Categories
Laimė

Įspūdžiai ir suvokimas

suvokimas
įspūdžiai

Ruduo, anksčiau ima temti, lyja lietutis, Jūs einate namo nuošalia gatvele ir girdite, kad už Jūsų kažkas krebžda. Mane seka, o gal kažkas negero..?! Spartiname žingsnį ir fantazuojame toliau, krebždesys nenustoja, bijom pažiūrėt atgal.. Kas bus tas bus – atsisukam, žiūrim, o ten vietoje juodos figūros krebždena močiutė iš paskos. Atėjo suvokimas – išgąstis(įspūdis) dingo.

Kai ateina suvokimas apie bet kokį jausmą ir įspūdžiai – baimės, pykčiai, aistros ar dar kas – dingsta. Įspūdžiai apiplėšia žmogų nuo mąstymo ir suvokimo. Elementarus pavyzdys yra televizija, reklamos, spauda ir pan. Žmogus perskaito visas tas šokiruojančias antraštes ir toliau net nebemąsto – apima įspūdžiai. Jis aikčioja prie žydrojo ekrano ir laukia nesulaukia kol galės gąsdinti to dar nežinančius šeimos narius ar draugus, pritaiko sužinotas „naujienas“ savo gyvenimui. Fantazuoja.

Įspūdžiai yra priešingi suvokimui. Jeigu žmogus gilinasi: „kodėl jis taip padarė?“, „gal jis velkasi keliu, nes pas jį mažas vaikas ant galinės sėdynės?“, „gal jam buvo tiesiog bloga nuotaika?“, „gal jį tiesiog yra apėmęs gobšumas..? žinau tą jausmą..“, „aš irgi taip darydavau..“, „man irgi yra taip nutikę“, „jis kalbėjo tikrai piktai, bet tikriausiai jam šiandiena netikusi diena, nepriimsiu to asmeniškai“. Ir svarbiausia: „kur aš pats/pati taip darau?“.

Kai tik imate suvokti priežastis ir lyginti kito žmogaus išgyvenimus su savais – gimsta bendrumo pojūtis, kuris neutralizuoja priešiškumą. Blogi jausmai gimsta iš tamsumo: nesupratimo ir atskirumo pojūčio, o miršta suvokus bendrumą arba tiesiog pačiame suvokime.

Neškite šviesą savo prote ir žvelkite į bendrąsias mūsų visų puses – paklydimus ir sąmoningumą. Įspūdžiai ar suvokimas – rinktis Jums. Būkite susivokę ir laimingi!

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt