Categories
Laimė Saviugda

Kaip atsipalaiduoti? Psichologinis meditacijos pažinimas

Daugelis turbūt esate girdėję apie autogeninę treniruotę bei kitus emocinės būsenos keitimo būdus. Daugiausia šių būdų – pavadinkime juos meditacijomis – siūlo dvasiniai mokymai.

Kai rengiu meditacijos seminarus ar mokau keisti būseną atskirai apsilankančius klientus, visada įdomu tyrinėti meditaciją iš psichologijos atskaitos taško, ieškoti kiekvienam žmogui tinkamo meditavimo būdo.

Tam tikri meditacijos pratimai gali labai praversti psichoterapijos metu, tačiau meditacijos mokymas nėra psichoterapijos tikslas. Tad kur galima išmokti ir įgusti medituoti?

Lietuvoje tiesiog liejasi dvasinių praktikų pasiūla, dvasiniai judėjimai labai skirtingi ir įdomūs, visgi nėra tokios vietos, kurią galima rekomenduoti bet kuriam žmogui, mat mokoma ne vien tik technikos, bet ir dvasinio atstato, o kai kurios dvasinės bendrijos turi ir sektų požymių. Vienas klientas skundėsi: „Kol darome asanas, jaučiuosi praskaidrėjęs ir nusiraminęs, bet kai visi rimtu veidu pradeda kalbėti apie įvairius indiškus dievus, tarsi jie iš tikro egzistuotų, man norisi išeiti ir niekad ten nebegrįžti.“

Psichologijos mokslo atstovai teigia, kad daugelis meditacijos formų – tai savitaiga, relaksacija ir dėmesio koncentracija, taigi, įvairios psichologinės technikos. Žinoma, jei atmesime dvasinę ideologiją, iš kurios gimė meditacija, mes negalėsime perteikti visos jos gelmės. Vis tik pradedančiajam visų pirma svarbu susigaudyti, kaip apskritai galima keisti savo būseną. Todėl šiame straipsnyje pristatysiu įvairias meditacines technikas, suskirsčiusi jas pagal pagrindinius psichologinius komponentus. Be abejo, tai supaprastintas ir tik vienas iš galimų skirstymų.

Relaksacija – lengviausia meditavimo forma

Būtent apie šį atsipalaidavimo būdą daugelis žmonių dažniausiai sužino iš psichologų ir maišo jį su hipnoze. Skambant raminančiai muzikai psichologas ramiu balsu palaipsniui siūlo atpalaiduoti įvairias kūno dalis, pajausti jose sunkumą ir šilumą, įsivaizduoti raminančius vaizdinius – paplūdimį, mišką ar pievą. Kuo labiau atsipalaidavęs pats psichologas, tuo geriau – atsipalaidavimas užkrečiamas.

Galima imtis ir autogeninės treniruotės (kitaip tariant, pačiam atlikti relaksacijos pratimą), bet praktika rodo, kad ne visiems tai sekasi taip gerai, kaip psichologui pravedant relaksacijos užsiėmimą. Jei nesiekiama gilių įžvalgų ar ilgalaikio efekto, relaksacija akivaizdžiai padeda keisti emocinę būseną ir tai gali būti pirmas laiptelis, siekiant sudėtingesnių tikslų.

Savęs pažinimas naudojant vaizduotę

Taikant šio tipo psichologines technikas naudojami vaizdiniai. Pavyzdžiui, sakoma: „Pamėginkite įsisąmoninti vidinę erdvę, kuri yra tarsi ekranas, atsirandantis jūsų galvoje užmerkus akis. Stebėkite jo spalvas, tyrinėkite, kaip keičiasi vaizdiniai ir koks jūs esate giliai viduje, bet nieko nekurkite, tegul vaizdinys pasirodo pats. Jei vaizdinys netikėtas, tai aiškus ženklas, kad meditacija pavyko.“ Vidiniai vaizdai dažniausiai būna panašūs į pusiau permatomą skaidrę arba į mintį, bet yra ir tokių žmonių, kurie mato ištisus spalvotus filmus. Kad būtų lengviau, dažnai siūloma pradėti ne nuo tuščio ekrano, o nuo konkretaus vaizdinio: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs esate gėlė, pamatykite tą gėlę. Apžiūrėkite atidžiai, koks jos žiedas, kokios šaknys, kokie lapai? Kur ta gėlė auga ir koks aplink oras? Ko ta gėlė šiuo metu norėtų?“ Šis pratimas gali būti ir puiki diagnostinė priemonė: tai tarsi sapnavimas atviromis akimis ir vaizdinio savybės gana aiškiai atspindi jūsų vidinę būseną ir aktualijas. Gerai, jei jums pasirodė graži ramunė, o gal gėlė nulūžusi, ar nuskinta?

Savitaiga grįsta meditacija

Naudojant šios rūšies meditacines technikas, vaizdiniai keičiami į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, jei žmogus įsitempusią savo kūno vietą mato kaip surištą mazgą ar suspaustas reples, jis turi susikurti vaizdinį, kuriame mazgas atsiriša, o replės atsileidžia. Labai populiarus yra energijos pajutimo įsivaizdavimo ir jos tėkmės harmonizavimo būdas. Negvildensiu sudėtingo klausimo, kas yra psichinė energija, tik trumpai šį būdą pristatysiu. Meditacijos metu žmonės įsivaizduoja, kaip energija teka per energijos centrus, vadinamąsias čakras, energijos kanalus, ir vaizduote, kvėpavimu, garsu bando energijos tėkmę harmonizuoti, o tai pagerina fizinę bei emocinę būseną. Taip medituojant vaizduotėje stengiamasi sukurti teigiamus vaizdinius, pajusti ryšį su dievybėmis, meilės jausmą.

Štai kaip atliekama, pavyzdžiui, budistinė savitaiga grįsta meditacija: „Pradėkite meditaciją pajusdami rūpestį ir draugiškumą sau. Prisiminkite vieną savo savybę, kuri jums patinka, už kurią save gerbiant. O dabar atsiminkite kitą žmogų, kuris jumis rūpinosi, buvo geras, dosnus, priminė jūsų galimybes. Prisiminkite jo veidą, įsivaizduokite, kad jis sėdi prieš jus, ištarkite mintyse jo vardą, palinkėkite jam laimės. Dabar prisiminkite tolimesnius žmones ir pabandykite jiems irgi to palinkėti.“

Savitaiga grįstos meditacijos turi svarbų trūkumą – jų efektas gali būti trumpalaikis, ypač jei neįsisąmoninus neigiamų emocijų per jėgą „prilipdomos“ teigiamos emocijos. Tačiau įvaldęs šio tipo meditaciją žmogus gali nusiteikti, pavyzdžiui, sėkmingai pradėti pokalbį su kitu žmogumi, o susiklosčius gerai situacijai galbūt įvyks ir didesnių teigiamų pokyčių.

Kaip veikia koncentracijos meditacijos?

Kažin ar galima pasiekti nušvitimą atliekant savitaigos meditacijas, mat šiuo atveju trūksta labai svarbaus dalyko – visiško emocijų išgyvenimo. Koncentracijos meditacijas atlikti kur kas sunkiau, bet jų poveikis daug didesnis. Dažnai sacangų – susitikimų su dvasiniais mokytojais – metu aiškinama, kaip tai reikia daryti. Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad jų galvoje yra visiška betvarkė – jie nuolat galvoja apie rūpesčius, sprendžia problemas, kitaip tariant, nebūna čia ir dabar.

Koncentracijos meditacijose iš pradžių bandoma sukoncentruoti savo dėmesį į vaizdą, garsą ar judesį, tačiau šių meditacijų esmė – leisti būti tam, kas yra. Nereikia stengtis net gerai medituoti. Pasirodo, pažiūrėti, kas vyksta, kai nėra jokių reikalavimų, yra labai sudėtinga, mes net patys nepastebime, kaip nuolat kažką vertiname, renkamės, bandome išvengti nemalonių jausmų. Pavyzdžiui, viena mano pacientė jautė nuolatinius nugaros skausmus, bet meditacijos metu niekad negalėdavo tiesiog to skausmo priimti, jį pajutusi ji iš karto imdavo pykti ir bandydavo jo atsikratyti, o skausmas nuo to tik stiprėdavo.

Daugybė žmonių galvoja, kad per meditaciją būtina stengtis nemąstyti, tačiau su mintimis nereikia kovoti – užtenka tik sąmoningai stebėti, kokios mintys ateina, tarsi po to reikėtų atlikti kilusių minčių ataskaitą. Taigi, turi atsirasti stebėtojas – tam tikras sąmoningumo taškas. Tas tylus stebėtojas ir yra giliausias mūsų „aš“. Čia ir yra meditacijos paradoksas: sakoma, kad norint suvokti, kas yra „aš“, reikia daugelio metų, bet tą galima padaryti tuoj pat.

Koncentracijos meditacijų įvairovė

Pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo gali toli gražu ne kiekvienas – dėmesys bemat nukrypsta kitur. Kur kas lengviau pradėti nuo meditacijos, kai stebimas objektas, kuris yra nenuobodus. Daugeliui žmonių lengviausios yra dinaminės meditacijos, kurių metu koncentruojamasi į paprastus judesius ir mintys pamažu nurimsta. Tuo pasižymi ir dzenbudistų nusilenkimai, ir sufijų sukiniai, ir šamaniškas jėgos ėjimas ir labai lėti judesiai cigune. Žmogus, kuris jau moka koncentruoti dėmesį, gali tai daryti tiesiog išėjęs pasivaikščioti ar sportuodamas, svarbu, kad tuo metu jo neatitrauktų vaizdai ar garsai.

Labai dažnai meditacijos praktikoje dėmesys sutelkiamas į garsą, tarkime, į gongo skambesį, giedamą mantrą, arba į vaizdą, pavyzdžiui, žvakės liepsną. Daugelis žmonių patiria meditacinę būseną tiesiog kasdieniškose situacijose: žiūrėdami pro traukinio langą, atėję į simfoninės muzikos koncertą.

Kai suvokimas lydi garsą ar kintantį vaizdą, stebėti savo pojūčius, jausmus ir mintis yra daug lengviau. Tradicinėse budistinėse meditacijose, tokiose kaip anapana ir vipassana, kurios plačiai praktikuojamos Lietuvoje, reikia sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir įsisąmoninti visus įmanomus pojūčius peržiūrint savo kūną nedideliais lopinėliais. Tokių meditacijų metu, pavyzdžiui, sakoma: „Pabandykite pajausti savo kairę ausį: ar ji šilta, ar šalta, ar drėgna, ar sausa, ar įtempta, ar atpalaiduota ir t. t. Nieko nekeiskite, tik stebėkite.“

Psichologinės meditacinės technikos

Be jokios abejonės, stebėjimo meditacijų gydomąją galią išnaudoja ir psichologai. Ją labai lengva patirti atliekant „automatinio rašymo“ pratimą: „Penkiolika minučių rašykite į popieriaus lapą viską, kas ateis į galvą. Nesistenkite rašyti dienoraščio ar įdomiai, tiesiog užrašykite visas šiuo metu kylančias mintis, kad ir kokios jos būtų. Jei mintis neateina, sustoti negalima, reikia rašyti „neateina jokia mintis, visai jokia ir t. t.“

Egzistencinės krypties psichoterapeutas britas J. Gendlinas sukūrė „fokusavimo“ techniką, kuri iš tiesų yra koncentravimosi meditacijos atmaina: „Skenuokite kūną ir ieškokite stipriau jaučiamų vietų. Dažniausiai ten būna susikaupusios emocijos. Kai rasite tokią vietą, bandykite nusakyti, kokio dydžio tas pojūtis? Ar jis šviesus, ar tamsus? Jei jis turėtų spalvą, kokia ji būtų? Kokia jo emocija: neutrali, pikta, liūdna?

O dabar įsivaizduokite, kad ta vieta turi protą ir su ja galima bendrauti. Paklauskite, kodėl šis pojūtis atsirado? Stenkitės išbūti su tuo pojūčiu, kad ir koks jis būtų. Jei jis nieko jums nesako, nereikia nieko daryti – pradėjus į jį tiesiog žiūrėti, jis ima keistis.“

Paprastai ši meditacija iš pradžių atliekama kartu su psichologu. Jis gali užduoti vieną kitą klausimą, bet nieko nekomentuoja, tik pakartoja tai, ką pasakė klientas. Kito žmogaus buvimas labai palengvina meditavimo procesą, todėl, mano giliu įsitikinimu, pradedančiam medituotojui verta pirmiausia išbandyti tokį meditavimą dviese.

Meditacijų įvairovė neaprėpiama. Egzistuoja meditacija, susijusi su pakitusia sąmonės būsena, „tantrinė meditacija“, kai medituojama seksualinių santykių metu, „valdomas sapnavimas“ ir daug kitų, bet jos yra gana sudėtingos, o šio straipsnio tikslas – apžvelgti meditavimo pradžiamokslį.

Meditavimo sunkumai

Nors meditacija yra veiksminga priemonė, padedanti išlaikyti ar atstatyti psichinę pusiausvyrą, visgi reguliariai medituojančių žmonių man teko sutikti labai mažai. Kodėl? Dalis bandančių medituoti atsisako šios praktikos dėl nepatogios sėdėjimo pozos, kuri, tiesa, toli gražu nėra pagrindinis dalykas: medituojant svarbiausia atsisėsti tiesia nugara ir kaip galima labiau atsipalaiduoti, kad nereikėtų daug judėti, net jei sėdi ant kėdės. Kitus nuvilia jiems netinkantis meditacijos būdas. Pavyzdžiui, jums gali nepavykti sukoncentruoti dėmesio į vaizdą, o į garsą arba į judesį gali puikiai pavykti. Treti bando pradėti medituoti apimti streso, tačiau tokiu atveju medituoti pavyksta tik pažengusiems. Patyrus didelį stresą kur kas geriau bandyti nukreipti dėmesį į kitą intensyvią veiklą, išsikrauti fiziškai, išsiverkti ar kam nors „išlieti dūšią“, o meditavimo mokymuisi jau reikalinga bent šiokia tokia pusiausvyra. Kai kurie žmonės išsigąsta, kad kartais po meditacijos būsena pablogėja, bet dažniausiai tai yra kaip tik geras ženklas, rodantis, jog žmogui pavyko prieiti prie tikrųjų jausmų, tik tie jausmai nėra tokie, kokių jis norėtų.

Didžiausia kliūtis yra ta, kad mokytis medituoti reikia reguliariai, taip, kaip mokantis groti kokiu nors instrumentu. Daugelis mokinių klausia mokytojų: „Ką daryti, jei nepavyksta sutelkti dėmesio?“ Ir išgirsta vis tą patį atsakymą: „Bandyk jį sutelkti vėl.“ Taigi, jokio stebuklingo būdo nėra.

Mokantis meditacijos labai svarbus yra mokytojas. Ir ne vien dėl to, kad tik retas žmogus gali prisiversti praktikuoti. Netinkamai parinkta ar atliekama meditacija gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad į mazochizmą linkę žmonės medituodami ne stebi save, o turi galimybę dar kartą save nubausti ir pasikankinti. Kartą viena moteris, grįžusi iš vipasanos stovyklos, man ir sako: „Žinai, viduje tokia keista ramybė, kad nieko nebejaučiu savo sūnui ir vyrui. Matau juos tarsi televizoriaus ekrane.“ Taigi, stebėjimo meditacija žmonėms, kurie ir taip yra linkę į per didelį atsiribojimą bei savistabą, taip pat gali pakenkti.

Tarsi grįžimas namo…

Niekas nesiginčija, kad fiziniai pratimai stiprina kūną. Meditacija – tai sielos pratimai,

kurie gali ją labai sustiprinti. Fakyrų ir jogų pasiekimai mums rodo, kokia reali medituojančio žmogaus jėga. Meditacijos naudą patvirtina ir kompiuterinė smegenų tomografija: pasirodo, jos metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių ir galima pasveikti net nuo, rodos, neišgydomų ligų. Žmonės, kurie gali ilgai būti apimti meditacinės būsenos, yra daug kūrybiškesni ir jiems labiau sekasi. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje. Atsipalaidavimas yra toks malonus! Daugelis žmonių jį bando pasiekti vartodami alkoholį, narkotikus ir kitas kenksmingas priemones. Tai kodėl gi nepabandžius išmokti medituoti?

Šaltinis: žurnalas „Aš ir psichologija“. Norėdami pamatyti video interviu apie meditaciją užsukite į www.asmenybėsakademija.lt

Genovaitė Petronienė

Categories
Vyriškas patarimas

Kaip būti aktivėsniam ir pagerinti mokymosį kokybę?

Tema:
Sveikata ir Sportas

Vardas:
Nedas

Klausimas:
Sveiki, Alfavyras komanda, turiu problmemų kurios manau galite padėti išspręsti jūs. Taigi, šiais metais, užsinorėjau gerai mokytis, gauti gerus pažymius, suprantat. Sėdžiu prie pamokų ištisas valandas, į lauką beveik neinu, nes noriu viską išmokti ir ką aš jums galiu pasakyti, viskas yra labai blogai. pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia. Antra, dėl pamokų mestas sportas, padarė mane, nerangiu… Ką, tik bežaiščiau, futbolą, krepšinį ar tinklinį viskas prastai sękasi. Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…
Gal suprasit ką parašiau, būčiau labai dėkingas, kad patartumėte. 🙂

Atsakymas:

Sveikas Nedai,

Iš tiesų aš manau, kad tu pats žinai kur yra bėda ir ką tau reikia daryti, bet kartais mums visiems reikia to konkretaus recepto 🙂

„pirma ilgos valandos praleistos prie pamokų man norimų rezultatų beveik nesuteikia“ – Kaip manai kokios priežastys tai lemia? Kad tu negauni norimų rezultatų?

Svarbu, ne kiek tu laiko praleidi prie pamokų, bet kaip efektyviai sugebi tą laiką išnaudoti. Aš galiu sėdėti prie pamokų 2h, bet jei pas mane bus įjungtas skype ir face book, tai mane labai blaškys ir neleis susikaupti. Arba aš galiu mokintis 25 min ir 5 min ilsėtis ir taip visas 2h, kas savo ruoštu leistu man per pertraukėlę pasivaikščioti, atsigerti vandens ir pailsėti, bei gal net pažiūrėti kas vyksta facebook.

Kaip manai, kuris variantas atrodo produktyvesnis ir suteiks geresniu rezultatus?

Norint, kad mokymasis būtu efektyvus ir suteiktu gerus rezultatus, reikia išmokti nesiblaškyti. Dažnai netvarkinga darbo aplinka, bei pašaliniai dalykai, kaip įjungtas skype, face book blaško tavo dėmesį.

Taip pat, susikaupti būna sunku, kai esi apleidęs savo kūną. Šiuo atveju minėjai, kad metei sportą ir daugiau laiko skiri mokslas. Jeigu sportas atiminėjo labai daug laiko ir energijos, tai pagal tavo prioritetus tai buvo teisingas sprendimas, bet nereikia apleisti sporto, mankštos išvis, nes tai duoda neigiamus rezultatus, apie kuriuos ir pats minėjai.

„Jau nebežinau ką daryti, gal patarsit, kaip viską pakeisti, kaip būti aktivėsniam, kaip pagerinti mokymosį kokybę…“ – Kad būtum aktyvesnis turi judėti. Tai kas nejuda sustabarėja, tai kas juda dar greičiau juda. Tad pats laikas pradėti kažką palengva sportuoti, ryte prasimankštinti. Taip pat būti gryname ore.

Mokydamasis stenkis koncentruotis tik į mokymąsi, todėl pašalink visus pašalinius darbus ir trukdžius. Mokymuisi skirta laiką skaidyk į atkarpas po 20-25min mokymosi ir 5 min poilsio. Poilsio metu pasivaikščiok, atsigerk vandens. Prasilankstyk – pajudėk, nes tai svarbi tavo mokymosi dalis.

Žmonėms reikalingas subalansuotas gyvenimas ir jeigu balanso nėra, mes jaučiame diskomfortą, jaučiame, kad kažkas blogai ir viskas juda, ne taip kaip norėtus. Gyvenimas kaip subalansuotas dviračio ratas ir jeigu vienas iš stipinų yra ištraukiamas, ratas pradeda kreivai judėti ir kenkia visam važiavimui. Šiuo atveju tu visiškai iš savo rato ištraukei sportą ir tau pasidarė sunku važiuoti savo gyvenimo dviračiu. Todėl įdėk atgal tą stipiną ir judėk vėl į priekį.  Tik prisimink, sportas turi būti malonumas ir kūno lavinimas, o ne alinančios treniruotės po kelias valandas, nes jeigu nesieki būti profesionalu, tau nereikia savo kūno taip alinti.

Tikiuosi tau kažkiek padėjau.

Sėkmės sportuojant ir mokinantis.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Motyvacija Sėkmės psichologija

Kodėl krenta motyvacija veikti?

Ne vienas žmogus gali prisiminti situaciją, kai pagavęs neregėtą bangą gerų emocijų ir entuziazmo veikti, po kurio laiko viską meta ir grįžta prie to paties. Kažkur buvusi motyvacijos banga nuėjo ir rankos tiesiog pačios nukrinta. Pradėta laikytis dieta buvo pamiršta, įsipareigojimai sau anksti keltis buvo užmiršti jau kitą rytą, o ritinę mankštą, kurią žadėjote daryti, pamiršote visai.

Ar kada paklausėte savęs, kodėl taip atsitinka?

Motyvacija dingsta tada, jeigu jūsų darbo veiksmo pradžioje nebūna trijų pagrindinių veiksnių.

Tikslas. Turėk aiškų tikslą, kad žinotum, kada jį pasiekei ir kiek tau dar iki jo liko. Neturint aiškaus, konkretaus tikslo, niekaip nenueisite ten, kur norite. Nuesite bet kur kitur, tik ne ten.  Ar pamenate laikus kai į mokyklą keldamiesi vos ne vos išlipdavote iš lovos, bet kai reikėdavo važiuoti į ekskursiją, atsikeldavote be žadintuvo pilni energijos ir geros nuotaikos.  Važiuojant į ekskursiją  jūs turėdavote tikslą gerai praleisti laiką, ir tas tikslas būdavo apipintas vaizdu, geromis emocijomis ir jausmais.

Vizija. Kai turi tikslą, tau reikia jį apipavidalinti, susieti su emocijomis, jausmais, gerais išgyvenimais, kad jaustum tai jau dabar, ką jausi jį pasiekęs. Daug kas užsibrėžia tikslą numesti svorio.  Nusistato sau standartą – numesti 10kg. Tačiau, jeigu mintyse nemato kaip atrodys numetus tą svorį, kaip jausis, kokios emocijos užklups, tai po kurio laiko tikslas būna pamirštas, nes tai tik skaičius, be emocijų, be vizijos, kaip kas turi atrodyti.

Dėmesys. Jeigu jau turite tikslą ir matote viziją, kaip jis atrodys pasiektas, belieka koncentruotis į jo atlikimą. Dažnai turime tikslų, matome ir vizijas kaip kas turi atrodyti, bet savo dėmesį išnaudojame visur kitur, tik ne tikslui įgyvendinti. Prasėdime prie žaidimų, įvairiausiuose portaluose, bet tik ne prie savo tikslo ir vizijos realizavimo. Didžiausi žmonijos atradimai ir pasiekimai buvo pasiekti dėmesio valdymo dėka. Valdytį dėmesį ir gerinti sugebėjimą koncentruotis į tikslą, padeda:  pradėtų darbų užbaigimas, sportas, meditacija, joga, reikalingu metu atsiribojimas nuo pašalinių dalykų, kaip „facebook“, „skype“. Taip pat koncentraciją gerina poilsio pertraukėlės ir tinkama mityba.

Turėk aiškų tikslą, nuolat jį matyk mintyse, jausk, kad jau esi jį pasiekęs ir sugebėk atsiriboti nuo nereikšmingų dalykų.Tai pagrindiniai principai, kurie tave nuves ten, kur tu nori.

Categories
Laimė Sveika Gyvensena

Pažintis su meditacija

meditacija
Meditacija.

Kas tas žodis meditacija, kurį pastaruoju metu taip dažnai girdime? Vieni jį priskiria pasivaikščiojimui miške, kiti – tylai, treti – apmąstymams, bet kas tai išties yra? Skirtingų mokyklų žmonės turi įvairias nuomones, o mes čia aptarsime: kur visos meditacijos turi bendrą sąlyčio tašką, tikslą, kas yra patiriama ir nuo ko galima pradėti, bei pasidalinsime keliomis meditacijos technikomis. Šis straipsnis yra skirtas bendrajai publikai, susipažinimui.

Proto drumzlės arba kam reikalinga meditacija?

Kur žmogus bebūtų, kur jis beeitų, visur būna su savimi. Nėra tokios akimirkos, kai jis neturi savęs ir nemato pasaulio per savo prizmę – protą. Jeigu jo protas ramus ir patenkintas, jis mato gražų pasaulį, kuris jam patinka ir yra mielas, o mažiau mielus dalykus protas tiesiog praleidžia, nepastebi, užmiršta. Kai įsipina vienas kitas rūpestis, žmogus tampa labiau susikoncentravęs į savo protą. Nuo tos akimirkos jis slysta į proto gniaužtus. Mintyse ima koncentruotis įvairūs vaizdai, garsai, jausmai, kurie visą laiką kažką sako, reiškia ir netgi verčia jausti jausmus. Ilgainiui jie tampa netgi realūs, nors tai tėra fantazijos. Mintyse, kaip kokiame filme, vyksta konfliktai, dramos su visokiausiais scenarijais. Mintys ima pintis ir žmogų užvaldo nesustabdomi nuotaikų impulsai.

Žmogus nori nuo to gelbėtis. Jis natūraliai nori minčių tylos, nes tai yra jo prigimtis. Atsiminkime vaikystę. Ar ten būdavo daug analizės, minčių, rūpesčių? Mažiau. Žmonės sako, kad tapsi robotu, jeigu galėsi galvoti ar jausti mažiau, bet tai tiesiog netiesa. Tapsi tiesiog laimingu kaip tas vaikas. Laimei priežasties nereikia, o minčių kančiai – taip, nes jos (mintys) turi už kažko užsikabinti. Ir čia, mielieji, įeina nepakeičiama ponia ramybė, kurios kompanijos žmonės taip atkakliai siekia visur (gamtoje, kelionėse, drauguose), bet taip retai atsisuka į ponios ramybės namus – meditaciją.

Prisilietimas prie nenupasakojamo džiaugsmo

Tos tylos minutės, o kartais ir valandos, patyrusiam medituotojui pranoksta bet kokį žmogaus iki tol patirtą gyvenimo džiaugsmą ar kūno malonumą. Ten siela prisimena amžiną palaimą ir ima mažiau trokšti juokingų ir savanaudiškų gyvenimo malonumų. Ištirpsta visi skirtumai, padalinimai, ribos. Staiga užlieja energijos banga, užtirpsta kūnas, kvėpavimas prislopsta ir iškyla: „O! Tyriausias džiaugsmas, ramybė mano gyvenime. Pagaliau! Kaip aš anksčiau nepastebėjau, kad tai visada su manimi?“. Lygia ir švelnia, lyg šilkine aliejaus srovelė, širdį glosto pati saldžiausia ir skaniausia gyvenime patirta palaima. Esi ramus, nes žinai, kad tai visada buvo yra ir bus su tavimi. Kas gali būti labiau raminančio, negu šis žinojimas? Visi tie daiktai, žmonės dėl kurių taip kariavai ir bijojai juos prarasti, be kurių atrodė, kad negali gyventi… Staiga viskas stoja į savo vietas – santykiai, darbai harmonizuojasi be pastangų ir tu su didžiule šypsena veide, tęsi savo gyvenimą, tik dabar – taikoje.

Meditacijos tikslas ir praktikavimas

Meditacijos tikslas yra patekti už sąmonės ir pasąmonės ribų – ten, kur nėra nė vienos minties, jausmo ar troškimo. Kitais žodžiais – ekstazė, tikrasis patyrimas, Realybė, Tiesa (kuri nekitna), Dievas.

Žmonės vakaruose jau seniai naudojasi meditacijų teikiama nauda; jų bendras tikslas yra nuraminti, užtildyti ir suvaldyti protą. Meditacijos, vienaip ar kitaip, yra nukreiptos į tai.

Meditacijos nauda juntama iškart – žmogus tą pačią dieną jau jaučiasi kitaip. Visgi potyriai labai skiriasi, nes tai individualu ir priklauso nuo pasirinkto būdo. Kaip vasarą eidami į rūsį vis labiau jaučiame malonią vėsą, lygiai taip pat kuo giliau kiekvieną kartą leidžiamės į meditaciją, tuo labiau gyvenime jaučiame ramybę, džiaugsmą. Klausimas tik, kaip greitai eisime į tą gaivą. Mašinos įsibėgėjimui reikalingas laikas, taip ir siekiant patirti meditacijų džiaugsmą prireiks įdirbio.

Kuris laikas skirtas meditacijai ir kiek tai turėtų užtrukti?

Nėra jokio apribojimo, kiek reikia medituoti. Meditacija gali trukti minutes, o jeigu pasirinksite daugiau – užsibūsite ten ir valandą kitą. Žiūrint ką norite pasiekti. Tam tikros sistemos reikalauja skirtingo laiko tarpo. Pradžiai užteks kelių dienų per savaitę iki pusvalandžio. Jeigu norėsis daugiau – pirmyn.

Tinkamiausias ir efektyviausias laikas meditacijai yra dorybės metas (maždaug nuo 3-4 val. ryto iki 11-12 val. dienos), nors ją galite atlikti bet kada, ir tai vis tiek bus labai naudinga. Vedų raštuose minimos trys materialiosios gamtos gunos – energijos. Jos yra: dorybės, aistros ir neišmanymo. Šie periodai dalina tiek dieną, tiek naktį į tris lygias dalis (viso šešios paros dalys). Dieną (saulėtekį) supa dorybė, naktį (saulėlydį) dengia neišmanymas. Viduryje dienos ir nakties yra aistra. Dorybės metas skirtas vidiniam pasauliui ir jo tobulėjimui, aistros – darbams, veiklai, o neišmanymas – poilsiui, miegui. Lengviausia tai būtų suprasti nusipiešus paros laiko juostą, padalinti ją į dieną bei naktį ir abu šiuos laikotarpius išdalinti į tris lygias dalis. Tokiu būdu tiksliai pamatytumėte, kada prasideda ir baigiasi laikotarpiai.

Meditacija kaip higiena

Yra įprasta, kad žmonės prisibijo naujovių, tas pats yra ir su meditacija. Bijo pradėti, galvoja, kad prie meditacijos yra priprantama. Kai kurie mano, jog kelis kartus pameditavus, meditacijų praktiką bus galima baigti visiems laikams. Galvokite apie tai kaip apie išsimaudymą. Kada gyvenime galima nustoti maudytis, po trijų, keturių ar šimto kartų?

Meditacija atlieka proto higienisto vaidmenį – ji apvalo ir sutvarko mintis. Lygiai taip pat, kaip mes skiriame laiką ryte ir vakare apsiprausti, taip pat galime skirti laiko savo protui apvalyti. Protas primeta nuotaikas, požiūrius, su kuriais mes būnam visą dieną. Tai valdo mūsų gyvenimą. Ar tai svarbūs dalykai?

Meditacijos pradžiai

Meditacijos, kurias čia aprašysiu yra lengvos ir paprastos, jas galite daryti kada tinkami, ir rinktis tas, kurias norite. Jums nereikia turėti jokio pasirengimo. Mums nėra būtina būti vienuoliais kalnuose, kad medituotume. Paprastos pauzės dienos metu, darbe, kai kolegos pietauja ir Jūs turite 15-30-60 laisvų minučių, kurios puikiai tiks.

Patogiai atsisėskite kėdėje, bet ne taip, kad užmigtumėte. Stuburas turėtų būti tiesus, galvą laikykite tiesiai arba šiek tiek palinkusią apačion (stuburas ir kaklas vienoje linijoje – idealu). Akys užmerktos (galite pabandyti koncentruokitis į tašką tarp antakių). Rankas pasidėkite ant kelių ar kedės atramų. Atidėkite visus darbus į šalį, nuspręskite, kad šis laikas bus skirtas meditacijai, o ne mąstymui apie darbus. Susitelkite į kvėpavimą – kuo labiau atpalaiduokite kvėpavimą ir jauskite orą šnervėse, kaip įeina šaltesnis ir išeina šiltesnis oras. Šito užtenka visai meditacijai. Būkite visas savyje.

Jeigu norite labiau atsipalaiduoti, pojūčiais pereikite per savo kūną: kojas, dubenį, pilvą krūtinė, rankas, veido dalis, viršugalvį. Mintys lys į galvą ir kartais užsisvajosite – tai nieko tokio. Tiesiog grįžkite atgal prie kvėpavimo. Minčių nereikėtų reguliuoti ar kovoti su jomis, leiskite joms tekėti lyg upei.

Pirmosios 20-30 minučių, to nedariusiam žmogui, būna pačios sunkiausios gyvenime. Protas tiek ištreniruotas lėkti, bėgti ir skubėti, kad žmogus nebegali susiturėti savyje. Jeigu taip nutinka Jums – ramiai sėdėkite, susikoncentruokite į savo kvėpavimą pabandykite užčiuopti jausmą, kuriuo galite mėgautis – dažnai tai yra tiesiog tylos pojūtis.

Koncentracijos meditacija

Silpna atmintis? Aš manau, kad Jūsų atmintis puiki, tik koncentracija – ne. Koncentracijos metu mes įsimename. Meditacijoje pabandykite koncentracijos pratimą. Atsisėskite, kaip parašyta aukščiau. Jums reikės skaičiuoti iki šimto arba Jūsų pasirinkto skaičiaus (pvz. 50). Ramiai, nosimi įkvėpkite tiek į pilvą, tiek į krūtinę. Ramiai iškvėpę jau galėsite sau pasakyti: „vienas“. Vienas ramus įkvėpimas su iškvėpimu trunka apie 4-5 sekundes. Vėl kvėpkite ir iškvėpkite – 2 ir t.t. Jeigu pametėte skaičių, grįžkite prie to, kurį atsimenate paskutinį. Atlikus šį pratimą maždaug 10 kartų, gana lengvai ir ramiai gebėsite suskaičiuoti iki šimto. Tai yra didelis pasiekimas! Tai padės Jums darbe, moksluose ar kitoje srityje.

Idėjų meditacija

Ramiai atsisėdę užduokite sau kokį nors gerą klausimą ir praleiskite meditacijoje 15-60 minučių:

  • Kaip galėčiau kasdien jaustis dvigubai laisviau ir pareiti iš darbo pailsėjęs?
  • Kokių žingsnių turiu imtis, kad kiekviena diena mano gyvenime man būtų vis sėkmingesnė ir teiktų vis daugiau energijos?
  • Ką reikėtų pabandyti naujo, kad mano sveikata būtu gera ar dar geresnė, jausčiau ramybę, džiaugsmą ir turėčiau daugiau draugų?
  • Kaip galėčiau uždirbti dvigubai daugiau, turėti geresnius santykius su žmonėmis ir mėgti save besąlygiškai?

Imkitės fantazijos galvodami klausimus, aš šiuos sugalvojau rašydamas.

Sėdėdami mąstykite, svajokite, laukite gerų atsakymų. Nereikalaukite iš savęs nieko, tiesiog sėdėkite mąstydami, svajodami ir laukite. Jūs būsite labai maloniai nustebinti idėjų meditacijos pasiekimais. Išmąstysite tokių atsakymų, kad tiesiog trykšte trykšite džiaugsmu.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Dėmesys

meditacija
Meditacija - dėmesys į save.

Stop. Ramiai. Iš lėto. Žiūri sau ramiai į debesis, girdi grojant žiogelius ir staiga pamatai debesį panašų į … į kažką… Mintys stoja, garsai prapuola, pojūčiai aprimsta – kelioms akimirkoms Tu visas ten, tame debesyje. Ramybė ir lengvumas, šilčiausi jausmai. Atkunti, apsidairai, įkvėpi gaivaus oro, pajauti žemę po kojomis. Lyg grįžęs iš gelmingiausios savo sielos dalies, pamąstai ir vėl neri į pasaulio realybę. Labai malonus išgyvenimas, kurio visi žmonės ilgisi ir, tam, kad jį patirtų, vyksta į tolimiausius planetos kraštelius… Vaizdai, vaizdai, vaizdai… O kas nutinka tomis akimirkomis? Susikaupimas.

Kuo labiau sugebi susitelkti, tuo labiau tau viskas sekasi, nes nėra jokių dvejonių ar įkyrių minčių. Gauni daugiau malonumo visose veiklose, kai veiki atsidavęs. Dėmesio sutelkimas teikia palaimą. Pažiūrėkite, kaip džiaugsminga yra žmonėms žiūrėti krepšinį. Jie visi įnikę į jį, jie serga už savo komandą – tuo metu jaučiamas didvyriškumas, kuris ryžto pavidalu koncentruoja dėmesį. Žmonės patiria didelį džiaugsmą būdami išvien su: ,…, tauta, komanda, draugais ar dar kažkuo. Nesklaidomas dėmesys duoda didžiulį džiaugsmą.

Na, o dabar apsidairykite į šalis – kiek visokiausių daikčiukų daiktelių, veiksmų, garsų kurie: spalvoti, gražūs, negražūs, įdomūs, neįdomūs, maži, dideli, garsūs, tylūs … Ir visi jie RYJA dėmesį be jokio gailesčio. Be jokių skrupulų dėmesys sklinda po juos didžiuliu greičiu, nežinodamas kur ir kaip sustoti. Brangi ramybė ar džiaugsmas, kuriuos žmogus jaučia, sutelkęs savo dėmesį, tiesiog taškomi ir daužomi į šipulius. Jų tiesiog nelieka.

Ką daryt? „Netaškykite“ savo dėmesio. Saugokite jį. Išmokite gyventi paprastai. Išsiaiškinkite, kur prarandate savo dėmesį (ties kokiomis „problemomis“) ir baikite tai daryti (išmokite jų atsikratyti). Na, ir žinoma – kuo mažiau TV ar laikraščių, „naujienų“…

Medituokite bent mažą dienos laiko dalį. Pradėkite. Bent 10 minučių per dieną. Tiesiog „pereikite“ savo kūną dėmesiu. Nesvarbu ar Jūsų draugai, tėvai ar dogmos sutinka ar ne – meditacija vis tiek yra didžiulis lobis, didesnis nei visi pinigai. Mažai kas supranta medituojančius žmones. Meditacija, iš pažiūros, – visiškai neįdomus laiko leidimas. Bet kaip stipriai jos metu sutelkiamas dėmesys! O kokią palaimą medituojant galima patirti!!!

Pažadu Jums, kad gausite džiaugsmo ir patys nesuprasite, iš kur, o po kurio laiko tapsite savo dėmesio valdovai.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt