Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Turtuoliai ir vargšai

Labai aktualus visuomenei klausimas, ko dėl vieni žmonės turtingi, o kiti vargšai? Aišku pirma idėja atėjusi jums į galvą pamačius turtingai atrodantį jaunuolį bus jo tėvai turtingi ir jam viską duoda. Klystate. Antra idėja pamačius turtingai atrodančią merginą – turi turtingą draugą. Irgi galite klysti.  Merginų būna ir savarankiškų, bet palyginus labai mažai. Paprasčiausiai tiek vyrai, tiek moterys būna turtingos ir sėkmingos asmenybės.

Pirmas esminis skirtumas

Turtingas žmogus nuo pat gyvenimo pradžios perka aktyvus, o vargšas norėdamas pasirodyti turtingas pasyvus. Aktyvai tai tokie dalykai, kurie ir malonumą teikia ir pelno atneša, o pasyvai tai tokie dalykai, kuriems išleidžiate pinigus, džiaugiatės jais maksimaliai savaitę laiko, o po to jie tampa nebeįdomus. Bet parduoti jų taip pat negalite nes kaina nukrito daugiau nei per pusę. Todėl vėl taupote naujam pasyvui, norėdami prieš ką nors pasirodyti, pvz draugus, merginas gatvėje, kolegas darbe ir pan. Ir vėl įvykių karuselė kartojasi. Aš asmeniškai noriu išmėginti naują telefono modelį, na šiek tiek juo pasidžiaugti, nusiperku jį gerokai pigiau nei rinkos kaina, atsidžiaugęs parduodu keliais šimtais litų brangiau, noriu pasidžiaugti automobiliais, pradedu prekiauti jais ir t.t. Tiesa šita taisyklė negalioja krizės metu. Ar gerai supratote aktyvų ir pasyvų skirtumus? Jei vis dar galvojate, kad automobilį pirkote šiek tiek pigiau nei rinkos kaina, ar už paskolą pirktas būstas yra aktyvas, vadinasi skaitykite straipsnį iš naujo.

Antras esminis skirtumas

Turtingas žmogus darbą dirba dėl malonumo, o vargšas dėl pinigų. Kadangi turtingas dirba dėl malonumo ir nė negalvoja apie atlygį, jis tą darbą padaro su visą įmanoma meile, atlieka maksimaliai kokybiškai ir būna įvertintas, bet neužmiega ant laurų gavęs pirmą didelį atlygį, ir tada dar labiau stengiasi, atlikti dar geresnių darbų dar kokybiškiau. Ir gauna dar didesnį atlygį, didžiąją gauto atlygio dalį reinvenstuoja dar kartą. O malonumams ir pasyvams išleidžia minimumą. Kiekvienas proporciją tarp išlaidų malonumams ir investicijų pasirenka skirtingai. Netgi investicijoms ir taupymui atidėjęs žmogus tik 10% ir tai jau gali tikėtis turtingo gyvenimo ateityje.

Dabar apie vargšą, jis dirba ir dirba. Kenčia, jam darbas sunkus nemielas, pasidaro miela tik atlyginimo dieną, ir tai tas atlyginimas neatitinka maksimaliai galimo pasiekti toje įmonėje, kur jis dirba. Galiausiai vargšas žiūri į tą žmogų, kuris darbą atlieka su meile ir supranta, kad jis uždirba dvigubai daugiau, bet nesupranta dėl ko. Galvoja juk aš taip stengiuosi, juk tiek dirbu, o jis visvien gauna dvigubai daugiau. Tada pradeda skleisti apkalbas apie turtingą žmogų. Lieja apkalbų kiek tik gali, kad tik labiau apkartintų jam gyvenimą, bet galiausiai apsikartina pats sau. Tada spjauna ir sako, ne šitame darbe nieko negalima pasiekti, bet krizė juk nėra kur daugiau eit… Ir toliau dirba sukandęs dantis, netyčiom susiranda antrą darbą, kartais ir trečią, ir žiūrėk jau dirba 16-18 valandų per parą, malonumams laiko nelieka, draugams laiko taip nelieka, šeimai nelieka, sveikata rūpintis iš vis nėra kada, o uždirbti pinigus taip pat nebelieka laiko. Bet jis gauna tris atlyginimus, džiaugiasi tris dienas per mėnesį, bet ir tai nevisada, nes kartais visus tris atlygius išmoka vieną dieną, sekančią jis juos išleidžia pasyvams. Ir vėl nelaimingas. Galiausiai žiūri, kad tas, kuris atlieka darbą su meile, visvien dirbadamas vieną darbą gauna daugiau atlygio, negu jis dirbdamas tris. Tas, kuris atlieka darbus su meile, su tikslu tobulėti važinėja geresniais automobiliais, turi geresnius ir prabangesnius namus. Turi mylinčius vaikus, žmoną ir visus kitus šeimos narius. Vargšui tik pavydas kyla, krauju spaujaudosi. Ir vis dar sako, o aš taip sunkiai dirbu ir nieko neturiu. Ir galiausiai sako šitas gyvenimas nesėkmingas, aš gimiau neturtingoje šeimoje ir niekada nebūsiu turtingas, gimiau nelaimingoje šeimoje ir niekada nebūsiu laimingas. Ir tai jau senatvės požymis.

Tokius žmones išmokina konsultacijos ir seminarai arba gyvenimas

Tas vadinamas vargšas žmogus gavęs atlygį ir užuot ėjęs į barą pasidžiaugti, turėtų investuoti į save, kad kompetingi žmonės įkvėptų jam naujas vertybes, iki smulkmenų išaiškintų dėl ko šiandien yra taip kaip yra, o ne taip kaip jis norėtų. Bet tokie žmonės niekada neinvestuoja į save, pigiausias seminaras šiai dienai keli šimtai litų, valanda asmeninės konsultacijos šimtas litų. Juk geriau dešimt kartų nueit į barą, pasiguost lygiai tokiems patiems ir pasijusti, kad jus supranta.

Antras variantas visai tai išmokti iš gyvenimo. Gyvenime turi nutikti didelė nesėkmė, kuri priverstų susimąstyti, pavyzdžiui mėgstamo darbo netekimas, susipažįstate su įspūdinga mergina visomis prasmėmis, o ji supratusi koks jūs nevykėlis jus palieka, dar kartais žmonės keičiasi sužinoję apie ilgalaikę ligą. Bet tokių dalykų jums niekada nelinkėčiau. Todėl atsimerkite ir susimąstykite ką darote ne taip.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Pinigų dėsniai

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas, tik ne visi jas pastebėjome

Pinigai draugauja su tais žmonėmis, kurie moka draugauti su jais. Jei tik gavę kurios nors rūšies pajamas, juos ištaškote pasyvams, tai pinigai su jumis tikrai nedraugaus. Yra dar blogesnis variantas, žmonės pajamas gauna labai mažas, o pasyvų poreikis milžiniškas, stipresnis už blaivų protą. Tada įklimsta į paskolas. Dėl ko taip vyksta? Todėl, kad apie draugystę su pinigais mūsų nemokina niekur, mokina tik kaip juos išleisti. Yra tik viename universitete toks dalykas, kuris moko kaip valdyti savus pinigus, bet jis yra pasirenkamas dalykas, ir jį pasirinkę tik dešimt studentų. Kažkodėl tik dešimt, peršasi išvada, o gal vis dėl to žmonės nenori būti turtingi?

Keletas pavyzdžių paprastų žmonių, kurie galėjo šiai dienai būti turtingi

Mergaitė buvo labai taupi. Sulaukusi pilnametystės išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Jai puikiai sekėsi. Buvo pakilimo laikai, uždirbo labai daug, o kadangi buvo ir labai taupi, tai grįžo į Lietuvą su didele suma pinigų. Aišku kaip ir kiekvienas lietuvis, svajoja apie nuosavą būstą, nuosavą automobilį. Atrodo kad tik tai gyvenime neša, malonumą. Taip, šie dalykai neša patogumą ir malonumą. Bet viskam ateina savas laikas. Ta pinigų suma toli gražu nebuvo matuojama milijonais ar šimtais tūkstančių, todėl jai išėjo įsigyti tik bendrabučio stiliaus butas, automobilis ir dar liko tų dalykų išlaikymui, buto įrengimui. Ji viską pasidarė. Esminės klaidos: būsto nereikėjo pirkti pakilimo laikais, nes tokie būstai dabar atpigo kone tris kartus. Taip pat ir jų įrengimas. Toliau automobilis tais laikais taip pat tai buvo ganėtinai įspūdingas modelis, kuris šiai dienai nieko nevertas. Juk buvo galima būstą išsinuomoti, palaukti kol kris kainos, nes burbulas kainų niekada nesitęsia amžinai. Jo svyruoja cikliškai, kyla ir krenta. O apie automobilio įsigijomo būdus jau rašiau ankstesniame straipsnyje. O likusius pinigus taupyti ir laukti palankios galimybės investuoti.

Toliau dar vienas pavyzdys. Kažkada su kolega baigę mokslus gavome gerus darbus. Skirtumas tarp mūsų tas, kad vienam ta sritis patiko, o kitas dirbo tik dėl pinigų. Tas, kuris dirbo tik dėl pinigų, jį gyvenimas netrukus pastatė į vietą. O tas kuris dirbo mėgstamoje srityje, atlyginimas pakilo iki kelių tūkstančių, taip pat gaudavo geras premijas. Jei toks žmogus būtų pinigus taupęs ir atėjus laikui juos investavęs, šiai dienai būtų turtingas. Bet žmonės visada renkasi žvirblį rankoje, o ne briedį girioje. Todėl žmogus nusipirko automobilį vieną sau, kitą draugei. O užlikusius pinigus gyveno labai gerai, turėjo viską ką norėjo, bet toli gražu tiek nereikia. Atėjo ta nelemta krizė, atlyginimai susitraukė, santaupų nėra, poreikiai dideli. Todėl tai nebuvo geras pasirinkimas.

Trečias pavyzdys, kai žmogus prieš metus laiko įsigijo išskirtinio modelio automobilį, tada jam tai atrodė didelis pasiekimas. Bet jei jis tuos pinigus būtų paskyręs pridėtinės vertės kūrimui, o tada jau netgi žinojo tą informaciją. Bet pasirinko tą variantą, kuris buvo delne, o ne girioje. Deja kaip ir patarlė sako, tai buvo žvirblis, o briedį ėmė ir paleido. Pinigus būtų priklausomai nuo pasirinktos priemonės padidinęs tris keturis kartus, vadinasi bučiau turėjęs ir žvirblį ir dar trims žvirbliams likę. Šitas pavyzdys šiek tiek geresnis, nes žmogus po pusės metų suprato, kad reikėjo rinktis briedį girioje ir nepavėlavo pakeisti savo pasirinkimo, nusikratė automobiliu, ir pradėjo investuoti. Taip pat skaičiuoti išlaidas ir dar gilintis savo žinias šitoje srityje. Šiai dienai jam puikiai sekasi ir galima teigti, kad ateityje jis bus labai turtingas.

Ir taip išklausius kiekvieno žmogaus biografiją, galima būtų jam atsakyti kodėl šiai dienai jam yra sunki finansinė situacija. Bet žmonės ir išklausę nedaro išvadų iš savo klaidų. Todėl ta situacija eina vis blogyn.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas

Laisvas ir turtingas


drugelis, laisveLaisvas ir turtingas, ar ne šių žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkim nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Išties turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikai laisve. Ar laisvė tam tikra pinigų suma banke? Tai kodėl tada kai ją jau turi, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma. Ar tavo norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysi jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Tu juk žinai, kad niekada. Niekada nebus gana jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsi. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia tau.

Tai sakau ne dėl to jog noriu sumenkinti turto ar kitų troškimų reikšmę mūsų gyvenimui. Aš tik noriu, kad suprastum, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, matrica be pabaigos kol jos neperpranti, o kai perpranti gali pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori tau pasakyti, kad tu negyveni gerovėje jog tau dar trūksta… Tegul tai būna užduotis tau – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ tavo pasitikėjimo savimi. Neleisk vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakai sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasi rytoj jei jos nerandi šiandien. Ar tu pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas tavo noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėk mažiau ir saikingai, nes taip ir liksi vergu su visam.

Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt