Categories
Saviugda

Dievui į ausį

laisvė, tisa
Laisvė nuo melo

Įsivaizduokite žmogų, kuris gali pasakyti „Jeigu bent vienas teiginys, kurį aš pasakiau per savo gyvenimą, yra netiesa, tai viskas, ką sakiau, yra netiesa.“ Įsivaizduokite žmogų, kuris visą gyvenimą galvojo tik tiesą, sakė tik tiesą ir elgėsi pagal tiesą. Jeigu jis pažadėjo atvykti penktą valandą, o atvyko dešimt minučių prieš, tai jis palauks prie durų iki penkių ir tik tada užeis – dėl tiesos. Jeigu jis pasakė, kad daugiau šiandien nevalgys, tai tik dėl tiesos, nors bus ir labai alkanas, nevalgys.

Jis tai daro ne vieną dieną ar savaitę, o jau dešimt metų ar visą gyvenimą! Kai tokį žmogų pamato kaimynai ar draugai, jie pagarbiai sako: „Žiūrėkite, Jis ateina!“

Dabar įsivaizduokite, jis pasako: „aš kitą mėnesį kelsiuosi penktą val. ryto“, arba „su persivalgymu baigta, aš valgysiu saikingai“, arba „aš per kitus metus susitvarkysiu „šią“ gyvenimo sritį“. Kaip manote, ar įvyks tai, ką jis pasakė? Per tokio žmogaus žodžius persiduoda tokia jėga, kad tikrai įvyksta viskas, ką jis pasako.

Taigi reikia suderinti mintį su žodžiu ir žodį su veiksmu, tas pradžioje lengva, bet vėliau išnyra seni įpročiai… Kadangi Tiesos „technika“ yra labai galinga, turint triukšmingą protą, su ja reikia elgtis labai atsargiai. Perdegimas čia kainuotų daug pasitikėjimo savimi (tarp kitko, tiesos laikymasis yra paskutinis žingsnis į protinį pasitikėjimą savimi). Net neįsivaizduoju, kaip nedarantys proto raminančių praktikų, tai suvaldys. Juk triukšmingame prote vieną minutę nuotaika gera, ir gali sau pažadėti kalnus nuversti, o po sekundės vėl triukšmas, ir kalnų net nebesimato. Tad reiktų kažką praktikuoti.

Atkrenta visos blevyzgos, apkalbos, apgaulingi pokštai, melagių dienos, vaikų-tėvų „Kalėdų senis“, televizorių ir laikraščių melagiai ir t.t. Atkrenta viskas, kas netiesa. Negali būti tokio dalyko, kad sau galėtum pasakyti „aš sakiau netiesą“. Toks žmogus net nežiūri į potencialų melo šaltinį. Absoliuti moralinė švara.

Kai mintis, žodis ir veiksmas tampa vienu, tada gimsta toks žmogus.

Palieku Jums šią idėją Jūsų pačių interpretacijai ir pridėsiu keletą asmeninių patarimų jos taikymui.

  • Pačioje pradžioje, prieš sakydami, kad kažką padarysite – labai gerai pagalvokite ir tik tada garsiai ir kokiu nors specialiu tonu ištarkite tai.
  • Galite pradėti nuo vienos dienos, trijų dienų ar savaitės išmėginimo.
  • Pradėkite nuo labai paprastų dalykų, pvz.: „dabar aš nueisiu į virtuvė“, tada ten nueinate – vadinasi, sakėte tiesą – valio!
  • Kadangi mūsų protai uraganiniai, patariu sau pasakyti „Darysiu viską, ką ištarsiu sau garsiai ir sąmoningai; kas suksis galvoje ir priburbėsiu panosėje – to ne visada klausysiu.“ Būna, kad galva prišneka visokių niekų, tada tenka vaikščioti ir daryti tas visas „nesąmones“.;)

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

„Ką sakyti?“ visam gyvenimui

Tiesa išlaisvina

Vieną kartą teko tarti žodį „taip“, kurį ištarus aš žinojau, kad gali kilti muštynės, bet žodis „taip“ buvo tiesa. Tardamas jaučiau kiekvienos raidės vibraciją gerklėje. Bijojau. Tas ištartas žodis, man davė tiek daug gyvenime… tiek daug jis man suteikė palengvėjimo ir pasitikėjimo tiesa, kad jos dabar neapleidžiu. Kodėl? Tam žmogui tai buvo kiek netikėta, jis staiga tiesiog „subliūško“ mano akyse. Tada atsipeikėjo, ir viskas pasibaigė taikiai. Laimei, į tokias situacijas daugiau nepatekau ir visus vėlesnius tiesos momentus išgyvendavau su didžiuliu džiaugsmu širdyje, sakydamas sau: „kaip tai lengva!“

Sprendimas visada sakyti tiesą yra vienas geriausių, ką mes galime atlikti. Jums niekada nereikės sukti galvos „ką pasakyti?“ Niekada. Visą likusį gyvenimą nereikės dūsauti ir šnekėti nežinia apie ką, dangstant dalykus, kurių net išvis nebuvo! Bet dauguma iš mūsų esame tiesiog bailiai ir bijosime tai padaryti. Bijosime pasakyti tiesą šeimoje, kai kils klausimas„kas suvalgė visus saldainius?“ (juokiuosi), bijosime pasakyti, kad mums irgi taip buvo nutikę, ar ištarti „aš irgi taip jaučiuosi“, bijosite pasakyti, kad kažko norite. Nieko tokio. Pradžioje tikrai baisu ir pats kažkada bijojau.

Žinote… Į Jus dabar įeina melo anti-virusas. Jeigu Jums tenka meluot, tuomet pamažu Jums tai teks daryti mažiau. Žmonės, kurie meluoja, dažnai net negalvoja, kad tai daro. Jie netgi tą neigia. Jeigu bent dalelę to, ką sakau, sau pripažinsite, tai su šio ar kokio panašaus straipsnio skaitymu melas Jumyse pradės tiesiog mirti. Kaskart, kai sakysite tiesą, tapsite laisvesnis, pradėsite jausti tiesą, jausitės gyvesnis ir lengvesnis. Pradėsite jausti pasitikėjimą ja, mėgautis ja, tapti vienu (-a ) su ja. Pradėsite būti stiprūs, o didžioji dalis nerimo tiesiog dings.

Kalbant apie stiprumą… Ar gali būti stipru kažkas, kas nėra tikra? Ar gali melas būti stiprus?

Tiesai stiprumo išbandymas net nekyla, nes ji ir yra pats stiprumas. Prisiminkite žmones, kurie visada sugeba pasakyti tiesą. Kartais iš jų lūpų tai skamba gal šiek tiek per griežtai, bet ar tai kada nors atrodė silpnai? Ar tai sukėlė nepasitikėjimą jais ar kokį nors nesaugumo jausmą? Aš manau, kad ne – priešingai, nors jie šiek tiek ir „įskaudino“, jais pasitikėjimas tik išaugo, jau nekalbant apie padidėjusią pagarbą. Kodėl? Nes tiesoje nėra baimės.

Melas visada ateina iš baimės. „Ką pagalvos?“, „kas nutiks?“, „kaip aš atrodysiu?“, „kad tik taip nenutiktų…“ ir t.t. Įdomiausia, kad tos velnio baimės visada yra neteisios. Velnias patikimas dviejuose dalykuose – suteikiant baimės pažadą ir netesint pažadų. Baimės visada pralaimi ir praktiškai niekada neišsipildo, o jeigu ir išsipildo, tai nebūna baisios. Nagi? Kada paskutinį kartą įvyko tai, ko bijojote? Ar buvo baisu? Statistika teigia, kad devyniasdešimt atvejų iš šimto baimės yra tik fantazijos, o tai reiškia, kad 90% melagio laisvalaikio yra fantazuoti baimes. (Juokiuosi)

Vienas dalykėlis, kuris Jums gali labai padėti, yra supratimas, kad jausmai nėra Jūs pats. Jūs esate visada. Visada, visada, visada!!! Jausmai būna tik kartais. Jie tai ateina, tai jie išeina, tai jie stiprūs, tai silpni, bet jie visada būna laikini. Taigi jausmai (laikini) – ne Jūs pats (visada). Toliau. Kai ateina baimė, pyktis, liūdesys, išsigalvotas alkis ar dar kas, sakykite sau: „Ar šitas jausmas tai aš? O! Labas baime (ar alki). Kaip gyveni? Ilgam pas mane užėjai? Kitą kartą, kai užeisi, pabūk ilgiau. Gal jau užteks?“, „Labas pykti, ar tu esi aš? Ne? Gaila… Kitą kartą, kai užeidinėsi, aš tavęs nespausiu, negniaušiu, o tiesiog atpalaiduosiu ir paleisiu. Gerai? Jau pabuvai, o dabar tave paleidžiu…“. Kai ateis jausmas, tiesiog pastebėkite jį ir pasakykite jam ką nors, ir jie kaskart (iš gėdos) rodysis vis mažiau ir mažiau. Tą patį galite daryti su įpročiu meluoti ar su bet kuo kitu, kas sukasi galvoje.

Taigi baikime fantazuoti apie nieką, tiesiog atsipalaiduokime, kartais pasakykime „taip“, kartais pasakykime „ne“, bet visada sakykime tiesą. Kai vaikas klaus „ką nupirkai man gimtadieniui?“, atsakysime „paslaptis“. Nusišypsokime ramybėje ir gyvenkime tiesoje.

Drąsos Jums ir geros praktikos.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Sėkmės psichologija

Nuoširdumas ir stiprybė

Nuoširdumas
Nuoširdumas

Keletą kartų per metus tenka važiuoti taksi ir išgirsti vairuotojus kalbančius „racija“. Pradėdami kalbėti „racija“, jie sako, labai gražų, mažybinį žodelį, kuris daug reiškia kiekvieno iš mūsų gyvenimuose – „centriukas“.

Kiekvieną kartą, kai netenkam gyvenimo jėgos, netenkam ir savo centro pojūčio – darome ne iš centro. Tai darome silpnai ir neužtikrintai, nes toje srityje praradome nuoširdumą… Ir štai prieš mus situacija, kurioje „reikia“: meilikauti, meluoti, kontroliuoti, įkalbinėti ar eiti prieš savo norą. „Centriukas“ sako: „ne“, bet žmogus bando, o pabaiga visada vienoda – nemalonumai viduje.

Nuoširdumas yra stiprybė ir bene pati didžiausia. Ar kada nors jautėtės silpnas kai sakėte tiesą? Kai reikia viską išsakyti, yra baisu, bet sakant patiriam didžiulę laisvę ir pamatom, kad tai buvo šimtą kartų lengviau, nei galvojom! Tuo pačiu metu, kai tiesa aplanko liežuvį, širdį aplanko ramybė.

Pastebėkite, kad kai netenkate stiprybės, visada esate įsivėlę į kažkokį „muilą“. Kažkokie klastingi ir neaiškūs, nenuoširdūs ketinimai, intrigos ir pan. Visa tai atima stiprybę, nes nuoširdumo ten nebuvo! Gamta palaiko nuoširdumą ir už jį suteikia žmogui stiprybę. Kai tik imatės laikytis nuoširdumo – visos bėdelės tiesiog išgaruoja.

Mums lieka tik peržiūrėti savo norus, ketinimus, veiksmus, darbus ir sutikrinti juos su nuoširdumu. Pasiryžkite gyventi nuoširdų gyvenimą ir kuo greičiau „nusimeskite“ visus tuos dirbtinumus, jeigu tokių turite.

Ieškokite įkvėpimo, jie pagyvina nuoširdumą

Aukštais idealais įkvėptas žmogus, turi nepamatuojamą jėgą nuveikti savo kilnius darbus, tad ieškokite įkvėpimo. Įkvėpimą lengva rasti šiais būdais:


Skaitykite kuo aukštesnių vertybių knygas. Pasidomėkite dvasingumu, ten parašyta per nelyg daug išminties, kad ją praleisti.
Skaitykite biografijas žmonių, kurie gyveno „iš idėjos“. Lengva užsikabinti ir dirbti su motyvacija aptekti pinigais. Pasidomėkite žmonėmis, kurie gyveno stipriais idealais ir pakeitė pasaulį be finansinės motyvacijos.
Susipažinkite su žmonėmis, kurie gyvena aukštomis vertybėmis, tai bus bene didžiausias įkvėpimas.
Įkvėpianti poezija, dainos ar istorijos.
Paprasta ir nuoširdi malda. Ar įsivaizduojate puolusį į depresiją žmogų, kuris nuoširdžiai tiki Dievu? Aš irgi ne. Pažįstu milijonierių, kuris šiuo laikotarpiu prarado daug pinigų, bet neprarado šypsenos, nes moka melstis (nebūtina būti krikščioniu, kad tai daryti).

Laikykitės savo „centriuko“!

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Karjeros patarimai

Kaip susirasti darbą?

Anksčiau niekaip nesuprasdavau, kaip galima gauti darbą aukštose pareigose, jei nesimokei 10- tukais , neturi dviejų aukštųjų ir t.t. Tik tuo metu praslysdavo pro ausis draugų patarimas- “Eik tiesiai pas žmones”. Taip jau nutiko, kad šituo patarimu pradėjau naudotis tik tada, kai jį perskaičiau vienoje knygoje, tarp straipsnių apie paramos gavimą. Na ir ką, pradėjau eiti tiesiai pas žmones. Prašyti paramos renginiams, prašyti darbo, prašyti mokslų, tik duokit, aš noriu!

Ir pasirodo tai ir yra tas greičiausias būdas, kurio pagalba galima gauti norimą darbą. Visai nesvarbu ar įmonė tuo metu ieško naujų darbuotojų ar ne. Motyvuoti ir norintys dirbti žmonės jai visada yra reikalingi. Yra ir dar vienas dalykas, daug žmonių siunčia savo CV tačiau ne daug kas nori imti ir ateiti tiesiai į tą įmonę, kurioje nori dirbti. Gal net iš karto pasikalbėti su vadovu. Keista, bet žmonės duoda tau tai, ko tu iš tiesų nori. Jie linkę padėti. Net jei tie norai iš pirmo žvilgsnio atrodo įžūlūs ar naivūs.

Vienoje knygoje skaičiau tokią istoriją. Žmogus, dideliame mieste, atėjo darbintis į didelę įmonę. Bet nieko nepešė ir buvo išprašytas. Tačiau jis labai norėjo ten dirbti, tad protestuodamas ir rodydamas savo norą pasistatė palapinę prie tos įmonės durų. Vieną rytą ėjo įmonės savininkas ir pamatė tą žmogų. Jis paklausė savo pavaldinių, ką tas žmogus veikia ir ko jis nori. Jam atsakė, kad jis labai nori dirbti kompanijoje. Savininkas sušuko : “Tai kodėl jis dar nedirba?!”

Bet neskubėkit. Tai tik viena medalio pusė. Kitas dalykas, dėl kurio daug žmonių susimauna- tai paprastas klausimas: “Kodėl nori čia dirbti? Kodėl būtent čia?”. Buvau daugybėje darbo pokalbių ir pasimaudavau ties šiuo klausimu. O užtenka sakyti tiesą. Tikrą tiesą, dėl ko tu atėjai ir kodėl būtent ta įmonė siejasi su tavo tikslais. Mane priimdavo net ir pasakius tai, jog ten atėjau ieškodamas papildomo darbo ir po pusės metų vistiek išeičiau.

“Jei nori iš gyvenimo gauti tai ko nori, turi pirma žinoti, ko nori.” – protingo žmogaus žodžiai.

www.RadauSave.lt