite, tik tokie veiksmai išsprendžia situacijas. Kuo greičiau pradėsite, tuo mažiau liks laiko nerimauti.

Masažas. Kaip dažnai pamirštame tokius atsipalaidavimo būdus kaip masažas? Masažas atgaivins jūsų kūną, mintis ir jausmus. Tai būtina patirti!

Nuteikime save teigiamai. Prieš eidami į interviu dėl darbo ar į pasimatymą sugalvokime keletą pozityvių teiginių ir nuolatos jas kartokime, kol pasijusime labiau pasitikintys savimi. Pasitikėjimas savimi – tai lyg Didžioji kinų siena per kurią stresas nėra pajėgus perlipti.

Valgykite kuo sveikesnį maistą. Esame linkę neįvertinti kokią įtaka mūsų savijautai turi valgomas maistas. Perskaitykite keletą knygų apie mitybą, vadovaukitės instrukcijomis ir stebėkite kaip jausitės. Žinau, tai pranoks jūsų lūkesčius…

Gilus, lėtas kvėpavimas. Pasakykite sau – sustok! Keletą kartų giliai įkvėpkite, palaukite, kol širdies ritmas sulėtės, mintys nustos „šokinėti“. Tada tęsk savo kelionę.

Įvertinkite paprastus dalykus. Mums nėra būtina vartoti tablečių, kad nusiramintumėte, tam yra natūralios metodikos. Gyvenkime harmonijoje, nes tam ir esame sutverti.

www.Gyventi.lt

Saulius Šunauskas