Categories
Įkvepiančios istorijos

Kaip aš iš sofos bulvės pavirtau Indiana Džonsu. 10 žingsnių algoritmas.

Šį straipsnį skiriu broliui, kuris labai nori pasukti savo gyvenimą gera linkme. Įsikalk – geriau dažnai klysti, negu iš viso nieko nedaryti! Egzistuoja tik du keliai: visą gyvenimą mokytis arba ne. Jei tu pasiekęs tam tikrą lygį sustosi – deja, pradėsi degraduoti. Visi sėkmingi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus, nuolat tobulinasi. Pradėk ir tu!

Prisimenu save prieš keletą metų, pirmą kartą besiruošiantį į kalnus. Sunkiai įsivaizdavau, kas laukia kelionėje į Elbrusą. Bet užuot klausęsis, kaip kalnuose gražu, ir stebėjęs paveiksliukus, nusprendžiau kad atėjo laikas. Iš Arvydo ir Almos pasakojimų susidariau įspūdį, kad tikrai grįšiu susirgęs „kalnų liga“ (tik ne ta, nuo kurios pykina ir skauda galvą). Beliko tai patikrinti. Kiek daug tada atrodė nuveikiau besiruošdamas: pradėjau rytais bėgioti, nustojau vartoti alkoholį (ne daugiau kaip du alaus per dieną) ir rūkyti. Tokia sunki atrodė pradžia. Tačiau grįžus iš kalnų į komforto zoną, grįžo ir žalingi įpročiai! Ir toliau sėkmingai auginau alaus pilvuką. Kad aš tada būčiau žinojęs receptą, kurį duodu tau…


Kas per tuos metus pasikeitė? Beveik viskas! Kad skambėtų įtikinamiau, šioje vietoje turėčiau pasigirti (nemėgstu, maloniau kai kiti giria). Paminėsiu tris faktus: nuo 2009 metų neturiu sveikatos sutrikimų ir nesilankau pas gydytojus, 2010 m. Lietuvos alpinizmo čempionate užėmiau I vietą, 2012 m. Anduose su Skaiste praėjome 3 trekus, kuriais savarankiškai niekas nekeliauja. Į ką būčiau pavirtęs, jei nebūčiau senų įpročių pakeitęs naujais, nenoriu įsivaizduoti…

O dabar prie reikalo. Žemiau aprašyta 10 įpročių ir atsakymų – kodėl? Tereikia vienus jų pradėti daryti, o kitų atsisakyti (žalingų ir nuodingų). Nebūtinai visus iš karto. Pradėk nuo vieno dalyko, kuris tau labiausiai patinka. Svarbu įrodyti sau, kad tu gali! Išugdęs vieną, judėk prie kito įpročio.

1. Išjunk televizorių. Pradžiai ilgam (iškentėk nors savaitę), o paskui ir visam laikui.

Kodėl? Nes kalbanti dėžė ne tik pagrobia tavo brangų laiką ir dėmesį, bet ir bruka dažniausiai neigiamą šlamštą. Susimąstyk ir paskaičiuok, kiek laiko tu gali padovanoti sau? Pavyzdžiui per metus iššvaistyto prie teliko laiko užtektų apkeliauti aplink Pasaulį! Telikas – tai priežastis netinkamai užpildyti laisvalaikį.

Kai žiūrėti į išjungto televizoriaus ekraną tampa įprasta, marias laiko gali skirti mėgiamiems užsiėmimams. Arba dar geriau – naujų įgudžių tobulinimui.

Jei esi krepšinio ar futbolo fanas, retkarčiais pasidaryk šventę tiesioginių transliacijų metu. Kai žaidžia tavo mėgiama komanda. Įsikalk – telikas tik prizas ir taškas.

2. Rytinė makšta. Ar tau ryte sunku keltis iš lovos? Tada pradėk daryti rytinę mankštą, kasdien!

Mankštą padarau dar gulėdamas lovoje. Po kelis pratimus skirtingoms raumenų grupėms. Pradžioje gulint ant nugaros, psakui apsiverčiu. Ne ilgiau, kaip 5 minutes. Sutariam? Per mėnesį rytinė mankšta taps maloniu įpročiu, be kurio nenorėsi pradėti dienos!

3. Hobis. Ar turi pomėgį, kuris yra svarbesnis tau už viską? Gerai, ne už viską, o už tokius dalykus kaip pinigai, telikas, internetas, laikraštis, savaitgalis ar net darbas. Sėklai tai krepšinis, Starkui ir Radzavičiui – kelionės senais automobiliais, man – kalnai. Jei neturi – PRIVALAI susirasti. Tai bus tavo gyvenimo aistra, kuri ves į priekį.

4. Sportas. Kokia šaka geriausia? Kas tik patinka: dviračiai, baidarės, bėgimas, orientacinis sportas, plaukimas, lauko tenisas, riedučiai ar slidės žiemą. Bet svarbu, kad tai vyktų natūraliai gamtoje. Sporto klubai skirti profesionalams ir pensininkams. Sportuodamas tarp keturių sienų niekada taip neatsipalaiduosi, kaip būdamas gamtoje. Jei tau dar nėra keturiasdešimt, teisingai pasirinkęs ir nuosekliai treniruodamasis gali tapti kad ir Lietuvos čempionu. Na gerai, bent prizininku. Kam tas sportas reikalingas? Sportuodamas gali atsipalaiduoti, mažinti stresą, pabėgi nuo rutinos. Svarbiausia – tavo kūnas tampa pasiruošęs naujiems iššūkiams ir išbandymams. Kaip dažnai sportuoti? Žiūrint, kokių rezultatų nori. Aš uolų laipiojimo treniruotes stengiuosi lankyti 2 kartus per savaitę. O vieną kartą per savaitę stengiuosi fiziškai išsikrauti. Kelias valandas duoti kūnui padidinto krūvio, kad jaustis kaip išgęžta citrina. Nebūtinai tai, ką treniruojuosi. Vasarą puikiai tinka dviratis, žiemą – slidės ar poledinė žūklė, rudenį – grybavimas.

5. Dalyvauk varžybose! Ne dėl prizų, garbės ar pasiekimų. Varžybose patirsi tokias emocijas, kurių už pinigus nenusipirksi! Sutiksi galybę bendraminčių, susirasi naujų draugų.

Prieš varžybas visada nors minimaliai pasiruošk. Jei tai dviračių varžybos, prasivažiuok prieš porą dienų panašią distanciją. Jei nuotykių lenktynės, pasilakstyk su žemėlapiu miške. Jei tai pusmaratonis – prabėk valandą be sustojimų. Taip būsi tikras, kad kūnas atlaikys krūvius. Prieš startą būtinai apšilk, jei nenori patirti traumos. Nebūchalink išvakarėse… iš asmeninės patirties.

Aš pradėjau nuo Merkio ir Ūlos vandens maratonų. Vėliau sekė nuotykių lenktynės Vilnius Challenge, Mini Eko, Rogainingas, Nykštietiškas triatlonas, Turistas.lt maratonas. Jos palieka daugiausiai emocijų, o dalyviai panašesni į likimo draugus, negu konkurentus. Bene sunkiausi startai atrodė bus tarptautinėse boulderingo varžybose Bouldozer ir MTB maratone. Tačiau tai tik baimės kuriama iliuzija. Tereikia ją tik kartą nugalėti.

6. Reguliarios išvykos į gamtą. Visus metus (neskaitant vasaros, kada gyvenu gamtoje) kartą per mėnesį keliaujame į gamtą praleisti savaitgalio. Su palapine prie ežero, į sodą, į pirtį, varžybas ar festivalį. Ne taip svarbu, kur. Svarbu, tai paversti įpročiu ištrūkti nuo keturių sienų. Grynas oras ir būvimas gamtoje padaro stebuklus! Tai ne tik geras poilsis ir išsivadavimas nuo rutinos. Susiliejęs su gamta tu pakrausi išsekusias baterijas. Tavo kūrybinės galios bus pamaitintos nauja enegrija!

7. Kelionės. Gyvenimas – tai knyga. Jei nekeliauji, skaitai tik vieną puslapį. Parodykit žmogų, kuriam nepatinka kelionės. Net ir užkietėjusį namisėdą galima paversti keliautoju, kartą ištraukus jį iš narvo. Savarankiškose kelionėse labai paprasta ištrūkti iš komforto zonos, o tai pati geriausia dirva naujiems įgūdžiams auginti. Įspaustas į kampą supranti, kad bet kokią problemą galima įveikti. Tereikia įdėti pastangų ir priimti teisingus sprendimus.

Kelionės – tai mano gyvenimo universitetas. Apie jas dar daug ką papasakosiu. Žmonės nekeliauja dėl dviejų priežasčių: pinigų ir baimės. Tačiau nesusimąsto apie tai, kad keliauti galima nemokamai ir nebijoti. Realus pavyzdys. Jei gyveni Vilniuje, pasižiūrėk žemėlapyje maršrutą (kuriuo nevažinėji) ir nueik pėsčiomis ant Trijų kryžių kalno, paskui prie Gedimino pilies. Skirk šiam nuotykiui visą dieną, neskubėk. Štai tau ir kelionė, kurią prisiminsi ilgam! Su dviračiu dar smagiau. Žemėlapyje surandi nežinomą vietą, užsirašai adresą, pasižiūri kryptį ir mini. Tavo navigacija – sutikti žmonės.

8. Maistas. Viena didžiausių sofos bulvių problemų – maitinimosi įpročiai ir persivalgymas. Kai telikas rodo vakarinį filmą, labia patogu per reklamą nulėkti iki šaldytuvo.

Kai aš dirbau sėdimą darbą, turėjau problemą dėl viršsvorio (nors iki tol svorio visada trūko). Darėsi neramu stebėti, kaip ant klubų didėjo gelbėjimo ratas. O per alaus pilvuką pimpalo nesimatė. Sutinkęs bendraamžius iš mokyklos laikų stebiuosi, kaip dauguma kūdenų pavirto į drimbas. Jei ne savalaikė korekcija, aš taip pat būčiau vienas iš jų.

Receptukas pradžiai – ryte būtina šviežia daržovė prie sumuštinio, mėsa – pietums arba vakarienei (jei ne per vėlai valgai). Po 19 valandos (BBQ vasarą tebūnie išimtis) – jokios mėsos. Jei alkanas – kapok salotas, vaisius ar ką nors ne mėsiško. Bet tik ne traškučius! Pamatysi, kad ryte ir apetitas atsiras (kurio naktiniai ėdrūnai paprastai neturi). Jei geri alų – pamiršk čipsus. Kam gadinti skonį? Be zakūskos gal ir antro butelio nesinorės.

Jei lašiakai vistiek netirpsta – per mažai judi. Pradėk daugiau vaikšioti (į parduotuvę, darbą, į tolimesnę autobuso stotelę). Lengviausias būdas sudeginti lašinius – dviems savaitėms išvažiuoti į kalnų žygį. Man geriausias komplimentas, kai fėja pavadina “kūdena”. Ir kaip yra afigiena, kai gali valgyti ką tik nori. O jautiesi lengvas, kaip pūkelis!

Atskira tema – dabar ant bangos vadinamasis “sveikas maistas”. Daugėja vegetarų, veganų, žaliavalgių ir kitokių sveiko maitinimosi ekspertų (ekspertas – siauroje srityje padaręs visas galimas klaidas). Nieko prieš juos neturiu, nors šie ir mėgsta pabrėžti savo išskirtinumą. Dar girdėjau tokį gandą, kad žaliavalgiai neserga. Nesiginčiju, aš irgi.

9. Rūkalai, alkoholis ir vaistai. Ar girdėjote istoriją, kaip draugo senelis visą gyvenimą rūkė ir dar nenumirė? Taip, ši istorija labai įkvėpia. Galbūt penkiasdešimtmečio proga tavo plaučiuose neapsigyvens vėžys. Bet pasakykit garsiai – ar tu nori būti rūkalais prasmirdusiu seneliu? Mane labiau įkvėpia senjorai, kurie duoda dulkių pauostyti bėgimo trasoje!

Žinote, kokia tiesa privertė mesti po penkiolikos prarūkytų metų? Rūkymas neturi nė vieno privalumo! Apie alkoholį to negalima pasakyti. Kai dirbau tradiciniu grafiku, buvau įpratęs kalti kiekvieną savaitgalį. Seniau net prieš varžybas išvakarėse nevengdavau gramulio. O kokia kančia būdavo keltis iš lovos, kai iš vakaro dar pakelis cigarečių surūkytas! Dabar taip gera, kad nemalonu prisiminti! Pažiūrėk į save iš šalies. Į tą lepšį, kuris ryte dvokia per 5 metrus ir negali nieko naudingo nuveikti, tik lovoje drybsoti. Ir žvalų bei energingą, pasiruošųsį kalnus nuversti! Jeiesi tas lepšis, tai nors skudurus išnešk pravėdint. Jei prasivoliosi lovoje, ir antrą dieną jausi pachmielą.

Pastebėjau, kad per media farmacininkai varo žiaurią dezinformaciją. Kaip gali sveiki žmonės (kokius rodo reklamose) vartoti vaistus? Menkų sveikatos sutrikimų negydyk saujomis tablečių. Kol nėra vėlu, diagnozuok negalavimų priežastį ir gydyk ją. Bet ne pasekmes.

10. Nuolat kelk savo galimybių kartelę. Sveikas atvykęs į aukščiausią lygą! Jei eini teisingu keliu, ta kartelė labai greitai kils tau nepastebint. Ir tai bus žiauriai gera motyvacija dar labiau stengtis! Štai jums reali istorija.

Prieš tris metus iš naujo atradau dviratį (buvau pašalinęs iš gyvenimo keliolikai metų). Atrodė visiškas kosmosas numinti 50 km per dieną. Nes buvau pratęs važiuoti 5 km į sodą ar prie ežero, kas buvo visai lengva. Kartą nusprendžiau  dvigubai prailginti maršrutą. Hm, tiesiu plentu numinti 10 km pirmyn ir tiek pat atgal pasirodo ne taip ir sunku. Kitais metais vėl dvigubai kilstelėjau kartelę, iki 20 km į vieną pusę. Easy done. 50 km per dieną ar vakarą tapo norma ir lengvai įgyvendinama užduotimi. Kelionėje po Alandų salas 2011 pramynėme beveik 100 km per dieną. Atrodė lubos pasiektos. Bet atėjo šie metai. 156 km per dieną arba 65 km nonstop (Vilnius – Molėtai). Tokius rezultatus pasiekiau šią vasarą, tam nesiruošdamas.

Pabaigai. Gali nebijoti, tai patikrintas kelias ir viskas priklauso tik nuo tavo veiksmų. Jei nori likti sofos bulve, turi teisę ir toliau nieko nekeisti ir aplinkui visus kaltinti dėl savo nesėkmių (nes daugiau kaip 80% taip elgiasi). Bet jei nori gyventi kaip Indiana Džonsas – pradėk keistis jau dabar. Neatidėliok, nes jau taip darei šimtus kartų. Ar tau tai padėjo? Pradėk jau šiandien, dar geriau – tuoj pat. Ne rytoj ar poryt. Kelkis nuo sofos!

Prisimink, kad tu esi ne vienas toks. Išugdęs šių naujų įpročių tu mėgausiesi kiekviena diena, kad gyveni. O laikas tau taps žymiai brangesnis, jei paskutinius kelis metus tik egzistavai jį užmušinėdamas.

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=1DQ-OrM5raQ“ width=“400″ height=“350″]

Pasidalink komentaruose, kas tau yra sunkiausia? Apie ką nori sužinoti daugiau?

 Bonusas. Niekas taip neįkvepia ir nemotyvuoja, kaip tikros istorijos, vykstančios šalia mūsų. Jei skaitai šias eilutes, didžiuojuosi tavimi! Pradėk pokyčius jau dabar, pasidalink savo transformacijos istorija ir laimėk nuostabų prizą – kelionę į kalnus su BlogamOre 2013 metais. Taip, šis fantastiškas prizas atiteks tik vienam, bet jis vertas tavo pastangų. Išdrįsk būti didvyriu sau!

Už šį įraša dėkojame www.blogamore.lt

Categories
Motyvaciniai

Nuo 130kg iki maratonų bėgiko. [Video]

2008 Roger’sas užsibrėžė 3 tikslus. Būti sveikesniam numetant svorį ir bėgti Bostono maratone. Bet ne vien dėl savęs, bet dėl savo dukterėčios, kuri gimė su cistinę fibrozę. Jo tikslas buvo paskleisti informacija apie šią ligą, taip pritraukiant lėšų šios ligos  tyrinėjimams ir gydymui. Tai neįtikėtina 47m vyro kelionė, nuo nutukėlio iki maratonininko.

Lapkričio 6d. 2011 jis bėgo Niujorko maratoną. Tai buvo jo 12-tasis maratonas per 2.5 metus, nuo 2009 Bostono maratono.

Jo svajonė buvo prabėgti Bostono maratoną nuo 7m, kai jo tėvas 1968 metais jame bėgo.

Tai nuostabus rezultatas, nuostabus pavyzdys, kad viskas yra įmanoma, turint nuoširdžią, pilną meilės, nuoširdumo motyvacija.

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=Ja9BFx5Mhqo“ width=“500″ height=“350″]

Čia antra dalis, kurioje galite pamatyti, kaip jis dabar atrodo 🙂

[media url=“http://www.youtube.com/watch?v=Y_qufoiKfgw“ width=“500″ height=“350″]
Categories
Sveika Gyvensena

Kaip gyventi, kad sulauktum šimto metų [video]

Ieškodamas ilgo gyvenimo ir sveikatos receptų, Dan Buettner su komanda studijavo pasaulio „mėlynąsias zonas“ – bendruomenes, kurių vyresnieji gyvena pilni jėgų ir energijos iki pat gilios senatvės. TEDxTC renginyje Dan dalijasi devyniais gyvensenos įpročiais, padedančiais sulaukti 100 metų.

Yra ir lietuviški subtitrai.

 

Categories
Sveika Gyvensena Vyrų sveikatos problemos

Rūkymas ir vyro sveikata (impotencija)

impotencijaYra daug faktorių, galinčių sukelti impotenciją: traumos, nervų pažeidimai, ligos, psichologiniai dalykai. Rūkymas – viena iš priežasčių, palyginti su kitomis, gana nesunkiai pašalinama.

Dar ne taip seniai buvo manoma, kad pagrindinės impotencijos priežastys yra psichologinės, kad erekcija neįvyksta kol negaunama reikiama komanda iš smegenų. Ne veltui kaip erekcijos sinonimas naudojamas žodis „susijaudinimas“.

Dabar nustatyta, kad sutrikimo priežasčių gali būti ir kitokių, ypač svarbu yra kraujotakos būklė.. Kaip žinia, erekcija įvyksta dėl greito ir staigaus kraujo pritekėjimo į varpą. Viskas, kas gali sutrukdyti šiam procesui, gali sukelti erekcijos sutrikimus. Rūkymo atveju taip nutinka dėl to, kad riebalinės apnašos nugula kraujagysles iš vidaus, apsunkindamos ar net blokuodamos normalų kraujo tekėjimą. Varpos kraujagyslės ir taip nėra plačios, o dėl rūkymo jos dar labiau susiaurėja ir užsikemša. Aterosklerozė arba kraujagyslių spazmai sutrukdo kraujo pritekėjimui, todėl erekcija neįvyksta arba būna nepakankama. Impotencija dėl kraujotakos sutrikimų apie 90 procentų atvejų ištinka rūkančius vyrus. Įtaigus argumentas mesti rūkyti!

Lahey Hitchcock medicinos centro (Burlington, Massachusetts, JAV) tyrimas atskleidė, kad rūkymas žymiai sumažina spontaniškų erekcijų, natūraliai pasitaikančių miego metu, skaičių. Šios erekcijos yra labai svarbus kraujotakos būklės ir geros seksualinės sveikatos požymis. Jų intensyvumo sumažėjimas rodo galimų sutrikimų rizikos atsiradimą.

Nikotinas ir kitos cigaretėse esančios medžiagos veikia sėklidžių funkciją, todėl rūkančių vyrų organizme sumažėja testosterono kiekis. Šis hormonas be kitų funkcijų „atsakingas“ ir už lytinio geismo atsiradimą, tai yra už „komandos“ iš smegenų siuntimą. Vaizdai, mintys, prisilietimai tiesiog nebesukelia tokio susijaudinimo, kaip anksčiau.

Rūkymas gali ir netiesiogiai įtakoti impotenciją. Dėl rūkymo gali išsivystyti seksualinę sveikatą įtakojančios ligos, tokios kaip diabetas, hipertenzija, prostatos problemos ir kitos.

Problemos neištinka per vieną naktį, tačiau ilgalaikis rūkymas sudaro sąlygas impotencijos atsiradimui.

Dabar jau nustatyta, kad rūkymas kenkia ir spermos kokybei. Kai kurie toksiniai chemikalai (kadmis, nikotinas, benzopirenas), randami cigaretėse, daro poveikį spermos baltymams, taip vadinamiems protaminams, kurie yra labai reikšmingi spermos kokybei. Rūkymas gali tapti nevaisingumo priežastimi,  arba gali įtakoti apsigimimus, vėžį ir kitus būsimų vaikų sveikatos sutrikimus. Jei spermos DNR pakinta, ji neatsistato, kol vyras rūko.

Tačiau, kadangi sperma atsinaujina kas 74 dienos, reiškia, kad po dviejų ar trijų mėnesių nerūkymo sperma išsivalys ir galima rizika išnyks.

Ar metus rūkyti išnyks erekcijos problemos, priklauso nuo to, kaip toli organizme yra pažengę destruktyvūs procesai.

Categories
Sveika Gyvensena

Septynios sveikatos kolonos pagal K.Tapperveina

Kiekvienas šiuolaikinis žmogus žino, ką turėtų daryti, kad būtų sveikas. Ir.. dažnas beveik kasdien elgiasi priešingai. Tuo tarpu sveikatos labui svarbiausia – liautis ją ardyti, tai pagrindinė sveikatos sąlyga. Sveikatos ardymą gyvenimo mokytojas K. Tapperveinas vadina gyvenimo švaistymu. Jis teigia, kad kiekvienas galime susikurti savo kūną, sveikatą ir gyvenimą tokius, kokių norime – tačiau pirmiausiai turime suprasti, kas mums yra naudinga, o kas kenkia. Pradėkime nuo to kas kenkia, nes jei to nepaisysime, visos sveikos gyvensenos rekomendacijos bus beprasmiškos.

Jei darome tai, kas mums kenkia, tai prilygsta lėtam, bet patikimam savęs žudymui. Pirmieji šiame sąraše – žalingi įpročiai, kurie, kaip bando juokauti autorius, su kiekviena diena vis labiau mus priartina prie susitikimo su Kūrėju. Tabakas ir alkoholis – lėtai veikiantys nuodai, kurių vartojimo pasekmes daugelis mūsų linkę sumenkinti. Antrasis sveikatos kenkėjų sąraše – besaikis kaloringo maisto vartojimas. Visi šie trys faktoriai sukelia pavojingą rūgščių perteklių organizme.

Toliau, suprantama, gyvenimo būdas: tiek nejudri gyvensena, tiek karštligiškas įprotis skubėti ir blaškytis. Kenkia sveikatai ir mąstymo būdas – jei mąstome negatyviai, esame pikti ir dažnai patiriame stresą. Prie negatyvaus mąstymo formavimo priskiriami ir neigiamų dalykų klausymas, žiūrėjimas ir skaitymas. Taip pat nedarnūs, nemalonūs santykiai su kitais, o ypač – su sutuoktiniu. Jei norime būti sveiki, turime visų sveikatą griaunančių faktorių atsisakyti ir keisti juos naudingais.

Kiekviena liga ar simptomas yra žinia, informacija apie nesveiką, organizmui kenksmingą gyvenimo būdą. Na, o sveikata, anot K. Tapperveino, laikosi ant šių septynių kolonų, į kurias dabar pažvelgsime įdėmiau:

1. Mityba – tai šviežias natūralus maistas ir, reikalui esant – maisto papildai. Būtina pasiekti ir išlaikyti savo idealų svorį. Jei darysime viską, ką reikia, gyventi pasidarys lengva, o valgymas teiks malonumo ir sveikatos.

2. Vidinio pasaulio valymas – pozityvus mąstymas ir psichohigiena. Atsisakykite pykčio ir būkite gerai nusiteikę. Kiekvieną rytą galite rinktis, kaip nusiteikę eisite į šią dieną. Rinkitės gerą nuotaiką, jūs galite ją pasirinkti – tai teikia daugiau džiaugsmo ir jums, ir aplinkiniams.

3. Judėjimas – tai nereiškia, kad būtina ištisas valandas įraudusiu veidu bėgioti ristele. Pradėkite rytą nuo pasirąžymo, kelkitės neskubėdami – tai tarsi vidinis gaivinantis dušas. Rinkitės tokį fizinį krūvį, kuris patinka – tuomet jis bus naudingas. Reikia, kad jis būtų reguliarus, ne mažiau 5 kartų į savaitę. Galite daryti viską: siūbuoti ant batuto, užsiimti lengvuoju kultūrizmu, aerobika, šokti, energingai vaikščioti ir t.t., nevenkite ir fizinio darbo. Tačiau krūvis neturi būti iki devinto prakaito, nes riebalai sudeginami tik tada, kai organizme pakankamai deguonies. Nuosekliai vykdydami judėjimo programą ne tik sutvirtinsite raumenis, bet ir įgausite energijos.

4. Atsipalaidavimas ir miegas – nemenkinkite miego svarbos: jei jo nepakanka, jaučiatės mieguisti ir pavargę. Tuo tarpu įvairūs atsipalaidavimo pratimai ar meditacija padės grąžinti vidinę pusiausvyrą.

5. Sėkmė ir gerovė – labai individualūs kriterijai, kuriuos turite nustatyti sau patys, ir, žinoma, to siekti. Kodėl tai laikoma sveikatos faktoriumi? Todėl, kad kai žmogui nesiseka, jis patiria įtampą ir yra prislėgtas – tokioje būsenoje sunku išlaikyti gerą sveikatą, tai palanki terpė ligoms.

6. Harmoningi tarpusavio santykiai – gerai fizinei savijautai labai svarbus pasitikėjimas, savitarpio supratimas ir darna, nuoširdumas, švelnumas, geranoriškumas santykiuose ir jausmas, kad kritiniu laikotarpiu galima pasikliauti artimu žmogumi. Todėl bent kartą per dieną apkabinkite vienas kitą ir kalbėkitės, liaudies išmintis byloja, kad “meilė yra geriausias gydytojas”.

7. Sąmoninga būtis – pirmiausiai būtina suprasti organizmo siunčiamus signalus ir į juos atsiliepti, juk sveikata – brangiausias žmogaus turtas ir sąlyga būti laimingu. Taip pat tai reiškia gyventi visavertį gyvenimą, o profesiją paversti pašaukimu.

Autorius pabrėžia, kad savo biologinį amžių galime prailginti arba sutrumpinti, o svarbiausia – siekdami sveikai gyventi, galime žymiai pagerinti savo gyvenimo kokybę. Vadinamosios senatvės ir organizmo “nusidėvėjimo” ligos neatsiranda nei nuo senatvės nei nuo “nusidėvėjimo” – tai sąskaita už neatsakingą požiūrį į sveikatą. Šios ligos tik tiek siejasi su žmogaus amžiumi, kad dažniausiai dėl žalingų įpročių, gyvenimo ir mąstymo būdo jos vystosi dešimtmečiais ir pasireiškia tik senatvėje.

Įsisąmoninkite: kai gimstame, natūralus mūsų organizmo amžius yra numatytas gerokai virš šimto metų, ir tik neteisingas gyvenimo būdas bei žalingi įpročiai iš gyvenimo sąskaitos pamažu atima metus. Yra ir paguodžiantis dalykas: gyvenimo trukmę galima ir vėl prailginti, net jei ji būtų gerokai sumažėjusi. Sveikata yra natūrali mūsų būklė, tereikia netinkamu elgesiu liautis ją ardyti. Suvokę šią tiesą, kiekvieną ligą laikysime netinkamo elgesio rezultatu.

Nuostabiausia, kaip gamta greitai viską atstato – kūno atomai nuolat atsinaujina ir dauguma tėra metų amžiaus. Tik pagalvokite, ką tai reiškia: jei tik suvokiame šį procesą ir pradedame teisingai elgtis su organizmu bei naujomis ląstelėmis, tai jau per metus galime turėti sveikata trykštantį atnaujintą organizmą! Mes visada galime imtis to, ką galime padaryti patys – gyventi taip, kad nesirgtume.

Pradėkime nuo lengviausių dalykų, iš visų išvardintų punktų pasirinkime tai, ką galime nesunkiai įvykdyti. Pavyzdžiui – suvalgyti kasdien po obuolį būtų gera pradžia . Vėliau susikurkime savo sveikatingumo planą ir nuosekliai vykdykime. Svarbiausia – pradėti. Šiandien .

www.ruvi.lt

Categories
Vyrų sveikatos problemos

Kaip kovoti su gausiu prakaitavimu?

Net jei kone nuolat mirkstate vandenyje ir negalite pinigų geriems dezodorantams… vis vien gausiai prakaituojate? Anglijos mokslininkai ištyrė šį reiškinį ir išaiškino gausaus prakaitavimo priežastis bei patarė, kaip su juo kovoti.

Rankų prakaitavimas

Nemalonūs lipnių rankų pojūčiai gali išnykti. Jums tereikia namų sąlygomis pasidaryti vonelę rankoms su nedideliu obuolių acto kiekiu (3 arbat. š. į 1 L vandens). Palaikykite rankas minėtame tirpale apie 5 min. Taip pat efektyviai veikia vonelės su amonio hidroksidu (1 arbat. š. 1 L vandens). Procedūrą reikėtų kartoti 2-3 kartus per dieną po 5-10 min.

Kojų prakaitavimas

Jei jus vargina kojų prakaitavimas, kiekvieną vakarą plaukite jas šaltu vandeniu. Siekiant didesnio efektyvumo, pamirkykite kojas ąžuolo žievės, šviežių beržo lapų, laukinio asiūklio nuoviro vonelėse. Galite pamėginti prieš miegą apsibarstyti kojas ąžuolo žievės milteliais, apsimauti kojines. Ryte nusiplauti kojas. Po 2-3 savaičių gydymo, pastebėsite akivaizdžius rezultatus.

Prakaitavimą skatina:

Vegetacinės nervų sistemos negalavimai; sintetiniai rūbai; gausus arbatos ar kavos vartojimas.

Categories
Sveika Gyvensena

Gyvybės šaltinis – vanduo…

Ar tikrai kasdien reikia išgerti aštuonias stiklines vandens?

Nėra aišku, kas nustatė šią vandens ribą, tačiau tiesa yra ta, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualaus maisto raciono, kūno masės ir fizinio aktyvumo. Tačiau, viena aišku – per daug vandens tikrai nebus, ypatingai, jei laikotės dietos, rekomenduojama kuo daugiau jo gerti ir su vandens stikline pradėti rytą.

Ar tiesa, kad kava ir arbata dehidruoja?

Ir kava, ir arbata bei kitas mėgiamas gėrimas aprūpina organizmą drėgme ne mažiau nei tokiu kiekiu, kiek gėrime yra pačio vandens. Tačiau vertėtų pastebėti, kad panašūs gėrimai neturėtų pakeisti vandens kasdieniniame racione. Nors ir pasisavinate skysčių iš panašių gėrimų, tačiau tik švarus vanduo gali užtikrinti spindinčios odos grožį ir energijos balansą. Juolab, jei dažnai mėgaujatės kava su įvairių skonių priedais ar gazuotais gėrimais – rizikuojate priaugti svorio.

Ar tikrai skysčiais apsirūpinsi gerdamas tik jausdamas troškulį?

Aktyviai judantis žmogus netenka skysčių kur kas sparčiau, nei paprastai, tuo tarpu smegenys nesugeba laiku duoti ženklo. Beje, tyrimų metu paaiškėjo, kad sportuojančios moterys netenka daugiau skysčių, nei sportuojantys vyrai. Patartina likus valandai iki sporto pratimų išgerti stiklinę vandens, skysčiai iš žarnyno į raumenis atiteka per valandą.

Ar gali būti, kad vandens stiklinė prieš maistą padės numesti svorio?

Vanduo nesustabdys jūsų nuo persivalgymo ir kažin ar jis paskatins virškinimo sistemą veikti sparčiau. Gerdami vandenį jūs tiesiog patenkinsite troškimo jausmą, tačiau ne alkio. Išeitis – „vandeningas“ maistas. Valgykite sriubas, košes ar daržovių troškinius bei daržovės, nes juose yra vandens. Taip pat kita išeitis – po pagrindinio patiekalo užkandžiaukite vaisiais – arbūzais, melionais, obuoliais.

Ar tikrai skystieji vaistai ir vitaminai yra geriau nei tabletės?

Gerti vandenyje ištirpintą vitaminą C ar kitus vitaminus yra gerai, tačiau tai nepagreitins pasisavinimo, nei įprastinės tabletės. Dažnai skystieji vitaminai net yra mažiau naudingi, mat jų sudėtyje būna pridėta cukraus.

Ar tiesa, kad tik bėgikams, bet ne paprastiems mirtingiems yra skirti sportiniai gėrimai?

Gatorade gėrimai buvo išrasti tam, kad  sumažintų prakaitavimą sportininkams treniruočių metu. Taigi jūs taip pat galite juos gerti papludymyje ar tiesiog kartštą dieną. Šie gėrimai yra gausiai prisotinti angliavandeniais, kurie mažina nuovargio simptomus ir padeda išvengti dehridetacijos reiškinių.

Ar tiesa, kad vanduo iš buteliuko yra geriau nei iš čiaupo?

Vanduo iš čiaupo turi kur kas daugiau mineralų – natrio, kalcio, magnio ir cinko, kurie išlieka supilti į indą ar buteliuką. Pirktiniuose buteliukuose dažnai būna vanduo „išvalytas“ nuo šių naudingų medžiagų.Taigi, jei bijote gerti vandenį iš krano, nereikėtų, nes tai gyvas vanduo su mineralais. O, jei visgi jums tai atrodo nepriimtina, verčiau rinkitės mineralizuotą vandenį.

Ar žinojote, kad:

Vienam puodeliui kavos pagaminti sunaudojama 10 l vandens, vienai porai džinsų – 765 lvandens, patalynes komplektui – 740 l vandens, medvilniniams marškinėliams – 200 l vandens, vienam sumuštiniui greito maisto restorane 167 l vandens.

Categories
Vyrų sveikatos problemos

Antioksidantai gali sustiprinti vyrų vaisingumą

Poroms, kurios negali susilaukti vaikų, gali padėti tokie antioksidantai kaip vitaminas E ir cinkas, rodo daugiau kaip 30 tyrimų apžvalga.

Mokslininkai savo dėmesį sutelkė į vyrus, kurių vaisingumas buvo mažesnis nei vidutinis, ir nustatė, kad tikimybė antioksidantus vartojusiems vyrams apvaisinti savo partneres buvo daugiau nei keturis kartus didesnė palyginti su tais, kas tokių papildų nevartojo.

Tačiau Naujosios Zelandijos mokslininkai tiesiai neteigia, kad antioksidantai tikrai pagerina vaisingumą, teigdami, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, praneša „Reuters Health“.

Nuo nepakankamo vaisingumo kenčia vienas vyras iš 20, tai lemia maždaug pusę uždelsto pastojimo atvejų.

Oksidantinis stresas organizme kyla, kai laisvieji radikalai, ląstelių metabolizmo šalutiniai produktai, pažeidžia DNR ir ląstelių funkcionavimą. Antioksidantai, įskaitant tam tikrus vitaminus ir kitas maistines medžiagas, suvaržo laisvuosius radikalus ir taip apsaugo ląsteles.

Mokslininkus tai paskatino pasidomėti, ar oksidantai gali padėti spermai išlikti sveikai.

„Papildų su antioksidantais vartojimas gali šiek tiek pagerinti poros tikimybes pastoti“, sako tyrimo vadovė dr. Marian Showell iš Oklando universiteto.

Mokslininkai apžvelgė 34 tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik 3000 porų ir kurioms buvo taikomas gydymas nuo nevaisingumo, įskaitant apvaisinimą mėgintuvėlyje ir pačioje gimdoje – tai du labiausiai paplitę apvaisinimo būdai, kai problemų kyla būtent dėl spermos kokybės. Kiekviename šių tyrimų buvo nagrinėjamas vieno dar daugiau antioksidantų vaidmuo.

Remdamiesi 96 pastojimo atvejais iš 964, kurie pateko į 15 tyrimų, mokslininkai nustatė, kad vyrui vartojant antioksidantus, tikimybė, jog jo partnerė pastos, buvo keturis kartus didesnė.

Be to, vyrams vartojus antioksidantus, tikimybė jų partnerėms pagimdyti gyvą kūdikį buvo ketvirtadaliu didesnė. Tačiau tik trys tyrimai iš apžvelgtųjų turėjo duomenų apie pagimdytus gyvus kūdikius, tad iš viso tokių atvejų buvo tik 20.

Mokslininkai taip pat pažymi, kad įvairiuose tyrimuose buvo naudojami įvairūs antioksidantai ir įvairūs jų kiekiai, tad konkrečių papildų efektyvumas nenustatytas. Be to, antioksidantų turi ne tik maisto papildai, bet ir įvairūs maisto produktai.

Tad mokslininkai perspėja, kad poros neturi pasikliauti vien antioksidantais, kad įveiktų nevaisingumo problemas. Paprastai gydant nevaisingumą naudojami įvairūs būdai.

Naujosios Zelandijos mokslininkų apžvalgą paskelbė Cochrano biblioteka (The Cochrane Library) – visame pasaulyje pripažintas įrodymais pagrįstos medicinos informacijos šaltinis. Jį administruoja tarptautinis nepriklausomas medicinos mokslininkų susivienijimas „Cochrane Collaboration“.
Jo nariai tiria ir apibendrina visus kada nors atliktus atsitiktinių imčių tyrimus, siekiant objektyvaus jų įvertinimo.

Categories
Tadas rašo

Geležinė sveikata?

Štai būdas kaip natūraliai pasveikti nuo bet kokios ligos, būti tvirtam, sveikam ir gyventi bent šimtą metų.

Viskas kas mus supa, įskaitant ir kūną, yra iš energijos. Tai žino mokslininkai, tai žino fizikai, tikiuosi, tai žinai ir tu. Yra sugalvota daug baisių pavadinimų ligoms, tačiau ligos ir skausmai tai niekas kitas kaip tik neigiamos energijos paketas maldaujantis, kad išleistume jį lauk.

Iš įpročio ir nežinojimo nepritariame ligai – pykstam, bijom, keikiam ją. Neigiamai energijai siunčiame dar daugiau neigiamos energijos. Tokiu būdu norėti pasveikti yra tas pats kas norėti užgesinti ugnį pilant į ją benzino. Nepavyks, tiesa?

Viskas yra tikrai paprasta ir į viską reikia žiūrėti paprastai.

Mums kūnas aiškiai parodo kada nori į tualetą ir, be jokių atsikalbinėjimų, einame į jį. Taip pat, kai jaučiame skausmą ar sergame, mums kūnas aiškiai parodo kurioje vietoje yra susikaupusi neigiama energija ir reikalauja, kad ją išleistume. Tereikia paleisti nepritarimą tai ligai ar skausmui kartu su neigiama energija sakant jai Taip, nes kai sakome Ne – uždarome ją savyje. Tada duoti ligai ar skausmui pritarimo, nes pritarimas yra teigiama energija, o ji taiso viską – santykius, finansus, savijautą, ir, žinoma, sveikatą.

Kita dažna priežastis kodėl sergame yra ta, kad pasąmoningai mums tai patinka. Gal tokiu būdu gauname daugiau dėmesio, užuojautos arba galime pailsėti nuo nemėgstamo darbo, arba atsiranda daugiau laisvo laiko, arba aplinkiniai su mumis elgiasi gražiau, arba nereikia eiti ir daryti tai ko nenorime, arba galime manipuliuoti kitais, arba… gali būti bet kokia kita savanaudiška priežastis. Galime kitiems meluoti, tačiau savęs niekada neapgausime. Jei sergame dėl šių priežasčių, tada reiktų susimąstyti ir sau pripažinti, kad nesame patys laimingiausi, jei jau ėmėmės tokių triukų, padaryti išvadas ir ryžtis keisti situaciją. Lengviausias būdas tai padaryti – paleisti visus nemalonius jausmus, kurie susiję su darbu, santykiais, aplinkiniais, kažkokia veikla ar bet kuo, kas verčia taip elgtis. Nustebsi, nes taip padarius pasikeis ne tik požiūris, bet ir visa situacija. Tiesa yra ta, kad sergantys ir besiskundžiantys žmonės nepatinka niekam.

Paleidinėdami žmonės greitai pasveiksta ne tik nuo slogos, tačiau ir nuo daug rimtesnių, metų metus persekiojusių ligų, skausmų ir negalių. Iš tikrųjų mes esame daug didesni ir galingesni už visas ligas ar negalavimus. Net daktarai pabandę tai, patys renkasi paleidinėjimą vietoje vaistų. Galų gale būti sveikam ar ligotam, tai irgi tik apsisprendimas. Tačiau patariu netikėti nė vienu žodžiu, geriau imti ir sau įrodyti ar tai tiesa. Neįmanoma jei nedarai ir tikrai įmanoma jei darai!

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Dieta ir Mityba Sveika Gyvensena

Vegetarizmas. Apie vegetarizmą

Žmonės galvose nešioja daug mitų. Neišimtis ir vegetarizmas. Ši vieta yra taikus apsvarstymas apie mėsą, žalumynus ir tiesos ieškojimas. Paskaitę galėsime objektyviau pažvelgti į realybę. Gero skaitymo.

Įžanga

Pagal “Tarptautinių žodžių žodyną”, vegetarizmas – maitinimosi vien tik augaliniu maistu sistema. O vegetaras [nuo lot. vegetarius – augalinis] – žmogus, kuris maitinasi augaliniu maistu ir nevalgo mėsos.

Žodį “vegetaras” pradėjo vartoti “Britų vegetarų bendrijos” įkūrėjai 1842 metais. Šitas žodis taip pat kilo iš lotyniško žodžio“vegetus”, tai reiškia “tvirtas, sveikas, šviežias, žvalus”. Žodžių sandara “homo vegetus” naudojo dvasiškai ir fiziškai išsivysčiusi asmenybei pažymėti. “Vegetariškas” filosofine ir dorovine prasme reiškė harmonišką gyvenimo būdą, o ne maitinimąsi.

Vegetarizmas skirstomas į griežtą ir pusiau griežtą( kituose šaltiniuose tai vadinama visišku(tikru) ir daliniu vegetarizmu).Griežtas vegetarizmas– kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų. Pusiau griežtas- kai nevartojama tik mėsos, bet vartojami kai kurie kiti produktai.

Vegetarizmo tipai:

  • Veganai- griežti(visiškai) vegetarai. Nevartoja jokių gyvulinės kilmės maisto produktų.
  • Žaliojo maisto vegetarai – rawfoodism (The Diet 80/10/10 raw vegan)
  • Ovolaktovegetarai- nevalgo žuvies, mėsos, bet valgo kiaušinius, pieną ir jo produktus.
  • Laktovegetarai- valgo pieną ir jo produktus.
  • Semivegetarai – pusiau vegetarai. Nevalgo raudonos mėsos, valgo baltą mėsą ir žuvį, taip pat kiaušinius, pieną ir jo produktus.

Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Netgi ne religijoje, o gyvenimo ir santykių su pasauliu, Dievu būde. Taip pat mokslas ir religija buvo neatsiejamos. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Ne tik fizinė, bet ir moralinė, dvasinė. Normalu buvo nevalgyti mėsos, o kaip tik valgančius mėsos produktus gautus nužudant, išskirdavo.

Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus, mylintis žmones bei gyvūnus, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja dauguma religijų. XIX a. pradžioje Europoje paplito etinis vegetarizmas. Jo atstovai, remdamiesi romėnų filosofų Plutarcho bei Pitagoro idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams, L. Tolstojus žmogų, žudantį gyvūnus maistui (jeigu tiksliau – dėl skonio receptorių patenkinimo), laikė netenkančiu dvasinių vertybių- meilės, užuojautos artimiesiems; mėsa daranti žmogų piktą ir žiaurų.Vegetaras buvo Leonardas da Vinčis, seras Izaokas Niutonas, Volteras, Žanas Žakas Ruso, Albertas Enšteinas ir daugybė kitų įžymių žmonių, kurie bandė sukurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius gyvūnus, kurių žarnynas yra trumpas todėl greičiau pašalina pūvančias ir nuodingas mėsos atliekas, o į žolėdžius. Kadaise žmogui gyvulinis maistas buvo tik laikinas augalinių produktų pakaitalas.

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino-rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementariu krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Sveikata

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą- paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto,žmogus yra žvalus ir darbingas.

Ar gali vegetarinės mitybos racionas pagerinti arba sugrąžinti sveikatą? Ar gali jis padėti išvengti tam tikrų ligų?

Vegetarinės mitybos šalininkai jau daugelį metų į šiuos klausimus atsako teigiamai, nors dar visai neseniai didesnio šiuolaikinio mokslo pritarimo jie nesulaukdavo.

Augalinio maisto trūkumai, kai kuriu specialistų nuomone:

“Augaliniai baltymai sunkiai rezorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių amino-rūgščių, vitaminų(A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti geležies deficitine mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina nedaugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki30%. Baltymų daržovėse yra labai nedaug, apie 1,5%.”

“Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Augalinis maistas gali būti užterštas nitratais. Negalima vienu metu valgyti daug daržovių, kurios gali kaupti nitratus: burokėlių, salotų, ridikėlių.”

“Valgantieji gyvulinės kilmės maisto produktus pagrindines amino rūgštis vartoja porcijomis, optimaliomis žmogaus organizmui. Augalinis maistas- netobulas, nes trūksta vienos ar kitos amino rūgšties. Iš gyvulinio maisto rezorbuojama 30% viso mėsoje esančio geležies (Fe) kiekio, o iš augalinio maisto tik 10%. Geležies deficitas atsiranda po keturių mėnesių nuo vegetarizmo pradžios, kai išeikvojamos organizme esančios geležies atsargos (kepenyse, kaulų čiulpuose).”

Kas dėl sugalvotos teorijos apie maistingų medžiagų trūkumą nevartojant mėsos, atkreipiame dėmesį, kad rauginto pieno produktai, ypač sūris, pasisavinamas geriau nei mėsa. Ir beveik be likučių.

Pastaraisiais metais medikai nustatė, jog esama ryšio tarp maitinimosi mėsos produktais ir širdies ligų bei vėžio, kurios pirmauja pagal mirtingumo rodiklius. Todėl į vegetarinę mitybą pažvelgta visiškai kitaip.

Jau 1961 metais “Amerikos medikų asociacijos žurnalas” rašė: “Laikantis vegetarinės dietos galima išvengti 90-97% širdies ligų atvejų.” Vėliau atlikta keletas gerai parengtų mokslinių tyrimų, kurie įrodė, kad po tabako ir alkoholio mėsos vartojimas yra didžiausia mirtingumo priežastis Vakarų Europoje, JAV, Australijoje ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse.

Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių arteriosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Daktaras R.Sirtoris Britų medicinos žurnale “The Lancet” paskelbtame straipsnyje daro išvadą, kad pacientams, sergantiems širdies ligomis dėl cholesterino pertekliaus, “labai veiksminga gali būti augalinės kilmės baltymų dieta”.

Kalbant apie vėžį pažymėtina, kad pastarojo dvidešimtmečio tyrimai akivaizdžiai rodo, jog mėsiškas maistas skatina gaubiamosios bei tiesiosios žarnų, krūtų bei gimdos vežį. Šių rūšių vėžiu retai suserga tie, kurie maistui vartoja mažai mėsos arba jos nevalgo, pvz., septintosios dienos adventistai, japonai, indai. O mėsą valgančių grupės juo serga labai dažnai.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis” rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Be to, mėsoje esti cheminių priedų. Paskerdus gyvulį iš karto prasideda irimo procesai, ir po kelių dienų skerdiena įgauna atstumiančią pilkai žalią spalvą. Norint tai nuslėpti, mėsos pramonėje vartojami nitritai bei kitos konservuojančios medžiagos, kurios neleidžia mėsai prarasti ryškiai raudonos spalvos.

Argi žmogus nesukurtas valgyti mėsą? Argi žmogui nereikalingi gyvuliniai baltymai?

Dar visai neseniai dietologai teigė, kad tik mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose bei pieno produktuose yra žmogui reikalingų pilnaverčių baltymų, o visi daržovių baltymai yra nepilnaverčiai. Tačiau Švedijos Karališkajame bei Vokietijos Makso Planko institute atlikti tyrimai parodė, kad dauguma daržovių, vaisių, sėklų ir grūdų yra pilnavertis baltymų šaltinis. Augaliniai baltymai lengviau pasisavinami; be to, juose nėra toksinų. Vartojant natūralų, neperdirbtą maistą, baltymų stygius beveik neįmanomas.Augalijos pasaulis – visų baltymų šaltinis.Pastebėta, kad baltymų perteklius mažina žmogaus darbingumą.

Vartojamoje mėsoje yra 14-20% baltymų. Taigi pagal šiuos parodymus tikrai nepirmauja. Sūryje iki 30% baltymų, neriebioje varškėje- 18%, ankštinėse daržovėse – vidutiniškai iki 20% (iki 35% sojų pupelėse ).

Baltymus vegetarai gali gauti iš šių produktų:

  • Riešutų- lazdyno, migdolų, graikinių ir kt.
  • Sėklų-sezamo, linų, saulėgrąžų, moliūgų;
  • Ankštinių daržovių-pupų, žirnių, žemės riešutų, lęšių;
  • Grūdų-kviečių(miltai, duona, makaronai), miežių, rugių, avižų, sorų, kukurūzų, ryžių;
  • Sojų- sojų varškės(tofu), tekstūruotų augalinių baltymų, sumuštinių su sojų mėsa, sojų pieno;
  • Pieno produktų- pieno, sūrio, jogurto;

Švedų ir Vokiečių mokslininkai tyrimais įrodė, kad augalinio maisto baltymai nėra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose, kaip ir mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose ir pieno produktuose, yra visos aštuonios taip vadinamos nepakeičiamos amino rūgštys. Maistinės energijos augaluose yra daugiau negu mėsoje ir kt. gyvulinės kilmės produktuose.

Aminorūgščių kiekio maisto produktuose palyginimo lentelė

Aminorūgštis Jautiena Pienas Varškė (pusriebė) Kvietiniai miltai
Lizinas 1,60 0,26 1,45 0,25
Metioninas +cisteinas 0,44 0.09 0,48 0,16
Triptofanas 0,21 0,05 0,18 0,12
Lejcinas 1,48 0,32 1,85 0,85
Izoleicinas 0,78 0,19 1,00 0,43
Valinas 1,03 0,19 0,89 0,39
Treoninas 0,80 0,15 0,80 0,27
Fenilalanin +tirozinas 0,79 0,17 0,93 0,50
Gistidinas 0,71 0,09 0,56 0,2

Pienas – didelė galia mūsų organizmui, kai jį vartojame teisingu laiku. Pieno, pagal senovės Ajurvedos mokslą, negalima gerti dieną. Vartodami jį nakčiai, jis gydo daug ligų, duoda jėgos gyvenimui..

Angliavandeniai

Tai pagrindinis ir svarbiausias energijos šaltinis. Daugiausia angliavandenių turi augalinis maistas. Pagrindinės jų grupės yra trys: cukrus, kompleksiniai angliavandeniai arba krakmolas ir maistinės skaidulos. Pirmųjų gaunama valgant vaisius, geriant pieną ar vartojant paprastą cukrų. Nors rafinuotas cukrus ir vertinamas kaip puikus energijos šaltinis, geriau vartoti jo mažiau, nes jis neturi jokių papildomų maistinių medžiagų.

Krakmolo yra grūduose (duona, ryžiai, makaronai, avižos, miežiai) ir kai kuriuose šakniavaisiuose (bulvės, pastarnokai). Rupi duona ir rudieji ryžiai labai palankiai veikia sveikatą.

Labai svarbūs ir mineralai.

Mėsoje yra geležies ir fosforo. Palyginkime kiek geležies yra mėsoje ir kiek augalinės kilmės produktuose(100 gr.):

mėsa- 1,5-2,8 mg.
burokėliai- 12,4mg
grikių kruopos- 8,0 mg
jūros kopūstai- 16 mg
erškėtrožės- 11,5 mg
persikai- 4,1mg

Pagal geležies kiekį kai kurios kruopos, daržovės ir vaisiai lenkia mėsą 3-10 kartų. Ta pati situacija ir su fosforu (100 gr.)

mėsa- 130-210mg
burokėliai- 510mg
žirniai- 226mg
sojų kruopos- 233mg.<>

Vitaminai

Mėsos produktuose vitaminų yra labai mažai.

Vitamino A arba beta karotino yra raudonose, oranžinėse arba geltonose daržovėse, pavyzdžiui, morkose, pomidoruose. Taip pat žalialapėse daržovėse ir vaisiuose (abrikosai, persikai). B grupės vitaminų, išskyrus B12, yra mielėse, neskaldytuose grūduose, ypač kviečių gemaluose, riešutuose, sėklose, ankštiniuose ir žalialapiuose augaluose. Kadangi vitamino B12augaluose nėra, vegetarai turi valgyti kiaušinių ir pieno gaminių arba produktų, į kuriuos įdėta šios medžiagos. Vitamino C randama šviežiuose vaisiuose, salotose bei kitose žalialapėse daržovėse, bulvėse.

Daktaras Irvingas Fišeris (Jeilio universitetas), atlikęs keletą eksperimentų pastebėjo, kad vegetarai dvigubai ištvermingesni už tuos, kurie valgo mėsą. Kiti tyrinėtojai patvirtino, kad tinkamai pasirinktas vegetarinis maistas yra didesnės energetinės vertės negu mėsa. Dr. Dž. Jotekjo ir dr. V. Kipainio Briuselio universitete atlikti tyrimai rodo, jog vegetarai du ar tris kartus atsparesni nuovargiui už valgančiuosius mėsą. O jėgas vegetarai atgauna tris kartus greičiau.

Kadaise buvo padaryta didžiausia klaida, palyginus sudėtingą organizmą su elementaria krosnimi ir pradėjus vertinti maisto energetinę vertę pagal išskiriamos energijos kiekį sudeginant. O organizmas gyvenimui naudoja gyvybės energiją.

Biologai bei mokslininkai, tyrinėjantys mitybos problemas, nurodo kad žmogaus virškinimo traktas iš esmės nepritaikytas virškinti mėsą. Plėšriųjų gyvūnų virškinimo traktas trumpas (vos tris kartus ilgesnis už gyvūno kūną), nes pūnanti ir toksinus išskirianti mėsa turi būti kuo greičiau pašalinta iš organizmo. Kadangi augalinės kilmės maistas suyra daug lėčiau negu mėsa, augalais mintančių gyvūnų virškinimo traktas mažiausiai šešis kartus ilgesnis už jų kūną. Žmogaus virškinimo traktas toks pats, kaip ir žolėdžių, tad valgant mėsą inkstai dažnai nepajėgia susidoroti su toksinų pertekliumi, ir žmogus suserga podagra, artritu, reumatu ir netgi vėžiu.

Kai kurie istorikai bei antropologai teigia, kad žmogus mėsą vartojo jau gilioje senovėje, tačiau anatominė žmogaus dantų, žandikaulių bei virškinimo sistemos sandara rodo, kad ji labiau tinkama doroti ir virškinti ne gyvulinės kilmės maistą.Amerikos dietologų asociacija nurodo, kad “didžioji žmonijos dalis didesnį savo istorijos tarpsnį maitinosi vien vegetariniu arba daugiausiai vegetariniu maistu”.

Žinomas švedų mokslininkas Karlas fon Linėjus teigia: ”Palyginę žmogaus anatominę sandarą su gyvūnų anatomija, matome, kad natūraliausias maistas žmogui – vaisiai bei sultingos daržovės”.

Mėsaėdžiai Žolėdžiai Žmogus
turi letenas su nagais letenų neturi letenų neturi
oda neturi porų;kūną atvėsina išskirdami prakaitą per liežuvį išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų išskiria prakaitą per milijonus odoje esančių porų
aštrios iltys pritaikytos doroti mėsą aštrių ilčių neturi aštrių ilčių neturi
seilių liaukos burnos ertmėje mažos (iš anksto apvirškinti grūdų bei vaisių nereikia) ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius ištobulėjusios seilių liaukos padeda apvirškinti grūdus ir vaisius
seilių terpė rūgšti; ptialinio fermentas, kurio reikia grūdams apvirškinti, neišskiriamas seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui seilių terpė šarminė;daug ptialino grūdų apvirškinimui
plokščių krūminių dantų maistui sutrinti nėra krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti krūminiai dantys plokšti, pritaikyti maistui trinti
skrandyje daug stiprios druskos rūgšties tvirtiems gyvulių raumenims, kaulams bei kt. virškinti druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių druskos rūgštis skrandyje 10 kartų silpnesnė negu mėsėdžių
virškinimo traktas tik 3 kartus ilgesnis už kūną, kad greitai pūvanti mėsa būtų nedelsiant pašalinta iš organizmo virškinimo traktas 6-10 kartų ilgesnis už kūną; vaisiai ne taip greitai irsta, todėl gali ilgiau būti organizme virškinimo traktas 6 kartus ilgesnis už kūną

Atsisakyti mėsos produktų tikrai nėra didelė problema, kaip kai kuriems atrodo. Savo racione padidinkite pieno produktų kiekį, pradėkite maitintis teisingai. Palaipsniui organizmas valysis ir priklausomybė mėsos produktams dings. Apsivalant, pajusite neigiamus jausmus nuo mėsos produktų ir jums tiesiog natūraliai nesinorės jų valgyti.

Dorovinis aspektas

Vegetarais tampama daugiausiai dėl dorovinių paskatų. Kai žmogus suvokia, kad ir kitos būtybės sugeba jausti, kad jų jausmai panašūs į mūsų. Tai skatina mus sugebėti užjausti visus, kurie kenčia ar yra silpnesni už mus.

Vegetarizmo tema diskutuoja dietologai, gydytojai, mokslininkai. Bet pasaulyje yra daugybė menininkų, filosofų, rašytojų, politikų… Buvo įdomu ką jie galvojo ir sakė šia tema.

“Dauguma vegetarų – tai žmonės, supratę, kad prieš kurdami visuomenėje taiką, pirma turime išgyvendinti prievartą iš savo pačių širdžių. Todėl nenuostabu, kad tūkstančiai įvairaus išsilavinimo ir profesijų žmonių ieškodami tiesos atsisako valgyti mėsą. Vegetarizmas – tai svarbus žingsnis kelyje tobulos bendruomenės link.”

Prieš 2600 metų įžymusis Pitagoras kreipėsi: ”Ak, bičiuliai, nesitepkite nuodėmingu maistu. Juk apstu grūdų, obelų šakos svyra nuo obuolių, vynuogynai apkibę vynuogių kekėmis, aplink daugybė kvepiančių žalumynų ir daržovių, kurias galima suminkštinti verdant ant ugnies, ir niekas jums netrukdo gerti pieno ir kvepiančio medaus. Žemė dosniai teikia nuodėmės nepaliesto maisto ir kviečia į puotas, nesuteptas krauju ar skerdynėmis. Tik gyvūnai malšina savo alkį mėsa, ir tai ne visi: arkliai, galvijai ir avys minta žole”.

Romėnų filosofas Plutarchas savo esė “Apie mėsos valgymą” rašė: “Argi gali likti kam nors klausimų, kodėl Pitagoras nevalgė mėsos? Man greičiau norisi paklausti, ką turėjo jausti ir galvoti žmogus, pirmasis ant savo lūpų pajutęs kraujo skonį ir pakėlęs prie burnos negyvą kūną? Kas privertė jį tai padaryti? Kas buvo tas žmogus, kuris apkrovė stalus patiekalais iš yrančių, dvokiančių negyvų kūnų ir pavadino savo maistu tai, kas ką tik baubė ir klykė, judėjo ir gyveno… Juk mes valgome ne liūtus ar vilkus, nužudytus savigynos tikslais. Į juos nekreipiame dėmesio; skerdžiame nekaltas, nuolankias būtybes, kurios neturi letenų su nagais ir nešiepia mums savo ilčių. Dėl gabalėlio mėsos atimame iš jų saulę, šviesą ir gyvenimą, kurį jiems davė gimimas ir gamta”.

Žymusis rusų rašytojas Levas Tolstojus taip pat buvo vegetaras. Štai ką jis sakė apie gyvulių žudymą maistui”žmogus nepateisinamai užgniaužia savyje aukščiausią, dvasinį gebėjimą suprasti ir atjausti į save panašias gyvas būtybes. Šitaip paneikdamas savo paties jausmus, jis žiaurėja. Kaip mes galime tikėtis geresnio gyvenimo Žemėje, jei esame vaikščiojantys nužudytų gyvūnų kapinynai?”

Leonardas da Vinčis rašė: ”Išties žmogus – žvėrių karalius, nes žiaurumu jam niekas neprilygsta. Mes gyvename kitų gyvybės sąskaita, esame vaikščiojantys kapinynai. Ateis ta diena, kai žmonės į gyvulių žudymą žiūrės taip pat, kaip ir į žmogžudystę”.

Mahatma Gandis- “dvasiškai tobulėdamas žmogus vieną dieną liausis žudęs panašias į save būtybes vardan fizinių poreikių patenkinimo. Apie tautos didybę ir dorovinę brandą galima spręsti iš to, kaip ji elgiasi su gyvuliais”.

Religinis aspektas

Pasaulyje yra keletas religijų, daug religinių organizacijų. Visgi pagrindinės religijos tai – Krikščionybė, Islamas, Budizmas, Induizmas. Labai trumpai apžvelgsiu religijos požiūrį į gyvūnų žudymą maistui.

Visi svarbiausi šventraščiai draudžia žmogui žudyti.

Krikščionybė

Vienas iš Dievo įsakymų skelbia: ”Nežudyk” (Išėjimo knyga 20 :13). Dažniausiai šis įsakymas klaidingai interpretuojamas kaip draudimas žudyti žmogų, nes naudojamas originalo tekste hebrajų žodis tirtzach, ypač klasikinėje hebrajų vartosenoje, reiškia “bet kokį nužudimą”, ne tik žmogžudystė.

Naujajame Testamente, kalbant apie Kristų, nė karto nebuvo pavartotas graikų žodis kreas (mėsa), o dažnai verčiamas kaip mėsa žodis phago reiškia maistą bendrąja prasme.

Pasaulio Testamentas pagal Joną (apokrifas, surastas Kumrane 1947 m.):

“Antras įsakymas – “nežudyk”, nes Dievas davė gyvybę viskam, o tai, ką davė Dievas, nevalia atimti žmogui…

Ir nužudytų gyvūnų mėsa taps kapu jo pačio kūnui. Nes iš tikrųjų sakau Aš jums: kas žudo, žudo pati save, o kas valgo nužudytų gyvūnų mėsą – valgo mirusį kūną… Ir jų mirtis tampa jo mirtimi.”

Pradžios knygoje (1:29) mes randame Paties Dievo žodžius, skelbiančius: “ Štai aš jums daviau visokią žolę žemėje, turinčią sėklą, ir visus medžius, turinčius savyje savo rūšies sėklą, kad būtų maistas jums”. Vėlesnėse Biblijos knygose žymieji pranašai taip pat smerkia mėsos valgymą.

Islamas

Knygoje “Taip kalbėjo Mahometas” pranašo Mahometo mokiniai klausia:” Ar išties mums bus atlyginta, kad mes darome gera keturkojams ir girdome juos vandeniu?” Į tai Mahometas atsako: bus atlyginta tam, kuris daro gera bet kuriam gyvūnui”.

Induizmas

Senovės indų įstatymų kodekse “Manu-samhitoje” sakoma:”Negalima gauti mėsos nepakenkus kitai gyvai būtybei, todėl susilaikyk nuo mėsos”.

Budizmas

Buda sakė: ”Nežudyk jaučio, ariančio tavo laukus” ir “Nepasiduok pilvapenystei, kuri verčia skersti gyvulius”.

Ekonominis ir ekologinis aspektai

Galbūt įtikins šis faktas, kad javais užsėtas laukas, baltymų duoda trisdešimt kartų daugiau, nei karvių banda, kurioms tie grūdai sušeriami.

Indijos gyventojai per metus suvartoja apie 200 kg grūdų, didžioji dalis tiesiog suvalgoma. O europietis vidutiniškai suvartoja 1000 kg grūdų; beveik 90% pirma sušeriama mėsai auginamiems gyvuliams

Mitybos problemas tyrinėjantis mokslininkas Džinas Mejeris, iš Harvardo universiteto, apskaičiavo, kad sumažinus mėsos produkciją nors dešimčia procentų, būtų sutaupyta gyvuliams skirtų grūdų, kurių pakaktų pamaitinti 60 milijonų žmonių.

Kita kaina, kurią mes mokame už tai, kad vartojame mėsą,- nualinta aplinka. Skerdyklų ir fermų nutekamieji vandenys bei srutos- pagrindiniai upių bei upelių teršėjai. Mėsos pramonė ne tik teršia gėlus vandenis, bet tuo pat metu neatsakingai juo švaistomasi. Georgas Borgstromas teigia, kad mėsos pramonė teršia aplinką dešimt kartų daugiau, nei gyvenamieji rajonai ir tris kartus daugiau nei gamybos įmonės. Polis ir Anė Erlichai knygoje “Gyventojai, resursai ir aplinka” rašo, kad išauginti vienam kilogramui kviečių tereikia 60 litrų vandens, o vienam kilogramui mėsos gauti – net 1250-3000 litrų.

LITERATŪRA

  1. Sveikatos enciklopedija. “Vaistų žinios” Vilnius, 2003.
  2. Medicinos enciklopedija, II tomas. “Mokslo ir enciklopedijų leidykla” Vilnius,1994.
  3. Andamarita devi dasi “Prasada-seva” Maskva, 2005.
  4. Adiradža dasa “Harė Krišna vegetariniai valgiai” 1994
  5. http://www.gastro.lt/default.asp?DL=L&TopicID=130&ArticleID=255&Page=1 (šiuo metu keičiamas puslapisi)
  6. http://www.geocities.com/meatiskiller/apie
  7. http://www.vegetarizmo.projektas.lt
  8. ЕВАНГЕЛИЕ МИРА ИИСУСА XРИСТА

Parengė: www.laimingi.lt