Categories
Sėkmės psichologija

Skaitytojo laiškas apie tobulėjimą

Gavome mūsų skaityto laišką apie vyro tobulėjimą, kelio paieškas ir charakterio ugdymą. Tai pamąstymai apipinti praktiniais patarimais kurie padės kiekvienam vyrui.

Vyrijos problema, ta, kad įvairioje literatūroje – knygose, straipsniuose, seminaruose akcentuojamos tam tikros savybės, kurias derėtų lavinti, kai kur net pateikiami patarimai, kaip tą daryti, tačiau niekur nėra skatinama charakterį lavinti nuolat, sistemingai ir nebijoti to daryti lėtai. Charakteris nėra vienos dienos ar savaitės reikalas. Senoji literatūra, tokia, kaip St. Paulausko „Tvirtos valios raktas“, vysk. Pr. Būčio „Gyvenimo pagrindai“, T. Toth „Jaunuolio būdas“, skatindavo tai daryti nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Šiuolaikinė literatūra skatina daryti, daryti, daryti, kažkur bėgti ir mažai laiko skiria atsisėsti, apgalvoti, eiti į žmones ir mėginti, tada atsisėsti ir vėl apgalvoti. Labai dažnai, kai patariama vienaip ar kitaip elgtis socialinėse situacijose pamirštama pabrėžti, kad svarbiausia ne tai, kaip atrodai kitiems, ką kiti apie tave galvoja, bet kas esi iš tikrųjų.

Ar esi lyderis, ar tik kiti tave tokiu laiko? Ar išvis, tu nori būti lyderis? O gal nori ramaus gyvenimo ir krūvos nuotykiu tau apskritai nepatinka? Kodėl tuomet turi jaustis prasčiau nei tas, kuris negali be adrenalino? Kad esi ne toks, kokį tave norėtų matyti? Koks tu esi? Manau reikėtų susitelkti į charakterio ugdymą ilguoju laikotarpiu. Ne skirti tam savaitę po tris valandas kasdien (kaip seminare), bet po penkias – dešimt minučių visą gyvenimą. Atidžiai apgalvokite, kas esate, ar tikrai esate toks, koks galvojate? Paklauskite kitų nuomonės. Pasvarstykite apie savo silpnąsias vietas ir pagalvokite, ar tikrai norite jas keisti, ar jums jos nepatogios todėl, kad nepatinka kitiems? O gal kaip tik gerai, kad kitiems tai nepatinka, gal tai rodo, kad turite tvirtą stuburą ir kiti pyksta, kad negali jums nurodinėti.

Galų gale, koks norėtumėte būti? Ar tikrai būtent toks? Kodėl? Iš kur kilo noras įgyti tokią savybę? O iš kur kilo noro priežastis? Klauskite „kas, kaip kodėl“, kol atsiremsite į galutinį atsakymą, kuris bus nepajudinamas ir bus priežastimi pati iš savęs. Neužsidėkite kaukės nuolatiniu kartojimu „aš esu drąsus ir energingas“ ar panašiai, nes jei įsikalbėsite, vėliau gali būti sunku pastebėti, kad užsimerkėte prieš realybę, tapote nenatūralus, o aplinkiniai iš jūsų juokiasi.

Svarstykite iš esmės – kodėl pvz. bijote, ko bijote, kas jūsų supratimu baimė ir kas ne, kaip norėtumėte elgtis situacijose, kuriose ši savybė turėjo, bet nepasireiškė ir išsigydykite tas vidines gilumines žaizdas iš vaikystės, kai mokėtės gyvenimo pagrindų, kai jus pastūmė ir neatsiprašė, pažemino, įžeidė ar bardavo už dalykus, už kuriuos derėjo girti, išsigydykite šitas traumas.

Pažinkite save pamažu, gyvenimo pamokas rašykitės užrašų knygutėse, sąsiuviniuose, ant įvairių juodraščių, į diktofoną, į telefoną ar dar kur jums patogu, darykite išvadas, jas nuolat perverskite, atsirinkite kas pasiteisino, o kas ne ir užsirašykite kodėl. Rašykite savo gyvenimo knygą. Nereikia jos publikuoti, niekam daugiau ji gali ir netikti, nes niekas nemąsto taip pat, kaip jūs, tačiau tai bus JŪSŲ gyvenimas, JŪSŲ patirtis ir svarbiausia, knyga, kuri tinka JUMS. Mėginkite ir mėkite keisti įpročius, stebėkite nesėkmes, YPAČ nesėkmes užsirašykite ir išnagrinėkite, taip pat nagrinėkite ir sėkmės atveju kas, kaip ir kodėl. Jei dėl tam tikros savybės kiti iš jūsų tyčiojasi ar juokiasi už akių ir apie tai žinote – pasistenkite išmesti iš galvos. Kitų nuomonė yra bevertė iliuzija, kuri kinta labai greitai. Netgi tada, kai pradėsite kažką keisti, iš jūsų tyčiosis. Net ir tada juoksis, kai bus geroka pažanga. Tačiau laikas gydo žmonių smegenis, atėjus laikui pastebės, kad jų pašaipos stipriai prasilenkia su tikrove ir kad esate visai kitoks. Galų gale, greičiausiai ateis laikas ir jie apskritai pamirš, kad iš jūsų tyčiojosi, tiesiog natūraliai, net nepastebėdami, kad keičiatės ir jūs, ir nuomonė apie jus. Kartais tikrai nuoširdžiai stebiuosi, kokia trumpa daugumos žmonių atmintis. O galbūt tada, kai visai pasikeisite, turėsite galimybę viską pradėti iš naujo ir visa jūsų aplinka pasikeis. Ir puiku – nes pasikeitęs nebenusinešite senojo savo įvaizdžio ir senų charakterio ydų į kitą kolektyvą, kaip atsitiktų nieko nedarant. Jei savo ydą matote jūs – nereiškia, kad mato kas nors dar. Tačiau charakteris turi būti lavinamas ir gyvenimas apmąstomas po truputį, dieną dienon, metų metais.

Turite stengtis išsigryninti savo gyvenimo perlus, savo vertybes ir pažinti save. Tada, kai pilnai suprasite, kas esate, koks esate, turėsite labai didelį pranašumą prieš tuos, kurie nežino ir nėra supratę. Patikėkite manimi, tokia yra dauguma žmonių. Priklausysite mažam ratui, tarsi slaptai bendruomenei, atrasite šventąjį Gralį ir būsite pranašus. Tuomet nebus lengva jūsų pajudinti paprasta kritika ar žodiniu puolimu. Ar kiti gali jus įtikinti, kad pvz., esate mėlynų akių jei žinote, kad jūsų akys žalios? Maža to, jei jūsų akys ir yra mėlynos, tai ką oponentas pasakė naujo? Jei nieko, jūsų neįžeis ir nenustebins, problema tuomet, jei nežinote. O jei ieškosite to daugybę metų ir labai nuosekliai, jums bus netgi įdomu išgirsti, ką jumyse pastebi kiti, ypač patys aršiausi priešai.

Jei kažkas įžeidė – kodėl aš įsižeidžiau? Kokią stygą manyje užgavo, kad sureagavau? Kodėl tą pasakius ar išgirdus širdis pradeda „kalatotis“, o aną – nei šilta, nei šalta? Ir labai dažnai atsakymo ieškome knygose, seminaruose ar pas kitus žmones, per dažnai. Nedarykite to. Skaitykite, bet nesudėkite vilčių į tai, kad atsakymą pasakys knyga. Darykite kaip darė Buda – nuėjo ir atsisėdo po medžiu pamąstyti ir mąstė, kol „nušvito“ – atsakė pats sau į esminius klausimus ir taip išsilaisvino iš iliuzijos apie gyvenimą. Nepaisant to, kad po to 45 metus jis mokė, kiekvienas mokinys į svarbiausius klausimus irgi turėjo atsakyti pats, nes kol pats neatsakai, aiškink nors 100 metų. Jei knygoje ir bus parašytas jums tinkantis atsakymas, tai dar nereiškia, kad jūs jį pastebėsite. Išvados, prie kurių prieinate patys, jus paveiks giliausiai. Be to, kad rasti atsakymą, reikia gerai žinoti klausimą. Ar pirkdamas „self-help“ ar lyderystės knygą galite aiškiai suformuluoti, ko tiksliai iš jos tikitės? Viso to nepamiršti padės užrašai. Rašykite ne tada, kada reikia, o tada, kai yra ką.

Neapsikraukite šiukšlėmis, nerašykite nesvarbių dalykų. Neužsirašinėkite tuščių pafilosofavimų, užsirašinėkite tik tai, kas jums yra tikra įžvalga, keičianti jūsų sampratą apie kokį nors dalyką. Stebėkite kitus žmones, svarstykite, kas vyksta aplink, mokykitės iš kitų klaidų. Aš asmeniškai pasvarstau, pasitariu su kuo nors, kas tame kompetentingas (apie tai taip pat nusprendžiu pats, pažinęs žmogų daugiau), jei išgirstu kažką naudingo užsirašau, tada tai apmąstau, apmąstymus užsirašau, susieju juos (jei įmanoma) su kitais apmąstytais dalykais ir tai taip pat užsirašau. Iš to padarau išvadas, jas užsirašau didelėms raidėm, kad išsiskirtų tekste sau kaip imperatyvą ir mėginu taikyti gyvenime. Jei kažkas vyksta ne taip, kaip tikėjausi, perskaitau užrašus atidžiai stebėdamas, ar nėra klaidos loginėje grandinėje, tada permąstau, ar pats viską atlikau teisingai, ar einu ta kryptimi, kurią užsibrėžiau, ir tada užsirašau pastabas ir pataisymus. Tada ratas kartojasi – padarau išvadas ir einu į gyvenimą tikrinti, jei pasitvirtina – pasiryškinu raudonai, jei ne – žiūriu, kame reikalas. Jei tas dalykas man visiškai netinka – išvis išsibraukiu arba pasilieku kaip įspėjimą, kad prie to negrįžčiau. Tai labai asmeniška, nebūtina kažkam to duoti skaityti ar vertinti nes tai tik jums tinkantys dalykai, apie jus sakantys labai daug tam, kuris skaito. Nemėtykite tokių užrašų bet kur.

Nemanykite, kad permainos vyks greitai, klaidas kartosite, kai kurias galbūt daugybę metų, kol rasite tikrąją jų priežastį ir būdą, kaip pasikeisti. Tačiau asmeninės pažangos kelyje darysite nuolatinę pažangą net ir tuo atveju, jei patys nieko nepastebėsite ir iš tikrųjų ugdysite save, atrasite savo gyvenimo principus ir tai jums bus kur kas naudingiau nei Bodo Shafer ar Robin Sharma patarimai – kad jie duotų naudos, kurios tikisi autoriai, reikia subręsti. Nebijokite pasikliauti savo galva.

Dainius Petravičius