Categories
Karjeros patarimai Laimė Tadas rašo

Kaip išgirsti ir sekti savo vidinį balsą?

Sekundei sustok ir įsivaizduok, kaip jaustumeisi, kaip bendrautum su aplinkiniais ir kaip elgtumeisi, jeigu gyventum vis labiau įkvepiantį, prasmingesnį ir džiaugsmingesnį gyvenimą?

Šiame straipsnyje sužinosi universalų būdą, kaip gyventi savo autentišką, Tau prasmę turintį ir palaimą atnešantį gyvenimą.

Visi esame to savęs klausę…

Tu darai tai kas yra teisinga, tai ką pataria kiti, ką liepia šeima, tai ką mokė mokykloje, o gal net universitete, tačiau vis tiek nejauti gyvenimo pilnatvės. Nuotaikas, kai viskas atsibosta, o gal net atrodo beprasmiška kasdienybė, patiri dažniau nei norėtųsi.

Ir tada kyla be atsakymo širdį drebinantis klausimas – Ką aš iš tikro noriu veikti gyvenime?

„Svarbu ne kiek metų Tavo gyvenime, o kiek gyvenimo Tavo metuose“ – Abrahamas Linkolnas.

Žmogus visada turi teisę rinktis:

1) daryti tai, ką liepia kiti ir įsukti save į užburtą kasdienybės ratą, iš kurio ilgainiui atrodo nebėra jėgų išlipti;

2) arba išdrįsti jau dabar sekti savo tikrąjį gyvenimo mokytoją – tai savo intuiciją ir vidinį balsą.

Literatūroje galima rasti, o ir visi protingi žmonės kalba, kad reikia mokėti klausyti savęs, savo intuicijos, savo vidinio balso – gyventi iš širdies, nes tik tada būsi tikrai laimingas. Tačiau kaip tą daryti? Kaip įsiklausyti ir suprasti, ką širdis nori pasakyti, jeigu protą jau senai užvaldžiusi pasikeitimų baimė.

Jeigu darai tai, nuo ko tampi laimingas, reiškia eini teisingu keliu. Vis gi, dauguma žmonių nežino, ką daryti, kad būtų laimingi.

Didžiausia klaida daroma ta, kad bandoma įsivaizduoti iš karto visą didelį laimės paveikslą. Protas arba nežino kaip tai atrodo, arba nežino kaip ten patekti.

Norėdamas išmokti savęs klausytis, pradėk nuo mažų dalykų.

Paklausk savęs: „Ką dabar padaręs būčiau laimingas?“. Tai gali būti skambutis mamai, ėjimas į sporto salę, darbo keitimas, trumpa kelionė ar susitikimas su draugais. Gavęs atsakymą, iš karto padaryk tai.

Pradėsi stipriau pasitikėti savo vidiniu balsu ir tas pasitikėjimas leis gauti aiškesnius atsakymus. Jausi vis dažniau vidinę palaimą ir suprasi, kad eini teisingu keliu.

„Būti turtingiausiu žmogumi kapinėse man visiškai nerūpi. Vakare einant miegoti pasakyti sau, kad padariau kažką svarbaus – štai, kas man svarbu.“ – Steve Jobs.

Mes gyvename nuostabiame informacijos amžiuje ir, norint ką nors daryti, visada yra galimybės tai išmokti. Reikiamos informacijos lengvai gali rasti internete, artimiausiame knygyne arba mokymo įstaigoje.

Jeigu darysi tai kas tau patinka, tapsi sėkmingu, nes būsi atsidavęs tai veiklai.

Albertą Einšteiną dėl jo neįprastų užsiėmimų kritikavo ne tik mokyklos draugai, bet ir šeimos nariai, tačiau jis vis tiek sekė savo vidinį balsą ir tapo vienas žymiausių žmonių žemėje.

Maiklas Džordanas mokykloje buvo išmestas iš krepšinio komandos, tačiau jis vis tiek treniravosi ir tapo vienas geriausių žaidėjų visoje krepšinio istorijoje.

Ką dabar padaręs būtum laimingas?

Pabandyk tai, Tau patiks…

============================

Paulės atsiliepimas po savaitės paleidinėjimo meditacijos audio įrašų naudojimo:

Manau pagrindinis laimėjimas – dingo baimė bendrauti su žmonėmis! Pasidariau ramesnė. Ir dar, ankščiau pastoviai žmonėse ieškojau trūkumų, dabar gatvėse, transporte, tiesiog priimu juos kaip savo gyvenimo dalį. Ačiū labai.

Paulė M., 30m., konsultantė

Įsigyk paleidinėjimo audio įrašus ČIA.

Categories
Saviugda

Susigrąžinkite savigarbą (I dalis)

Mes, žmonės, esame didingi iš prigimties. Gebame įveikti kliūtis, pasiekti reikšmingų laimėjimų, gerbiame svarbiausias vertybes, patiriame laimę ir dalijamės savo ypatingomis, nepakartojamomis dovanomis su kitais. Trumpai tariant, galime atsakingai kurti visavertį gyvenimą.

Deja, užgriuvus gyvenimo negandoms, visa tai pamirštame. Eidami per gyvenimą susiduriame su nesuskaičiuojama galybe situacijų, galinčių sustiprinti mūsų savivertę arba ją sunaikinti. Vertės pajautimas pradeda nykti ir pastebėjus, jog nepritampame.

Manome, kad esame kitokie ir kaui kuriais atžvilgiais netobuli. Nusprendžiame, kad mums čia ne vieta. Nuo šios akimirkos mūsų gyvenimas prisitaiko prie lūkesčių. O šie netiesiogiai susiję su tuo, kokį save matome. Arba esame verti visų gėrybių, kurias gali suteikti gyvenimas, arba nusipelnėme skausmo ir kančios, nes stokojame savo vertės pajautimo.

Užburtas ratas

Teisdami save pernelyg griežtai, smarkiai sumažiname gebėjimą džiaugtis meile, sulaukti sėkmės ir pertekliaus, kuriuos gyvenimas siūlo vertingiausiems.

Kai mūsų veiksmai remiasi įsitikinimu, jog dėl kažkokių priežasčių nenusipelnėme turiningų santykių, materialinės gerovės ir laimės, išjudiname savo didžiausias baimes: kadangi savigarba ir toliau klastingai nyksta, pajuntame nebegalintys našiai kurti gyvenimo ir sulaukti sėkmės.

Tarsi angis įslenka mūsų sielą žudantis susitaikymas. Nepagarba sau pašėlusiu greičiu įsuka užburtą ratą, atitinkantį neigiamus lūkesčius ir sustiprinantį nusivylimą savimi. Savigarbai ir toliau mąžtant, mažiau tikėtina, kad imsimės veiksmų, kurie ją sustiprintų.

Abejonių savimi grandinę pertrauksite sukūrę jėgų suteikiančius paaiškinimus apie kitų kalbas ar veiksmus, užuot pasidavę žudančiam ir nevisavertiškumo kompleksą žadinančiam negatyvumui. Įguskite skirti faktus nuo jų interpretacijos.

Faktai ir interpretacijos

Dažnai pasakytus žodžius ar veiksmus supainiojame su potekste, savo pačių priskirta šiems žodžiams ar veiksmams. Žmonės, kamuojami nevisavertiškumo jausmo, dažniau visus gyvenimo įvykius tapo tamsiais atspalviais. Situacijoms suteikta svarba nudažoma neigiamais asmeniniais potyriais, nors iš tiesų piktų ketinimų gal net nebūta.

Tokios žemiau juostos kertančios interpretacijos akimirksniu pažadina pyktį, liūdesį ar baimę. Šios emocijos netrukus tampa gerai pažįstamos ir teikia apgaulingą saugumo jausmą.

Nors nemėgstame jaustis pikti, liūdni ar išsigandę, sukuriame paaiškinimus įvykiams, neva išprovokavusiems šias emocijas. Faktus neigiame interpretacijomis. Emocijoms stiprėjant, situacijas neadekvačiai vertiname vis tvirčiau. Kuo dažniau taip elgiamės, tuo sparčiau nyksta savigarba.

Gera žinia yra ta, kad visi gali išmokti priskirti teigiamą ar neutralią reikšmę žodžiams ar veiksmams, pakeisdami tipiškas neigiamas potekstes.

Pirmiausia reikia atskirti faktus nuo jų interpretacijų. Tai ypač pravartu išgyvenant stresą ar sielojantis, kai apima pyktis, liūdesys ar baimė. Šios emocijos tarsi raudona vėliava įspėja, kad faktus painiojame su interpretacijomis, vis tvirčiau kalame save prie kryžiaus ir naikiname savivertę.

Žlugdantis vidinis balsas

Patyrinėkime šį žlugdantį vidinį balsą smulkiau. Įsivaizduokite jį kaip ant jūsų pečių pakibusį cinišką personažą, kurį pavadinsime Čipu. Labai svarbu atskirti menkinantį Čipo balsą ir jus kaip visumą. Čipas gali būti vyriškos ar moteriškos giminės, įsikūnijęs į abejojančius tėvus ar ankstesnius naikintojus.

Svarbu atskirti pesimistinį Čipo patarimą nuo intuicijos ar pasąmonės kuždamos išminties. Pirmasis yra skeptiškas ir pagrįstas baime, antroji – spinduliuoja vidine įžvalga. Jūsų intuicija niekada neklysta. Tai visažinė vidinė šviesa, vedanti jus per audringos gyvenimo jūras.

O štai Čipas, priešingai, gali būti kryptingas, tačiau nenoriai ginti jūsų pranašumus ir nepadedantis jums gerai jaustis. Jo darbas – priversti jus jaustis nesvarbų, apsaugoti nuo rizikos, amžinai įkalinti rutinoje ir išugdyti nevisavertiškumo kompleksą. Jis stengiasi iš visų jėgų, šnabždėdamas jums į ausį nesmagiai pasijusti priverčiančias nesąmones.

Baigtis paprastai yra dvejopa. Pirmuoju atveju numojate ranka į visus poreikius ir svajones, vengiate nepažįstamų situacijų ir iš didingo žmogaus tampate mažu žmogeliuku. Antruoju atveju mėginate įrodyti Čipui, kad jus menkindamas jis klysta. Galbūt skirtingais gyvenimo atvejais esate išgyvenę ir vieną, ir kitą scenarijų.

Kitoje dalyje aptarsime, kaip dar gali mums pakenkti savivertės trūkumas, arba tiesiog Čipas.

Joe Rubino

Susigrąžinkite savigarbą (II dalis)