Categories
Motyvacija

Tikras tikėjimas savimi ir stiprybė

„Ei, tikėk savim ir būk stiprus“ sako knyga, kurią skaitai prieš miegą. Su atodūsiu užverti ją, pakėlęs antakį, ir svajoji, kaip tai padaryti. Nors tuo metu atrodo, kad tai vienintelis dalykas pasaulyje, kuris tave išgelbėtų, tu tik puoselėji viltį pasakydamas sau „kada nors, kaip nors..“ ir neri į sapnų karalystę, norėdamas užsimiršti. O kiek vakarų aš taip pralaukiau! Net pats nesuprasdamas ir vis puoselėdamas auginau tą ketinimą tikėti savim. Išaušta diena, kai atrodo, kad tikrai tiki savim ir esi stiprus, bet … yra kažkoks „bet“, ir tada galvoji: „pasiekta ar ne? kas tai ir kaip tai atlikti?“.

Augdamas vidumi imi pastebėti, jog viską reguliuoji pats. Mintis, jausmus ir netgi tai, ką mes vadiname instinktais. Instinktas yra vienas iš labiausiai žmogaus stiprybę neigiančių sąvokų. Tai lyg kažkas, kas turi galią viršum tavęs, nepaisant tavęs. Yra pilnų įrodymų, kad instinktas yra tik sąvoka, o ne prievolė prieš gamtą. Tuos įrodymus galime ir gal netgi turime įrodyti patys sau moksliškai.

Žinote tą momentą, kai pamatome žmogų ir nėra aišku, kokios jis lyties? Žiūri į žmogaus kojas, rankas, visur kitur ir neaišku, o galvoje sukasi: „vyras ar moteris?“ Ir staiga paaiškėja, kad tai priešinga lytis IR TIK TADA staiga „įsijungia“ geismas, kurį vadinam „instinktu“. Taigi mūsų intelektas pradžiai turi duoti „instinktui“ leidimą ir nuo tada mes tampam paklusnūs jausmui. Kai buvau mažas vaikas, vienas bičiulis į kiemą atsinešė dirbtinę gyvatę, su kuria žaidžiant buvo panašu, kad žaidi lyg su kažkokia guma, bet staiga paaiškėjo, kad ji ne guminė ir ne dirbtinė, o gyva! Kiek baimės buvo! Vėlgi, buvo intelektinis leidimas – sprendimas baimei pakilti. Arba Jums kaip nors „sušviečia“ pasižiūrėti tarantulų (tie dideli vorai) patelių puotą, ir Jūs išsigąstate vaizdų monitoriuje! Juk jų čia nėra (fiziškai), bet baimės „instinktas“, o gal geriau tiesiog „jausmas“, yra. Taigi instinktas yra kintamasis, kuris priklauso nuo sprendimo. Stiprus jausmas + nekontroliuojamas sprendimas = instinktas.

Lygiai tas pats jausmo ir leidimo principas galioja tikėjimui savimi ir buvimui stipriu. Mes net nepastebim, jog leidžiam sau tikėti dvejonėmis, o ne savimi. Atėjus keblumams, net nesuprasdami leidžiam sau būti silpniems, kai galim nuspręsti būti stiprūs. Tad reikia kiekvieną kartą, nuspręsti būti stipriems, degančiu ryžtu pasakyti, kad tiki savimi. Gal dvejonės taip lengvai nepasiduos, bet tiesiog sau viduje sakyk ir nuspręsk, kad, nepaisant nieko, būsi stipresnis, atstovėsi dar vieną raundą.

Gana tikėti dvejonėmis, gana tikėti savo asmenybe, kuri kinta perskaičius bet kurią knygą ar pabendravus su stipresniu žmogumi. Gana būti tuo, kurį viskas visą laiką stebina. Gana taip stipriai reaguoti į gyvenimą – nuspręsk, kad gyvenimas reaguos į tave ir kurk pats, įskaitant asmenybę.

Vienintelė vieta iš kur ateina gigantiška stiprybė ir tikėjimas yra ta tyla ir tuštuma, kuri atsiranda paklausus savęs „kas aš?“. Nėra jokios būtinybės atsakyti sau – tai ne testas. Ten tiesiog tyli vieta, kur visada glūdi stiprybė. Tai ta pati vieta, kurioje Jūs būnate, kai skaičiuojate sekundes nuo žaibo blyksnio iki griaustinio garso. Iškart po blyksnio tampat labai budrūs ir ta tuštuma atsiveria.

Ši „būsena“ yra gryna sąmonė, ten tuščia ir tyra. Ji viską tik pastebi ir paliudija, kai joje plūduriuoja mūsų mintys ir džiaugsmingai nardo intelektas. Dėl to sąmonės jausmo mes nejaučiam, kad senstam, nes tas „aš“ jausmas niekada nekinta viduje. Kai dabar sakote ir kai sakėte sau vaikystėje „aš“, jaučiam tą patį „aš“ sąmonės jausmą, todėl visada atrodo, kad kažkur YRA stabilumas, ir tai mes vadiname viltimi. Mus gali deginti, bet tas stebėtojas viduje vis tiek toks pats „aš“. Prisiminkite save tikrai blogoje situacijoje… tas jausmas net ir ten buvo lygiai toks pats – iš ten Jūs gavote stiprybę peržengti tą momentą.

Stiprybė ateina būtent iš to stebėtojo – sąmonės jausmo, kuris stebi viską iš šalies ir sako „tebūnie taip“ visoms situacijoms. Kai tai įvyksta – tu vėl turi jėgų! Esi piktas.. pastebi iš šono, kad esi piktas ir sakai: „O! Aš piktas! Visai įdomus jausmas..“ ir žiūrėk – atsigauni, o jausmas praeina. Visas situacijas galima matyti „iš šalies“, iš to neutralaus „aš“ jausmo, kur gali išlikti ramus ir viską tik stebėti. Iš ten mes galim būti stiprūs, nes sąmonė yra visada tokia kokia yra – nepaveikiama.

Kai būna sunku, tiesiog trumpai prisimink, kad dvejonės esi ne tu, jog jomis nereik tikėt. Sakyk sau „aš“ (tas sąmonės jausmas) esu stipresnis, tiesiog sakyk sau ir jausk „aš“, kad esi, ir pamatysi, kad iškart bus lengviau. Neatiduok sprendimo dvejonėms – neverta. Net pačiose sunkiausiose situacijose sakyk sau, kad esi stiprus, ir jėgų iškart atsiras. Neišeina? Tuo momentu įsivaizduok, kad išeina, ir išeis.

Panašu, kad laivai per audrą turi atsukti savo priekį prieš bangas, kurios juos sutalžytų, jei galėtų suduoti į šoną. Tą patį tikėjimo ir stiprybės smaigalį turime atsukti prieš jausmų bangas ir mes, ir lyg sakyti kiekvienai bangai „taip, tebūnie taip“, nes kitaip – mes bėgam ir esame silpnuose netikėjimo instinktuose.

Liudas Vasiliauskas
Laimingi.lt

Categories
Laimė

Tikėjimas ir ramybė

kalnai, ramybė, tikėjimas
Ramybė

Eik į nuošalią vietą ir užverk save uoloje – ramybės ten nėra. Ramybė yra ten, kur yra tikėjimas, o tikėjimas yra viso ko šaknis.
Ištrauka iš Vedų giesmės

Nors mūsų krašte žodį „tikėjimas“ dažniausiai sieja su Dievu, bet, manau, kad šiomis dvejomis eilutėmis mes galime pagerinti savo gyvenimą ne tik ryšyje su Kūrėju, bet ir visur kitur. Mes jaučiamės ramūs ir laimingesni, kai tikime, jog pavyks. Mes jaučiame taiką ir dosnumą, kai pasitikime veiklose. Šių eilučių pagalba mes galime save patikrinti, subalansuoti ir atlikti didelius sprendimus. Sėkmės.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Pinigų dėsniai Saviugda

Kaip gauti daiktus?

daiktai
Kaip gauti daiktus?

Turiu Jums gerą klausimą.
Ką bendro turi darbas su avietėmis?

Įsivaizduokite, kad ateinate įsidarbinti. Pokalbis einasi sklandžiai, darbdavys šypsosi ir maloniai kažko laukia. Jūsų nuotaika pakylėta ir staiga Jūsų klausia:
– Kiek norėtumėte gauti atlygio?
– Penkis kilogramus rozečių per mėnesį!
– Puiku. Sutarta!

Tai bent sutartėlė!

Tiek rozetės, tiek pinigai, tiek avietės neturi nieko bendro su darbu. Jeigu Jūs „šventai“ norėtumėte už darbą gauti aviečių, o ne pinigų – tikrai gautumėte. Faktas. Norėtumėte daug – gautumėte daug. Norėtumėte mažai – gautumėte mažai. Viskas priklauso nuo standarto, kurį sau patys pasirenkate.

Pagalvokite apie tikslus. Tikslai yra pasirinkimas tam tikrų minčių į kurias nuolatos kreipsime dėmesį ir pamažu sukursime tai savo gyvenime. Visi namai, automobiliai, paveikslai ir t.t. Visi jie yra tik minčių, kurioms buvo skirtas tikėjimas, išraiška.

Dizaineriai, inžinieriai nemiegojo naktimis, entuziastingai svajodami, ilgai dirbo – ir tik pažiūrėkite, kas atsirado šalia tokios paprastos gamtos: mobilūs telefonai, mašinos, erdvėlaiviai… Visa tai iš gamtos resursų: paprastos metalo rūdos, anglies… Ir, žinoma, minties bei tikėjimo. Pažiūrėkite į kurį nors daiktą, esantį šalia. Ar įmanoma jį buvo sukurti be minčių ir tikėjimo?

Mintis tėra mintis, ją pagalvoji, ir baigta; bet ja reikia tikėti, nuolatos kreipti ten savo dėmesį, kad kažką sukurtum. Kaip manote, ar galėtumėte šiandiena gauti makaronų? Esate tuo tikri? O jeigu nejaustumėte užtikrintumo, ar gautumėte makaronų? Įsivelia dvejonė. Jeigu dėmesys liks ties dvejone – makaronų nebus!

Užtikrintumas ir tikėjimas sukoncentruoja dėmesį tik į tą daiktą (mintį) – mūsų atveju tai makaronai – todėl ŠIANDIEN gautumėte makaronų, o ne dvejonių. Jeigu tokiu tikėjimu tikim – viskas išsipildys.

Būkite labai atsargūs su mintimis ir ypač atsargūs su tuo, kur koncentruojate savo dėmesį.

Šiandien žmonėms aktualūs pinigai.
Jeigu žmogus turi piniginių bėdų, tai reiškia tik vieną – jis kreipia savo dėmesį į finansinių bėdų mintis.

Žmonės kalba, kad reikia daug dirbti, bet juk pinigai nepriklauso nuo darbo laiko, nebent tuo tikite – tada esate ilgo darbo vergas (jeigu norite uždirbti daug). Parduotuvių darbuotojai dirba daug, o ar uždirba daug? Jūsų atlygis priklauso nuo to, kuo Jūs tvirtai tikite savo galvoje. Jeigu Jūsų mintyse tvirtai įsitvirtinusi suma 4000, tai ji ir pateks į Jūsų rankas (jeigu išpildysite tikėjimo sąlygas ir nedvejosite).

Ką daryti, jeigu dabar pasaulis sukasi ne į Jūsų naudą ir finansai prasti?

  1. Didžiausia, geriausia ir pelningiausia gyvenimo investicija – parduoti televizorių – gausite pinigų. LABAI SVARBU.
  2. Atsisakykite televizijos žiūrėjimo, laikraščių skaitymo ir visų tų „naujienų“ iš „naujienų portalų“ ir pan. YPAČ, NEREALIAI, VIRŠUM VISKO, LABAI LABAI SVARBU. Ar suprantat? Jokio teliko ar bereikšmių žiniasklaidos fantazijų.
  3. Išsiaiškinkite, ką MĄSTO nesėkmingi, krizės apimti žmogeliai ir tuoj pat meskite taip mąstyti, kalbėti, elgtis.
  4. Išsiaiškinkite, kaip mąsto klestintys žmonės, ir imkite mąstyti taip pat.
  5. Imkite sau teigti: „nors yra kaip yra, man pamažu atsiveria finansinės galimybės, ir aš pagaliau kylu į viršų“. Kartokite sau šį teiginį (mintyse ar pašnibždom, galit ir balsu) tik prabudus ryte ir prieš pat užmiegant bent po kelias minutes. Prisiminkite jį dienos eigoje ir kartais sau jį pakartokite.
  6. Išmokite vizualizacijų technikų. Šitą galite padaryti pažiūrėję „The Secret“ filmą („Paslaptis“, yra išleista ir knyga), paskaitę knygučių apie kuriamąją vizualizaciją. Rekomenduočiau užsukti į Silva metodo kursus ar bent jau nusipirkti knygą. Vizualizacijų taip pat galite išmokti asmeninės laisvės bendruosiuose kursuose, dėmesio valdymo galite išmokti asmeninės laisvės meditacijose.
  7. Žmonės valgo į dieną tris kartus, miega trečdalį gyvenimo, dauguma dirba visą gyvenimą dėl pinigų, bet nėra perskaitę nė trijų knygų apie valgį, miegą ar pinigus. Pasidomėkite, pilna literatūros.

P.S. Nieko nenutiks, jeigu nežiūrėsite televizijos. Per pastaruosius tris metus, nežiūrėdamas „naujienų“ praleidau tik kelis dalykus: pasiankstinęs valandą sužinojau, kad reikėjo persukti laikrodį; Rusija išsirinko naują prezidentą! Tai bent staigmena 🙂

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Saviugda

Tikėjimas III

Visada kada pasakoju apie tikėjimą ir įsitikinimus, ypač apie jų keitimą aš bandau pabrėžti, kad tai labai svarbu ir be to viskas tampa neįmanoma, bet dažnai matau pasyvias reakcijas, tad pabandysiu pabrėžti tai iš naujo.

Praeitą savaitę sužinojau, kur Vilniuje galima nusipirkti gerų prieskonių, smilkalų ir kitokių rytietiškų niekučių. Nuvažiavau į tą parduotuvę, o ten pasirodo visas rytietiškos kultūros centras. Ten žmonės gyvena visiškai kitokioje realybėje, negu likusi Lietuva! Sutikau ten kelėtą vaikų, kurie sakėsi jau gimę šiame tarpe. Jų vardai buvo indiški, jie nuo vaikystės vegetarai ir manau dar daug kuom jie stebintų, tereiktų pasigilinti. Žiniasklaidai ten medžiagos užtektų bent savaitei. Ten viskas kitaip.

Kaip manote, vaikai turėjo pasirinkimą kokį maistą jie valgys ar kokių papročių laikysis? Pasipiktinusiu veidu galima sakyti, kad ne. Pagalvokite apie mūsų papročius. Ar mes galėjom rinktis papročius? Visai nesenai buvo naujametis, per kurį, daugelis iš mūsų su šypsena veide kėlė į viršų šampano taures. Mūsų kultūra mums parinko šampaną ir daug kitų dalykų. Skirtumas tarp mūsų ir kitų kultūrų yra tik įsitikinimai – mintys. Tai tik mintys, kuriomis tikima arba ne.

Žmonės mato ne tai, kas yra. Žmonės mato tai, kuom jie tiki. Žinau, kad kai kurie iš Jūsų tai žino, bet ar esate išbandę įsitikinimų keitimą? Jūsų įsitikinimai yra kaip akių lęšis, jis fokusuoja tik į tam tikrą vaizdą. Patys žinote, kad negatyvūs žmonės visur mato negatyvą, o pozityvūs atvirkščiai. Kai sužinojau, kad galima keisti įsitikinimus pačiam ir taip keisti savo realybės pojūti (nors ir labai dirbtinai), labai apsidžiaugiau. Aš pagaliau turiu šiokią tokią kontrolę, pasakiau sau. Kaip manote, kas nutiktų, jeigu nuvalkiotą „gyvenimas žiaurus/sunkus“ pakeistumėte į „pasaulis veikia mano naudai“ arba „gyventi yra absoliučiai lengva“. Aš žinau, kas nutiktų, man taip buvo. Nuo tada labai atsipalaidavau ir ėmiau daug labiau pastebėti progas. Nevaldomas tikėjimas nežinia kuo yra labai pavojingas. Jis lemia visas žmonių dramas.

Liudas Vasiliauskas

www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Saviugda

Tikėjimas II

Viktor E. Frankl parašė knygą „Man’s Search For Meaning“, kurioje aprašė Žydų genocidą ir papasakojo šokiruojančią istoriją apie koncentracijos stovyklą. Knygos esmė buvo tokia: žmonės koncentracijos stovykloje mirdavo per kelias dienas nuo to momento, kai prarasdavo tikėjimą, prasmę gyventi. Jie tiesiog užgesdavo ir greitai „pasigaudavo“, bet kokią ligą, kuri jiems tapdavo mirtina. Kai naciai tyčiojosi iš Viktor E. Frankl‘o siūlydami jam valgyti, į purviną dubenį įpylę pamazgų su „žalia“ žuvies galva… jis ten matė prasmę. Matė prasmę pergyventi visą tą košmarą ir papasakoti pasauliui apie tai. Dėka tikėjimo jis tapo stovyklos žmonių lyderiu. Su juo tardavosi patys naciai. Kas svarbiausia – jis išgyveno ir papasakojo pasauliui apie tą pragarą.

Aš manau, kad tokiam, kaip jam buvo tūkstančiai progų kiekvieną dieną pamesti savąjį tikėjimą. Dar manau, kad ten nebuvo pasitikėjimo savimi, dėl kurio visi taip eina iš proto. Tad žmonės, kai imatės daryti didelius darbus, užsibrėžiat tikslus, formuojat naujus įpročius ir po kelių bandymų jums nepasiseka išlikite bent su tikėjimu. Pralaimėjimas irgi yra sprendimas. Kai kurie numeta, kai kurie išlaiko tikėjimo testą. Viskas pasibaigia, kai patys nusprendžiate. Nereikia absoliučiai jokio charakterio ir tikėjimo, kad: prisivalgytumėte, grįžtumėte į seną guolį, eitumėte pakelti alaus bokalo ar surūkytumėte dar vieną cigaretę, žiūrėtumėte filmus ar televizorių ir t.t. Jums tereikia plaukti pasroviui, kaip klozeto gyventojui palydėtam iškilmingo krioklio, ir Jūsų gyvenimas tikrai nueis velniop. Tikrai. Gal ir į naudą – įkvėps kitus?

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Motyvacija Saviugda

Tikėjimas I

Merfio dėsnis rašo: „Žmogus be tikėjimo, kaip žuvis be dviračio“. Kaip jau supratot, šį kartą apie tikėjimą. Žmonės beprotiškai vaikosi pasitikėjimo savimi, bet mano galva jie ieško visiškai ne to, o kas liečia Merfio dėsnio – tai tik juokelis.

Aš labai ilgai sukau galvą galvodamas, kodėl vieniems žmonėms pavyksta, o kitiems ne. Kartais žiūri į žmogų ir matai, kad jis gali, bet kažko jam dar trūksta. Lyg jis būtų be energijos, tartum, jo syvai yra išsekę ir žmogus atrodo visai nuvėsęs. Su juo nenori reikalų apsiimti, nes ne pasitikėjimo savim jam trūksta, o tikėjimo bendrąja prasme.

Tikriausiai visi žinote būseną, kai susigalvoji mintyse idėją ar scenarijų, kaip viskas bus. Su įkvėpimu apmastai visus pokalbius , argumentus, ateini su šypsena ir staiga pradedi blėsti. Tuo metu, kai pradedi kalbėti, jauti, kad tavo žodžiai neturi visiškai jokios galios, žodžiai lyg silpni ir jais niekas netiki. Šie dalykai vyksta dėl netikėjimo. Raktas į Jūsų sėkmę yra tikėjimas. Tikėjimas bendrąja prasme (kalbu ne apie religijas, bet gali būti ir jos).

Kai ringe kaunasi boksininkai, visada pralaimi tas, kuris pirmas praranda tikėjimą. Jis tai gali padaryti net prieš kovą. Jis jau žino, kad pralaimės. Kai tik prarandi tikėjimą, viskas pradeda čiuožti žemyn. Tada viskas ima atrodyti beprasmiška. Norisi tik pabaigti reikalą ir sprukti iš ten. Pasitaiko tokių situacijų? Štai kodėl Jūs kartais nesugebate įkalbėti savo pažįstamų domėtis saviugda ar dar kažkuo – jie tuo metu neturi tikėjimo. Jie yra bejėgiai..

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Sveika Gyvensena

Stebuklingas būdas sulieknėti

Iš tikrųjų nėra jokio stebuklingo būdo sulieknėti. Nepadės nei pasaulinio garso dietologai, nei magiškos jų dietos. Nepadės stebuklingos knygos, nei specialiai tau pritaikytos mankštos programos. Gali ant manęs pykti, bet tai irgi nepadės. Jei negali susitaikyti su šiuo faktu, toliau skaityti tikrai neverta, nes tai tik dar labiau tave supykdys bei nuvils.

Na va, tikiuosi likai tik tu, tas, kuris pasiryžęs iš naujo atrasti tikrąją suliekniejimo, tobulų formų paslaptį. O ji, iš tikrųjų,  visai ne tokia, kokią norėtume išgirsti, ji susideda iš keturių dalių: sprendimo, požiūrio, prioriteto ir pastovumo.

Sprendimas. Turi nuspręsti sulieknėti. Priimti galutinį, nekeičiamą sprendimą, visam laikui, negrįžtamai, įgauti kūno formas, kurių geidi. Dar viena labai svarbi detalė – tikėti. Jeigu netiki, kad gali sulieknėti, netiki savo sėkme, tai lyg noras užvesti automobilį, kuriame nėra kuro. Tavo išorė ir vidus turi veikti išvien, darniai, tik taip pasieksi rezultatų, kurių nori.

Požiūris. Ką daryti jei vis dėl to netiki savo sėkme? Naudokis įtaiga. Kiekvieną kartą, kai tik pagalvoji, kad man nepasiseks, ištark sau garsiai – aš esu valingas, aš galiu, aš tai padarysiu! Galbūt tai atrodo kiek kvailoka, bet, prašau, pabandyk. Ne dieną ir ne dvi bandyk, o bent mėnesį ir būtinai kasdien. Kodėl tai turėtų suveikti? Kiekvienai neigiamai minčiai reikia atkirčio – teigiamos minties. Pamažu šios teigiamos mintys persiduos į tavo pasąmonę ir tu jau be pastangų, sąmoningo minčių keitimo, pajusi, kad tiki! Nuoširdžiai, tikrai, savo esybe tiki. Pakitęs požiūris, pakeis ir pasiekiamus rezultatus.

Prioritetas. Dažnas žmogus turintis viršsvorio nori sulieknėti ir kai paklausiu – kas tau trukdo? Jis atsako – jeigu aš tik turėčiau laiko, būčiau puikios fizinės formos, bet, deja, esu per daug užsiėmęs, o kaip žinai paroje yra tik 24 valandos. Žmogau, bet su savo kūnu gyveni tas pačias 24 valandas per parą. Už ką baudi save bloga savijauta, diskomfortu, gresiančiomis ligomis? Apie sporto, mankštos privalumus jau rašiau.

Aš žinau, kiekvienas esame begalo užsiėmę, bet tu turi atrasti laiko pasirūpinti savo sveikata.  Tai turi būti tavo prioritetas.

Pastovumas. Turi atrasti laiko nuolat. Nuolat priversti save eiti į sporto salę ir vykdyti trenerio sudarytą programą. Negali būti jokių – aš šią savaitę pailsėsiu. Taip bus dienų kai eisi iš proto, keiksi žemę ir dangų, bet visa tai praeis. Trumpas diskomfortas praeis ir pasieksi naują komforto lygmenį.

Lieknas, tobulų formų kūnas ne fantastika, o kiekvienam pasiekiamas dalykas, net ir tau! Tik turėk galvoje, vykdyk mano išdėstytą būdą sulieknėti paeiliui. Sėkmės lieknėjant.

P.s. Jeigu tau pavyko sulieknėti, būtų malonu jog skirtum minutę kitą savo laiko ir pasidalintum savo sulieknėjimo paslaptimi komentaruose. Ačiū!

Šaltinis: Gyventi.lt

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas

Laisvas ir turtingas


drugelis, laisveLaisvas ir turtingas, ar ne šių žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkim nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Išties turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikai laisve. Ar laisvė tam tikra pinigų suma banke? Tai kodėl tada kai ją jau turi, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma. Ar tavo norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysi jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Tu juk žinai, kad niekada. Niekada nebus gana jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsi. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia tau.

Tai sakau ne dėl to jog noriu sumenkinti turto ar kitų troškimų reikšmę mūsų gyvenimui. Aš tik noriu, kad suprastum, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, matrica be pabaigos kol jos neperpranti, o kai perpranti gali pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori tau pasakyti, kad tu negyveni gerovėje jog tau dar trūksta… Tegul tai būna užduotis tau – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ tavo pasitikėjimo savimi. Neleisk vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakai sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasi rytoj jei jos nerandi šiandien. Ar tu pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas tavo noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėk mažiau ir saikingai, nes taip ir liksi vergu su visam.

Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Video

Paslapčių ieškome ten kur jų nėra