Categories
Etiketas

Geras Tostas – Gera Nuotaika

Kiekvienose vestuvėse neišvengiamai ateina tas nemalonus momentas, kai piršlys netikėtai pakviečia mus pasakyti tostą jaunųjų garbei. Ir neišvengiamai visada atsiranda bent vienas svečias, pradedantis kratytis šios dažniausiai kažkodėl nemalonios prievolės. „Ai, aš dabar nekalbėsiu“, „gal vėliau“ – tradiciniai atsikalbinėjimai, ir nieko nėra klaikiau, kaip juos girdėti, užuot išgirdus širdingą ir nuoširdų palinkėjimą dažniausiai išties artimiems žmonėms.

Juoba kad yra taip paprasta tai padaryti…

 

TOSTŲ ISTORIJA

Dėl kažkokių keistų priežasčių tostai mūsų pasąmonėje dažniausiai asocijuojasi su gruzinų ar kitų Kaukazo tautų kultūra, tačiau iš tikrųjų ir žodžio „tostas“ ir paties tosto, kaip tradicijos šaknys glūdi Vakarų Europoje. Tostas prie stalo yra anglų, o tostas vestuvėse – škotų išradimas.

Žmonės gėrimų taures kilnojo dėkodami dievams už suteiktas malones jau antikos, galbūt net ir priešistoriniais laikais – tiesa, linkėti dievamsi laimės ir sveikatos būtų buvę per drąsu, galų gale, tam jie ir buvo dievai, kad viską turėtų. Tokiu būdu savo dievams dėkojo hebrajai ir persai, egiptiečiai ir graikai. Yra žinoma, kad hunų vadas Atila kiekvieno valgio metu savo dievams padėkodavo net tris kartus, kiekvieną kartą susiversdamas taurę midaus ar panašaus gėrimo.

Tačiau senovės Romoje atsirado paprotys dėkoti  ir žmogui, imperatoriui – kaip ten bebūtų, kai kurie jų irgi apsiskelbdavo esą dievybės įsikūnijimas. Fabijus Maksimus netgi buvo išleidęs įstatymą, draudžiantį romėnams valgyti ir gerti, nepadėkojus jam už taiką, laimę ir ramybę.  O kartu su tuo atsirado ir tradicija visada dėkoti tam, kas paduoda taurę gėrimo ištroškusiajam.

Seniausias tostas, kokiu mes pažįstame šiandien, yra užfiksuotas apie 450 metus Anglijoje – tada saksų princesė Rowenta, keldama taurę anglų karaliaus Vortigerno garbei, palinkėjo jam sveikatos. Į tai karalius atsakė: „gerk į sveikatą“. Tą patį vakarą jie abu, beje, dar ir apsivedė. Toje pačioje Anglijoje atsirado ir būtinybė geriant atsistoti ir pasisukti veidu į veidą – mat ten klastingieji danų vikingai X amžiuje garsėjo kaip gebantys draugiškų derybų metu perrėžti anglams gerkles būtent tada, kai tie užsiversdavo taures su gėrimais, taip patvirtindami savo sutartis… Nuo to laiko ir buvo suvokta, kad gerti saugiausia – stovint, pasisukus veidu į kitą, ir žvelgiant jam tiesiai į akis. Kraugeriškas yra ir skandinaviškas palinkėjimas „skol“, kuo dažnas mūsų mėgsta pagerbti kolegas iš Danijos ar Švedijos, keldamas taureles į jų sveikatą. Pats žodis „skol“ yra kilęs nuo senovės norvegų kalbos žodžio „skoal“, reiškiančio „dubenį“ su tiesiogine aliuzija į senovinį paprotį gerti iš nukautų priešų kaukolės…

Ankstyvaisiais viduramžiais atsirado ritualas susidaužti taurėmis. Manoma, kad tai kilę iš siekio įrodyti svečiui, kad jo gėrimas nėra užnuodytas, kaip tai buvo madinga daryti anais laikais. Susidauždami taurėmis žmonės stengdavosi, kad dalis gėrimo iš jų taurių persilietų į sugėrovo – tai ir buvo laikoma gerų ketinimų įrodymu. Graži versija, tačiau jai pagrįsti nėra rasta nė vieno įrodymo. Kitos versijos teigia, kad susidauždami taurėmis viduramžių krikščionys siekdavo išgauti garsą, primenantį varpų skambėjimą – taip neva nuo vaišių stalo būdavo nuvaromi velniai. Taip pat manoma, kad žmonija taurių susidaužimo ritualą išrado siekdama patenkinti visus penkis savo pojūčius – nuo tada gėrimą buvo galima paragauti, paliesti, pamatyti, užuosti ir, susidaužiant taurėmis – išgirsti.

Pats žodis „tostas“ atsirado XVII amžiaus pabaigoje Anglijoje ir jis reiškia tą patį žodį, kurį mes netaisyklingai vartojame apibūdindami je skrudintuvėje apskrudintą duonos riekę. „Tostas“ ir buvo keptos duonos trupiniai, pilami į gėrimą kaip prieskonis arba papildas gėrimo skoniui pastiprinti. Tai buvo turtingų žmonių privilegija, todėl gėrimai, keliami iškilmingomis progomis ir buvo pradėti vadinti „tostuotais“, vėliau – tiesiog „tostais“. Na, o tostai per vestuves jaunųjų garbei, kaip minėta, škotų išradimas. Ten XVII amžiaus pabaigoje dvi šeimos, sutarusios dėl savo atžalų santuokos, tai užtvirtindavo viskio buteliu ir dar iki vestuvių palinkėdavo sužadėtiniams laimės ir sveikatos. Tokį pat linkėjimą galėjo pasakyti ir vestuvėse dalyvaujantys svečiai.

 

KAIP PASAKYTI GERĄ TOSTĄ

Pradžiai – jei einate į renginį, kuriame gali tekti sakyti tostą, pasiruoškite tam. Pasiteisinimas „aš nepasiruošiau“ skamba taip pat kaip ir „aš čia atėjau tik paėsti ir prisiliuobti jūsų sąskaita“. Bet jei esate šeimininkas, neverskite kalbėti tų, kurie išties nenori tai daryti, gal tas žmogus yra tiesiog drovus ar turi kalbos defektą – neverskite svečių pasijusti nepatogiai. Ir, žinoma, kalbėdamas pasistenkite atsiminti abiejų jaunųjų vardus – tai irgi pasiruošimo reikalas.

Tostą, beje, galite sakyti ir sedėdamas. Vakaruose tai yra visiškai priimtina, juoba kad net senovės Anglijoje ir Prancūzijoje tai buvo reglamentuota ir įstatymų po to, kai du karaliai, savo karo laivuose keldamiesi sakyti tosto, susimušė savo galvas į žemų lubų sijas, buvo nuspręsta, kad saugiau bus tai padaryti sėdint… Mūsuose priimta sakyti tostą stovint, todėl visad atkreipkite dėmesį į tai, kokios tradicijos vyrauja tose vestuvėse, į kurias esate pakviestas.

Jei sakote tostą atsistoję, stovėkite tiesiai, nemindžiukuokite. Nevenkite savo žvilgsniu apdovanoti kiekvieno svečio.

Nesakykite tosto, jei esate daug išgėręs – tada atrodysite tiesiog kvailai. Pasistenkite atlikti šią prievolę iki tol, kol pasieksite nepageidaujamą kondiciją. Juoba kad girtas žmogus visada kalba neaiškai, nerišliai ir yra linkęs pamesti minties giją.

Tostą sakykite aiškiai ir garsiai, nemurmėkite sau po nosimi. Tiesiog atminkite, kad ne visi gali girdėti tai, ką kalbate.  Ir nors esate tai matę Holivudo filmuose, neskaitykite tosto iš lapuko – banalios falšyvo nuoširdumo frazės, rastos internete,  dar nėra nieko pradžiuginusios. Kalbėkite iš širdies, tada bet kuris tostas skamba geriausiai.


GERO TOSTO TURINYS

Atsižvelgiant į tai, kad tostai buvo sukurti kaip priemonė pagerbti, padėkoti ir palinkėti, tiesiog būtina laikytis šių trijų veiksnių, kurie kiekvieną tostą padaro nuoširdžiu ir prasmingu. Nepliaukškite niekų, tiesiog sakykite tai, ką norite pasakyti – apie savo pagarbą, meilę ir kitus gerus jausmus jaunųjų atžvilgiu.

Pradžiai – visada prisistatykite ir apibrėžkite savo santykį su jaunaisiais. Kompanijoje gali būti, o ir bus žmonių, kurie Jūsų visai nepažįsta ir nesupras, ko Jums taip juokinga tai, ką sakote.

Parodykite pagarbą jaunųjų tėvams, nes greičiausiai tai yra tie žmonės, kurie apmokėjo visą šią puotą.  Padėkokite virėjoms už skanų maistą ir jaunųjų tėvams už „nuostabius ir pagarbos vertus vaikus“.

Visuomenėje egzistuoja mitas, kad sakant tostą jauniesiems, būtina papasakoti kokį juokingą atsitikimą apie juos. Tiesą sakant, tai yra visai neprivaloma, ypač suvokiant, kad tai, kas juokinga Jums, nebūtinai bus juokinga kitiems. Atsargiau su juokais, tai visada yra pavojinga zona. Tiesiog atminkite – Jūs pakviestas ne kaip samdytas klounas visus juokinti, o kaip žmogus, širdimi artimas jauniesiems.

Nevenkite apibūdinti jaunųjų. Užtenka paminėti bent penkis būdvardžius, kurie Jums ateina į galvą (arba Jus žavi), apie juos pagalvojus (žinoma, geraja prasme…) Jauniesiems bus malonu tai išgirsti.

Jei esate artimesnis kuriam nors iš sutuoktinių, papasakokite apie jų susipažinimo įspūdžius, ypač tai, koks buvo, pvz., jaunikis iki susipažinimo su jaunąja, kuo ir kaip pasikeitė (žinoma, tik į gerąją pusę, ar ne?), kaip Jums asmeniškai apibūdino savo būsimąją nuotaką. Nevenkite pagražinti tokių istorijų. Kaip sakoma politinių technologijų kursuose: „niekada neleiskite teisybei sugadinti gražios istorijos“.

Jei esate vedęs, duokite jauniesiems patarimą ar papasakokite jiems tai, ko išmokote pats. Pasiūlykite pasinaudoti suteikta informacija.

Nevenkite pabrėžti, kad jaunieji yra verti pagarbos ir būti sektinais pavyzdžiais. Ypač šiais laikais, kai vestuvės yra išties tvirto pasiryžimo įrodymas. Tai yra puiki progra pademonstruoti savo meilę jiems abiems.

Neužbėkite už akių, ypač kalbant apie būsimus vaikučius, karjerą ar turtą. Kadaise Prūsijos karalienė Luiza nuolankiai keldama taurę į jos karalystės užkariautojo Napoleono sveikatą, pareiškė: „jis užėmė mūsų žemes, bet greitai jas mums grąžins“. Į tai Napoleonas atsakė: „neišgerkite viso gėrimo, ponia“.

Elegancija.eu
Categories
Galia ir pinigai Santykiai ir Seksas

Moterys, pinigai, karjera ir kiti niuansai.

Nenoriu nieko įskaudinti, įžeisti ar kažką nuvertinti. Tiesiog, tai yra pastebėjimai, kurie yra realūs ir patvirtinti faktais. Šį kartą pasakosiu apie tai, kokia turėtų būti moteris vyrui, apie pinigus, karjerą ir kitus niuansus. Galite pagalvoti, jog tai mano nelaimingos meilės tuščiažodžiavimai ar pasisakymai  žmogaus, kuris reikalauja dėmesio.

Pažįstu daugelį porų, kurios gyvena tam, kad gyventų be karjeros ir kitų pasiekimų. Vyras atrodo “prispaustas”, o moteris nepatenkinta lytiniu gyvenimu. Daug porų mano, kad myli vienas kitą, o po kelių metų pastebi, kad tai kankynė. Visad į moterį  žiūrėjau kaip į žmogų, kuris skirtas vyrą iškelti į aukštumas ir  padėti užlipti karjeros laiptais greičiau, nei jis pats gali įsivaizduoti.  Man moteris asociuojasi su grožiu, gėriu, švelnumu, sėkme, šypsena, laime.. Galėčiau vardinti ir vardinti.
Esu girdėjęs daug istorijų apie sėkmingus verslininkus, kurie, padarę pasaulinę karjerą 80% pokalbio pasakoja apie savo moterį, kaip ji padėjo jam visko pasiekti. Visada sakiau, kad nebūsi sėkmingas, jei turėsi daug moterų, tiesiog jos švaisto tavo laiką ir energiją, kurią gali panaudoti visai kitur, o turėdamas tą vienintelę, vyras pats netiki, kad jam taip sekasikad ir ko besiimtų. Moteris, kuri yra patenkinta ir vyro vidumi ir išore jį įsimyli, tada ir prasideda stebuklai. Moteris atiduoda jam visą savo šilumą, gėrį, harmoniją, meilę ir dar motyvuoja kiekvieną vyro žingsnį, kad ir ką jis bedarytų, palaiko kiekviename gyvenimo etape, o vyrui tada visai nerūpi kitos, jo galvoje tik jo moteris, ta vienintelė, ir jo karjera, daugiau jam nieko nereikia.
Vyrui ypatingai svarbu kuo jis užsiima ir koks jo statusas aplinkoje, o aš manau, kad didelę dalį sukuria antra pusė. Tokiu atvėju jis gali atiduoti visus iki vieno pinigus , atiduoti rūbus ir nuogas vaikščioti vien todėl, kad jo moteris jam suteikė tiek daug. Bet ne visos moterys yra tokios. Kaikurios turi nuoskaudų iš praeities ir nejaučia pasitikėjimo, o jei nėra pasitikejimo, tai nėra ir palaikymo. Tuomet vyras jaučiasi blogai ir nenori jokių santykių. Seksas yra ne esmė, per jį pilies nepastatysi, kaip sakau aš. Turėti galybę moterų ir jom visom dalinti dėmesį irgi nėra esmė.
Labai tikiuosi, kad po šios rašliavos bent kas nors pakeis savo mąstymą ir bus laimingi, o kažkam sujauksiu mintis. Moterims linkiu būti labai moteriškom, nebūti karjeristėm, o tokius paversti savo vyrus. Vyram palinkėčiau sutiktį tą tikrąją moterį, kuri jus iškels aukštai aukštai. Turiu patarimą – nedraugauk su mergina, jei nematai jos ateityje kaip savo žmonos. Sėkmės ir harmonijos!

Categories
Karjeros patarimai

Apie mokslą, norus, svajones ir kitus specialistus.

Man labai įstrigo miesto gatvėse nusilupęs ir apsiplovęs nuo lietaus užrašas: ”Aš noriu, kad mano namą statytų specialistai.”. Labai vertingas ir labai motyvuojantis užrašas. Toks nesutvarkytas ir neprižiūrimas plakatas, o fone mažas vaikas. Kai pagalvoji, mažai kam tai rūpi, nes dauguma save laiko profesionalais savo srityje, o netgi būna ir taip, kad apie tą sritį nieko neišmano, bet bando daryti taip kaip jam atrodo gerai. Aišku, ši tema yra perkalbėta ir apkalbėta jau daug kartų. Kam neįdomu ar galvojate, kad tuščiažodžiausiu – prašome toliau neskaityti ir palinkėsiu sėkmės.

Vienas mano giminaitis turi įmonę, kurioje dirba du šimtai žmonių. Kartą aš jį pradėjau kamantinėti kaip sukūrė visą verslą, nuo ko pradėjo ir t.t. Labiausiai įstrigo tai, jog viską sukurti yra tuščias reikalas, tai tik finansinis rodiklis, kuriu tuo metu sunkvežimiais veždavo norėdamas papramogauti(keista sakyčiau pramoga). O didžiausią problemą jau dvidešimt metų jis turi tokią, kad nėra specialistų. Išsiaiškinom, kad jam dirbančių 95% žmonių tai daro tik dėl pinigų, kad pragyventų ir tai labai natūralu ir normalu, nes žmonija nesupranta, kad įmanoma veikti tai ką nori ir gauti gerus pinigus. “Man reikia specialistų inžinerijos srityje, IT specialistų, agronomų ir t.t., bet kur tokių rasti? Taip, turiu vieną agronomę, kuri tikrai gera specialistė, bet ji iš kito miesto, aš geriau jai sumokėsiu už kurą ir dar gerą algą mokėsiu, kad pas mane dirbtų, nes man susitaupo daugybė laiko, o mano amžiuje laikas labai svarbus.” .
Atsivertęs žurnalą “Žmonės” , jis man rodė pateiktą bent dvidešimt verslo idėjų, kurias galėtų realizuoti kiekvienas žmogus, investavęs minimumą, tik reikia noro ir tuo domėtis. Jis net pradėjo juoktis, jog žmonėms visks ant lėkštutės paduoda, o niekas nereaguoja, visi nori lengvai, greitai ir daug. Man labai gaila, kad baigiantys mokslą abiturientai išvyksta iš Lietuvos ieškoti kažko ten, kur doleriais lyja. Niekur taip nėra, o su diplomu esi visur lygus. Jeigu kiekvienas abiturientas studijuotų nuoširdžiai tai, kas jam patinka ar kas jį domina, sukurtų iš to labai šviesią savo ateitį, vėliau pats nesuprastų, kaip taip lengvai pinigai uždirbami, nes jam patinka taip dirbti ir taip daryti. Auga nauja karta, kuri ateityje pakeis ir seimo narius, sutvarkys įstatymus, ekonomiką ir t.t.. Aš manau, kad greitu metu Lietuvoje bus gera gyventi, nes visi žmonės sensta, ilgai neužsiliks nei seimo nariai, nei ekonomistai, nei profesoriai, nei daktarai, – viskas keičiasi. Viskas optimizuojasi ir atsinaujina, belieka to sulaukti.
Pabaigai norėčiau paraginti visą jaunimą pasilikti Lietuvoje ir daryti karjerą čia. Jūs net neįsivaizduojate, kokias turite galimybes sukurti kažka naujo Lietuvoje, tik reikia domėtis ir veikti. Tada tai darysi geriau už kitus, o kai darysi geriau už kitus – būsi geriausias.
Linkiu visiems abiturientams pasirinkti teisingą mokslų kryptį ir linkiu, kad jūs padarytumėte karjerą, o ne karjera jus. Sekmės!

Categories
Pinigų dėsniai

Milijardieriaus iš Brazilijos patarimai

Kai kurie teigia, jog Eika Batista multimilijonieriumi tapo būdamas 23-iejų metų. Tad apie verslą ir pinigus šis žmogus tikriausiai šį bei tą žino. Šiuo metu tai aštuntasis turtingiausias žmogus pasaulyje, kurio turto vertė siekia 30 mlrd. JAV dolerių.

Batista neslepia savo gyvenimo misijos – tapti turtingiausiu žmogumi planetoje. Norint pasiekti šį tikslą savo turimą turtą reikėtų padidinti dar 2,5 karto (šiuo metu turtingiausias planetos žmogus yra meksikietis Karlošas Slimas Helu su 74 mlrd. JAV dolerių).

Tiesa, milijardierius randa laiko ir kitiems užsiėmimams, pvz. knygų rašymui. Neseniai buvo išleista jo parašytas “Eike Batistos X faktorius: didžiausio Brazilijos verslininko karjera” veikalas.

Tai nėra autobiografija (Batista teigia, jog ją šiuo metu kaip tik rašo vienas “New York Times” žurnalistas). Veikiau joje aprašytas milijardieriaus verslo filosofija bei požiūris į pinigus. Joje pateikta daug patarimų verslo bei finansų klausimais.

Didžioji dalis jo verslumo atsirado savaime, susidūrus su gyvenimiškais iššūkiais jau nuo pat mažumės. Tarkim, Batista kentėjo nuo astmos. Mama užrašė jį į plaukiojimo pamokas, kad kiekvieną treniruotę jis baigtų karštame baseine. “Tai mane supykdė, tačiau per trumpiau nei metus aš pasveikau. Tada supratau vieną svarbią pamoką: kaip asmenybė tobulėji tik tada, kai susiduri su iššūkiais”.

Batista teigia, jog yra labai daug panašių knygų. Skirtumas tas, jog jas rašo niekuomet milijonų neuždirbę žmonės. “Žmonės žino mano darbus. Aš vienas geriausių pasaulio verslininkų. Vykdome veiklą 20 skirtingų sektorių. Pradėjau nuo nulio. Tai turėtų būti nemaža paskata nusipirkti mano knygą”, – teigia brazilas.

Dešimt Eike Batista patarimų

  • Būdamas vienišas laimingu netapsi. Patirties dalijimasis su kitais yra naudingas dalykas.
  • Kaip asmenybė augi tik susidūręs su iššūkiais bei kritiniais momentais. Verslininkas turi būti pasiruošęs veikti esant nepalankiai situacijai.
  • Geras pardavėjas yra geras klausytojas.
  • Tikėk savimi. Jei abejosi savimi, tavimi netikės nei darbuotojai, nei vartotojai.
  • Nepasiduok po pirmos nesėkmės. Remkis intuicija, bet nespjauk į statistiką ir rinkos tyrimus.
  • Nemanyk, jog esi nesustabdomas. Tobulybė versle neduoda puikių rezultatų. Nesiek tobulybės, siek sėkmės.
  • Turėdamas svajonę padidini savo šansus kažko pasiekti gyvenime. Tačiau reikia būti praktišku svajotoju.
  • Žiūrėk į priekį. Stenkis pamatyti tai, ko pamatyti iš pirmo žvilgsnio neįmanoma.
  • Verslas yra rizika, tačiau rizikuoti dėl rizikos yra kvaila. Stenkis sumažinti ją kiek įmanoma labiau.
  • Atsitiktinė sėkmė yra svarbi kiekviename projekte. Tačiau ji aplanko tik tuos, kurie daug dirba.

 

Categories
Karjeros patarimai Motyvacija

Gyvenimas, jausmai ir tai kas trumpa.

Gal ir keista bus girdėti nuo ko kilo idėja parašyti straipsnį apie gyvenimą. Aš šiaip asmeniškai nesu mėgėjas gerti alkoholinius gėrimus, labai retai, nors ir dirbu naktiniame klube. Vieną naktį sumasčiau šiek tiek atsigerti. Nuojauta.:) Visą vakarą gėriau apsentą su tam tikrom priemaišom, visas vakaras buvo nuostabus, vakarėlis praėjo labai sėkmingai, smagiai na ir t.t. Ryte atsikeliu… ir visiškai pilna galva minčių.. Apie gyvenimą…
Prasidėjo rytas nuo to, kad prisiminiau visas vakarykščio vakarėlio detales. Pašnekėjau su mergina ir ją palikau todėl, kad ji negerbė mano darbo ir nenorėjo ,kad aš jį dirbčiau. Ir kodėl delsiau metus su puse, kad tai padaryčiau.. Antras dalykas atėjo tas, kad aš stoviu vietoj ir niekur netobuleju su ja būdamas. Bet tai jau sutvarkyta. Gana apie mane ir mergina. Praeitas etapas, tema uždaryta.;)  Pradėjau labai giliai mastyti. Kokie žmonės, kuom jie save įsivaizduoja, kodėl vieni turtingi kiti vargšai, kodėl ne visi gali būti laimingi ir mylimi. Labai daug supratau. Nereikia kažko stebuklingo norint būti turtingam ir laimingam. Materijos aišku antraeilis dalykas, bet.. Daigtai duoda kažkokios laimės juk visiem. Aš padariau tokią išvadą, kad dauguma žmonių tinginiai. Tikrai. Dauguma skundžiasi, kad nesiseka, kad viskas ne taip kaip jie nori, žmogau-atsimerk. Viskas tau palei nosį.:] Galėčiau duoti porą patarimų kaip būti sėkmingam ir turtingam. Rask savo nišą. Savo pašaukimą ir tai kas tau patiktu. Patinka ir negali negalvoti apie fotografavimą ? užsiimk tuo. Dauguma žmonių moka didžiausius pinigus universitetams, kad suteiktu jiems diplomą, su kuriuo taip pat nepriima i darbą be patirties. Čia yra viršūnių viršūnė.

Patarčiau laikytis to kas patinka. O kas patinka tau ? Fotografavimas, piešimas, muzikos kūrimas, pozavimas, šokimas ir t.t. Yra labai daug pavyzdžių kurie pasiekė savo. Pažįstu žmogų kuris visą gyvenimą tapė ir iki šiol tapo, Lietuvoje niekas to nevertina, jis šiuo metu yra New York city, USA. Gatvėje tapydavo eskizus, kaip jis man sakė, užsidirbdavo tiek, kad užtekdavo pragyventi NY ir dar daug likdavo, o dabar kažkur labai gera darbą dirba ir jau kaip ir milionieriumi tapo, nepamirškime, kad amerikos brangiausias miestas yra NY. Pažystu šokėją lietuvę, kuri buvo pakviesta šokti ArminVan Buuren komandoje, pasaulinio lygio didžėjaus ture. Visažistes kurios taip pat NY dirba su garsiausiais pasaulio žmonėmis. Jie visi nėra baigę aukštojo išsilavinimo. Supratau, kad reikia turėti tik nišą ir ją kurstyti. Domėtis, daryti tai geriau už tuos kurie galvoja, kad tai gali daryti. Tiesiog būti geriausiam. Visapusiškai. Turėdamas visa tai, turėsi ir idėja kaip daug užsidirbti. Man asmeniškai patinka apsinuoginusių merginų nuotraukos, tiesiog labai meniškas ir gražus dalykas, iš to gali daryti fotosesijas, nes daug merginu nori buti fotografuojamos ir būti žinomos, o daug vyrų mėgsta vartyti tokias nuotraukas ir žavėtis. Patinka turėti išskirtinių ir gražių rūbų ir jau beveik šią minti realizavau, pardavinėti internetu išskirtinio tipo ir vaizdo rbus vyrams ir moterims, tokiu kokiu nėra Lietuvoje ir tokiu nuo kuriu gali žandikaulis atvėpti  + ne už brangią kainą + ateityje prasiplėsti ne tik Lietuvoje, o ir visame pasaulyje.
Pagalvokite, gyvenate neilgai, o mirsime visi vienaip ar kitaip, tai pragyvenkite jį kuo įdomiau, prabangiau, smagiau ir turiningiau. Linkėčiau visiems pasiekti savo sėkmę ir labai džiaugčiausi jei visgi išeitu kažkas. Nebijokite, rizikuokite ir darykite. Dar karta kartoju, gyvename ne amžinai. Kaip aš sakau:“Get rich, or die trying“. Drąsos, meiles, harmonijos, džiaugsmo ir protingos sielos draugai jums!

Categories
Galia ir pinigai Lyderystė

Neieškokite žmonėse trūkumų

Gal jums trūksta draugų? Gal jūs jaučiatės vienišas? Jei taip, gal vis dėl to laikas pagalvoti – kodėl taip atsitiko?

Aš seniau buvau įpratęs ieškoti žmonėse trūkumų, tada jiems juos pasakyti, kad jie galėtų šį bei tą pakeisti gyvenime. Vėliau pastebėjau, kad žmonės manęs neklauso, nesikeičia. Dar prie viso to nusisuka nuo manęs ir traukiasi. Pradėjau ieškoti atsakymų. Kadangi savo rate turiu daug žmonių lyderių, pradėjau stebėti, kaip tokiose situacijose elgiasi jie.

O jie elgiasi paprastai, jie nemato jokių trūkumų ir jokių neigiamų dalykų kituose žmonėse. Radę bent menkiausią teigiamą bruožą jie išskiria jį ir pasako žmogui komplimentą. Taip jį pakilėdami ir traukia žmones prie savęs ir aplink save. Jie visada turės į ką atsiremti, ko paprašyti pagalbos kiekvienu klausimu. Ir beabejo turės didesnę sėkmę visur.

Nesakau, kad greitai atsikratysiu šios savybės. Aš juk rasdamas kokį menką trūkumą nenoriu nieko blogo, o atvirkščiai tik gero. Bet šiai dienai jau pradedu norėti atsikratyti šios savybės, nes netrukus kurdamas organizacijas, dalyvaudamas jų veikloje ir krįsdamas žemyn pasieksiu Tomo Edisono išrandant elektros lemputę bandymų kiekį…

Ieškodami trūkumų žmonėse užkertate sau kelią kur kas greičiau susirasti draugų, susirasti antrąją pusę. Geriau galvokite, tai ko norite, su kuo norite bendrauti ir automatiškai pritrauksite tokius žmones į savo ratą.

Toks jau tas pasaulis, ieškokite žmonėse privalumų, pabrėžkite juos, išskirkite juos ir traukite žmones aplink save. Tai daro visi žymūs žmonės – lyderiai, autoritetai ir t.t. Sėkmės.

 

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Kaip su jumis elgiasi bankai?

Vienas draugas nesenai pirko būstą su banko paskola. Jis turi stabilų darbą pagal terminuotą sutartį ir garantuotą gerą pensiją, kurios metu taip pat galės laiku mokėti įmokas. Sakote tokių darbų Lietuvoje nėra? Yra, tik ne visiems jie prieinami arba tiksliau ne visi tai sugeba pasiekti.

Aš jį stengiausi atkalbėti lygiai taip pat, kaip jis mane nuo prabangių automobilių… Vienintelis skirtumas tarp mūsų tas, kad aš niekada jų neperku iš skolintų pinigų, rizikuoju tik savais pinigais.

Taigi pradėjus domėtis banko paskolomis jų internetiniuose puslapiuose rasite tik tokią skaičiuoklę, kuri parodo maksimalią paskolos sumą, kurią gali paskolinti bankas. Taip pat matysite maksimalias palūkanas ir maksimalių metų skaičių. Nuvykus pas banko vadybininką jis visada siūlys patį brangiausią jums variantą ir jei jau to nesuprasite, neturėsite šalia savo asmeninio finansų konsultanto, kuris blaivia galva įvertintų banko pasiūlymus greičiausiai sutiksite su viskuo ką siūlo bankas. Šitoje vietoje jis sugebėjo nusiderėti, paskolą gavo 27 metams su keliomis dešimtimis mažesnėmis palūkanomis, nei bankas siūlė iš pradžių. Atminkite jų tikslas kuo brangiau jums parduoti pinigus ir įgrūsti kuo daugiau papildomų, bet jums ne visai reikalingų  ir būtinų paslaugų.

Draugui sakiau, kodėl tu nenori nuomotis būsto? Jis sako, bet čia tai bus mano, o būsto nuoma tai pinigų išmetimas į balą. O aš jam sakau, čia nebus tavo, čia bus banko, o tavo bus geriausiu atveju po 30-40 metų, kai tu būsi senai pensijoje. Toliau tavo banko paskolos įmoką sudarys paskolos mokama dalis ir palūkanų dalis, kurį pasiskirstys maždaug taip: paskola 30 metų, palūkanos 3,5%, paskolos suma 300.000Lt – mėnesinė įmoka bankui paskolos dalis ~833Lt, o palūkanos 875Lt, – viso 1708Lt. Dar prie viso to bankas rekomenduos ar net vers apsidrausti investicinį gyvybės draudimą, vadinasi dar mokėsite +100Lt, nepriklausomai ar to norite ar ne. O kur dar visi notarų, registro centro mokesčiai, buitinė įranga ir baldai? Ar įsivaizduojate kokį būstą galėtumėte išsinuomoti už 875Lt? Jis norėjo pirkti dviejų kambarių būstą. 875Lt sumokėtų palūkanų bankui lygu tiems patiems pinigams išmestiems į balą už būsto nuomą, bet jūs negaunate įsipareigojimų bankui iki gyvos galvos, jūs neužkraunate to savo šeimos narių galvų. Tai už tokią sumą būtų galima gyventi miesto centre arba senamiestyje, turėti kieme vietą automobiliui ir uždarą kiemą. Iš miesto viskas pasiekiama ranka, automobilis tampa reikalingas minimaliai arba visai nereikalingas – vėl sutaupyti pinigai.

Draugas buvo labai užsispyręs, norėjo įrodyti savo, kad jam pajamos leidžia gyventi ale prabangiame rajone. Jis tai ir pasiekė. Bet dabar jau pamažu pradeda spjaudytis, nesvarbu, kad būstas naujas, bet ištikus pirmiems smarkiems šalčiams, užšalo dujų padavimas į autonominę šildymo sistemą, pardavėjas vangiai prisiima atsakomybę, namuose ledas ant langų ir durų iš vidaus, ledas šaldamas kilnoja apdailą… Sugadinti nervai, o kas atlygins nuostolius? Priminsiu, kad būstas tikrai nebuvo prasčiausias ir vos ne pačiame brangiausiame Kauno kvartale.

Ar jums visko šito reikia? Siūlau gerai pagalvoti, nes matant tokį atvejį iš arti galutinai atšoko mintys apie būsto paskolą. Straipsnio nuotraukoje patalpinau „print screen“ iš būsto paskolos skaičiuoklės. Jei vis dėl to netikite skaičiais, kuriuos aš pateikiau galite paskaičiuoti patys: http://www.burbulas.lt/paskolos_palukanu_skaiciuokle?p_metai=30&p_paskola=300000&paluk_norma=3.5&func=1&func=1&submit=Skai%C4%8Diuotihttp://www.burbulas.lt/paskolos_palukanu_skaiciuokle?p_metai=30&p_paskola=300000&paluk_norma=3.5&func=1&func=1&submit=Skai%C4%8Diuoti .

Pridėsiu dar vieną pavyzdį, pats kažkada taupiau pinigus banke, suradau lietuviško kapitalo banką, džiaugiausi, kad jame nėra eilių, mokesčius už komunalines paslaugas jis priima nemokamai, prekiauti akcijomis banko komisiniai patys mažiausi, o jei einamojoje banko sąskaitoje virš 10000Lt dar ir palūkanas moka, atrodo geriau ir būti negali. Taigi taupiau taupiau tuos pinigėlius, o palūkanos tai tik 1.25%, kadangi sąskaitoje apie 20000Lt, į menėsį gaudavau virš 20Lt palūkanų nepadėjęs jokio indėlio… Negana to, kad šios palūkanos du kartus mažesnės nei vidutinė Lietuvos metinė infiliacija atėjo laikas, kada man prireikė tų pinigų. Žinote kiek kainavo man juos atsiimti iš banko? O gi 150Lt… Va jums ir draugas bankas. Bankas yra pelno siekiantis juridinis vienetas ir niekada jums nebus draugas. O apie geras investicijas pakalbėsime kituose straipsniuose.

Pasidalinsiu dar vienu pavyzdžiu kaip elgčiausi aš draugo vietoje. Jis buvo sukaupęs didelį kiekį pinigų būsto įrengimui. Kaip žinome įrengti būstą nuo nulio reikalinga labai dideli pinigai. Žmogus netgi turi pomėgį, krapštytis prie automobilių, dažniausiai prie svetimų. Mėgsta, kad viskas tvarkingai veiktų, mėgsta pats ardyti ir surinkti, turi keletą įrankių, kontaktų ir t.t., turi netgi draugų, kurie galėtų būti jo verslo partneriai. Taip pat turi vietas ir kontaktų iš kur galėtų nupirkti naudotus automobilius geromis kainomis, parsiųsti juos į Lietuvą, ir uždirbti iš to didžiulius pinigus, bet vis dėl to nedaro. Džiaugiasi žinodamas šį internetinį puslapį, nes jam tai pasakė geras draugas, kuris jau iš to namą pasistatė ir dar santaupų turi iki gyvenimo galo. Bet pats nieko nedaro, todėl, kad neva tai bus verslo vagystė. O kaip Lietuvoje susikūrė dauguma verslų? Lygiai tokiu pačiu būdu, žmogus dirba, sekasi, mato, kad vienas negali, ima į kompaniją draugą, draugas suvokia, kad jis gali padaryti geriau arba įvyksta koks konfliktas tarp pačių partnerių, ar jų antrųjų pusių. Taip atsiskiria verslo keliai, gimsta nauji verslai. Žmogus turi imtis pats ir daryti, būti sau šeimininkas. O paskolas imti tik tam, kad uždirbtų dar didesnius pinigus, bet tik nepravalgymui, būsto ar automobilio pirkimui.

Pirmą kartą publikavęs šį straipsnį sulaukiau labai daug kritikos iš jau paskolas pasiėmusių ir jas sėkmingai mokančių žmonių, taip pat iš ketinančių imti paskolas žmonių. Jie stipriai tiki, kad paskolos yra šių laikų išradimas ir juo naudojasi visas pasaulis, naudosis ir jie, ir kitiems rekomenduos, o norinčius patarti priešingai pamokins savo teorijos. Lai mokina, o jūsų reikalas sąmoningai kurti savo realybę. Valdykite ją, jums negali diktuoti sąlygų nei bankas, nei Arnoldas Kubiliūnas. Aš galiu duoti tik draugišką patarimą per savo suvokimo prizmę.

 

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Lyderystė

Kaip lyderiai veda susirinkimus?

Turite organizaciją? Turite įmonę? Dažnai tenka vesti susirinkimus ir tokiu būdu bendrauti su pavaldžiais darbuotojais? Tada greičiausiai jau pastebėjote, kad efektyviai pravesti susirinkimą ne taip jau ir lengva. Visada atsiras tokių, kurie trukdys darnų susirinkimo darbą. Visada atsiras tokių, kurie neturėdami kompetencijos norės užimti jūsų kėdę. Taigi, kaip to išvengti?

Pirmiausia susirinkimui turite parašyti darbotvarkę. Joje turi atsispindėti, kodėl šaukiamas šis susirinkimas? Ką mes jame darysime? Ką darys dalyviai? Koks turi būti rezultatas? Kodėl nariai turėtų dalyvauti? Kai atsakysite sau į šiuos klausimus, o tada paruošite dienotvarkę ir pasidalinsite ja su susirinkimo dalyviais nereikės stebėtis, kodėl pas jus į susirinkimą neatėjo nei vienas dalyvis… Atminkite, tinkamas planavimas apsaugo nuo apgailėtinų rezultatų.

Tada atėjus susirinkimo laikui, jei jau esate susirinkimo vadovas, tai pasistenkite vadovo statusą ir išlaikyti. Visada atsiras žmonių, kurie mėgins išmušti jus iš vėžių. Jei pasiduosite, tada vadinasi, kad jums dar reikia mokintis vadovauti. Siūlau pažiūrėti video, kaip Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas taksistų piketą numalšino. Man tai puikus pavyzdys. Tai galima suvaldyti kiekvieną susirinkimą, nereikia įrodinėti, kad jūs kažkoks kitoks, kad į viską žiūrite kitaip, tiesiog nusileiskite iki tų nesuprantančių lygio, kalbėkite jų vartojamu balso tonu, žargonu ir t.t. Žmogus pamatęs save iškart susimąsto, ar aš irgi taip blogai atrodau, kaip jis? Aš daugiau toks nebūsiu.

Toliau dar papasakosiu apie septynias susirinkimo vedimo taisykles:

  1.  Pasiruošti – tai, ką minėjau antroje pastraipoje.
  2. Užmegzti kontaktą su susirinkimo dalyviais (susirinkimo sėkmė priklauso nuo susirinkimo vietos, kad būtų visiems patogu atvykti, aplinka formali ar neformali, netgi stalo forma turi įtakos susirinkimui, o galbūti užmezgę kontaktą sužinosite, gal kuris žmogus nori pirmininkauti susirinkimui, pasitarkite išklausykite jo, leiskite jam pabandyti).
  3. Sužinokite, kaip kiekvienas dalyvis mato situaciją. Kiekvienas susirinkimo dalyvis mato situaciją skirtingai, todėl reikia ją kiek įmanoma suvienodinti. Taip susirinkimas eisis kur kas sklandžiau, nes dažnai atsiranda tokių, kurie galvoja – „jau aš tiek daug visko darau, bet kiti to nepastebi“, o kaip pastebės, jei jūs jų neinformuojate, o jie galimybės pamatyti neturi? Tokie žmonės, kurie jaučiasi neįvertinti taip trukdo sklandžiam darbui.
  4. Surikiuokite prioritetus – dėliodami dienotvarkę visada į pradžią dėkite svarbiausius klausimus, nes dalyvių ausys ir smegenys tuo metu mažiausiai pavargę ir pasiruošę darbui, todėl didesnė tikimybė priimti gerus sprendimus ir gauti rezultatus.
  5. Problemas paverskite užduotimis. Jei jūsų komanda susiduria su problemomis, paverskite jas užduotimis, duokite konkretų laiką iki kada turi būti rezultatai ir rėmus kokie jie turi būti. Motyvuokite, kad tai įmanoma perduodamas savo patirtį.
  6. Paskirstykite atsakomybę – atsakomybė skirstoma taip, kad nebūtų vieni žmonės apkrauti labiau nei kiti žmonės. Taip pat vertinama kiekvieno žmogaus kompetencija atlikti tam tikrą darbą.
  7. Padėti tašką – vadovas turi visada padėti taškus ant i, jei atrodo, kad sprendimas neaiškus ar negalutinis, vadovas turi padaryti taip, kad jis būtų aiškus ir galutinis.

Yra dar begalės straipsnių apie tai, kaip efektyviai vesti susirinkimus, bet aš parašiau tik tai, kas veikia mano praktikoje. Sėkmės ir jums vedant savo susirinkimus.

 

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Elgesys Lyderystė Vyriškumas

Kas daro vyrą tikru vyru

Tais laikais, kai aš dar studijavau žurnalistiką Vilniaus Universitete, studentai švęsdavo tokį reiškinį, pavadintą „mediumu“ – savotišką ekvinokciją, skiriančią pirmąją studijų dalį (du su puse metų) nuo antrosios. Ir būtent per tokį „mediumą“ kurso draugės mums, vyrams, būsimiesiems žurnalistikos autoritetams davė užduotį – kelias minutes pagalvojus, pateikti akivaizdų įrodymą, kad mes esame tikri vyrai.

Nors aišku ir taip, kad niekas šiame pasaulyje labiau nei būsimieji žurnalistai negali sužibėti savo vaizduote, tačiau iš tikrųjų tai nebuvo lengva užduotis. Mes demonstravome savo randus ir  nešvarias panages, raumenis ir kūno kvapus, kilnojome sunkumus ir žarstėme komplimentus. Niekam, tiesa, nešovė į galvą pademonstruoti to, dėl ko vyrui vos atsiradus šiame pasaulyje, kiekvienas daktaras sušunka: „tai berniukas!“, niekas to neįrodinėjo ir paišydamas chromosomų schemą. Bet ir be to kurso draugės liko patenkintos mūsų pateiktais įrodymais.

Tačiau ir prabėgus dvidešimčiai metų nuo tos užduoties manęs lig šiol neapleidžia tas pats klausimas – „o kas vis dėlto daro vyrą tikru vyru?“

Atsakymų į tokį klausimą galima išvysti įvairiausių. „Manieros daro vyrą tikru vyru“, pats esu tai kadaise rašęs. Esu girdėjęs, kad vyrą vyru daro šalia jo esanti moteris, tai neva netgi patvirtina ir senovinis priežodis „grožis yra jį matančiose akyse“. Moteris savo apklausose tvirtina, kad geras vyras tai tas, kuris „myli vaikus“ (ne ta prasme, kaip tai supranta Kedžio gerbėjai), „yra nuoširdus“ ir „turi humoro jausmą“, „žino, ko nori“ ir pan. Poetiškesnės sielos moteriškės mini gerus vyrus „ieškančius gyvenimo prasmės“, „turinčius paslaptį“, „mylinčius pasaulį“ ir netgi „visus metų laikus“. Paprastesnės moteriškės tvirtina, kad tikras vyras pasirodo tik tada, kai „yra nuogas“, „kai yra rimtas“, „sunkiai dirba“ ir „bučiuojasi“. Na, ir, aišku, „turi charizmą“.

Tačiau daug vyrų pasaulyje turi visas šias savybes ir vis tiek neturi merginos. Daug vyrų pasaulyje turi visas šias savybes ir neretai vis tiek pasielgia kaip paskutiniai niekšai.  Ir dar daugiau vyrų neturi nė vienos iš šių savybių, tačiau yra pasiekę kur kas didesnės sėkmės, nei jas turintieji. Kad ir dėl vienos paprastos priežasties – tiesiog yra turtingesni.

Ne paslaptis, kad nuo pat seniausių laikų moterys žavėjosi stipriais medžiotojais – tiek dėl gerų genų giminės pratęsimui, tiek dėl galimybės turėti tinkamą maitintoją ir išlaikytoją (dėl to mums ir patiems sunku, kai prarandame darbą ar pajamų šaltinį). O į ką mes esame pavirtę šiandien? Rūpestingus, jautrius ir visiškai neagresyvius patinėlius. Mes jau mokame išklausyti ir užjausti. Dabar mes jau esame nepalyginamai geresni ir mielesni už savo pirmtakus. Mes nebemokame kautis taip, kaip mokėjo mūsų seneliai, tačiau apie seksą išmanome tikrai daugiau, nei jie. Bet paradoksas slypi tame, kad „blogiukai“ su moterimis miega kur kas dažniau nei melancholiški ir kavą į lovą nešiojantys geriečiai.

Ir kur dingo Šerlokas Holmsas, tas bejausmis, narkotikus rūkantis neurastenikas, taip žavėjęs mus visus vaikystėje?

APSIRENGĘS KAIP VYRAS

Kaip bebūtų keista, bet tikrą vyrą dažnai galima išvysti tiesiog veidrodyje.

Įdėmiai pažvelkite į save, prieš išeidamas iš namų į darbą. Atminkite, veidrodyje Jūs matote ne nuolankų samdinį. Jau vien tie drabužiai, kuriuos vilkite, Jus įpareigoja matyti kažką kitą, nes jie buvo sukurti vyrui-kariui. Vyrui-jūrininkui. Vyrui–raiteliui.

Trumpi tvarkingai sušukuoti plaukai? Romėnų ir graikų karių sukurtas šukuosenos fasonas ilgiems karo žygiams. Bebarzdis veidas? Jau Aleksandras Makedonietis reikalavo, kad jo kariai nenešiotų barzdos, jog priešai negalėtų už jos pagriebti. Tai, kad Jūsų drabužiai segami iš kairės pusės į dešinę buvo sukurta tais laikais, kai vyrai nešiojo šarvus, kurie buvo sutvirtinami būtent į tą pusę, nes į mūšį vyras eidavo atstatęs kairįjį petį, pridengęs jį skydu. Siekiant išvengti barbaro lietuvio ieties, įbestos į šarvo lakštų sandūrą, ji turėjo būti atsukta į nugaros pusę. Taip atsirado vyriškų drabužių segimo kryptis (o dar vėliau tai padėdavo dešiniarankiui greičiau išsitraukti špagą, kabančią prie kairiojo šono).

Arba batai. Kadaise jie buvo bekulniai. Kulnas atsirado kaip priemonė raiteliui geriau prilaikyti pėdą balnakilpėje (mongolų-totorių išradimas). Kelnės – dvi į vieną susiūtos žarnos atkeliavo iš Kryžiaus žygių. Diržas? Jau senovės lietuviai jį juosdavosi virš dėvimų drabužių kaip kario ar valdovo ženklą. Megztinis? Jūreivių išradimas. Džinsai? Vyrams, besileidžiantiems į šachtas aukso ieškoti. Švarkas – sukurtas raiteliams (niekada neusimąstėte, kam reikalingas skeltukas nugaroje ar sagutės ant rankovių?). Dvieilis švarkas – jūrų karininkų kitelio palikuonis. Kaip ir švarko atlapai – tokie jie pasidarė tuos pačius kitelius atlapojus. Kaklaraištis, kaip ir šalikas – išlikęs dar nuo tų laikų, kai kariai nevilkėjo vienodų uniformų ir atskirdavo saviškius tik iš vienodos spalvos skepetaičių, apvyniotų apie kaklą. Laikrodis ant kairės rankos? Kadaise asmeniniai laikrodžiai buvo sukurti nešioti ant grandinėlės, pakabinti ant pilvo. Ant rankos juos perkelė P.Cartieras savo draugui lakūnui tik XX amžiaus pradžioje. O galutinai jie ten prikibo tik per Pirmąjį pasaulinį karą, ypač kai apkasuose tūnantiems snaiperiams jį buvo patogiau segėti ant kairės rankos. Velkatės lietpaltį su kilpomis diržui ir antpečiais? Kilpos Pirmojo pasaulinio karo karininkams buvo sukurtos granatoms ir gertuvės prisisegti, antpečiai – savaime suprantama kam.  Dedatės kepurę? Kuo ji aukštesnė tuo geriau – tai valdovo ženklas. Važiuojate apniukęs į darbą dešine kelio puse? Kaip viduramžiais riteriai.

Mes, vyrai, esame sau sukūrė praktiškai visą žmonių nešiojamą aprangą, gal tik išskyrus biusthalterius. Iki XIII amžiaus vyrų ir moterų drabužiai išvis mažai kuo skyrėsi. Aukštakulnius mes išradome sau – kad žemaūgis karalius būtų aukštesnis už savo pavaldinius, o ir viduramžių miestuose būtų lengviau perbristi srutų duobes, telkšančias tiesiog gatvėse. Šilkinės kojinės iš pradžių dabino vyrų kojines, tačiau dėl nepraktiškumo buvo perleistos moterims. Kosmetika ir bižuterija – kas, jei ne vyrai senais laikais turėjo tiek progų puoštis? Netgi paprotys vyrams žengiant į bažnyčią nusiimti galvos apdangalą krikščioniškose visuomenėse iš pradžių atsirado kaip mada pademonstruoti savo padabintą peruką (moterys privalėjo demonstruoti kuklumą) – nuolankumo prieš altorių tezė atsirado tik XVIII amžiuje (belieka tik priminti, kad visų religijų sukūrėjai ir vadovai buvo tik vyrai).

Todėl vyrai per visą savo istoriją retai ir nenoriai priimdavo naujus aprangos elementus – mes jau šimtus metų nešiojame tuos pačius džinsus, kostiumus ir kaklaraiščius. Net ir kojines mums pasikeisti yra sunku. Kartais apsivelkame kažką spalvingesnio, kažką pasiūto iš egzotiškų medžiagų, tačiau retai, ir tai vis tiek mums nebūdinga. Tai paaiškinama paprastai – mes esame sukurti kariauti. Tai paaiškina, kodėl mes išvis nemėgstame naujai atrodančių drabužių, o mieliau velkamės panešiotus – nes mes esame sukurti sunkiai dirbti.

Todėl storas vyras, „tešlius“ visada ir atrodo blogai, nes jis neatitinka kario vaizdo. Jis neatitinka darbininko vaizdo. Nes akivaizdu, kad jis, kaip tikras vyras, tiesiog negali pats apsiginti.

Mes, vyrai, skirtingai nuo moterų visada turime viduje tūnančią agresiją (žinoma, jai nebūtina veržtis per kraštus). Kai reikia, uždirbame pinigų, kai reikia, išverdame valgyti. Kai reikia, nukeliaujame į ašigalius, kai reikia, nukasame sniegą nuo tako ar pastatome piramides Egipte. Gal tai ir yra ta priežastis, kad, pradedant Septyniais pasaulio stebuklais, baigiant kolaideriu, viską esame sukūrę mes, vyrai. Ir, skirtingai nuo moterų, mes visada tokiais esame iki pat ribų – geri iki maksimumo, bet ir blogi iki maksimumo…

Todėl tikras vyras niekada neverkia, neaimanuoja ir nesiskundžia. Jis priima sprendimus ir gyvena su jų pasekmėmis. Tikras vyras nesiteisina dėl savo poelgių, nei prieš teismą, nei prieš Aukščiausiąjį. Ir kai vėl pažvelgsite į veidrodį prieš išeidamas į darbą, pagalvokite, ar tokią išraišką prieš išvykdami į savo žygius nutaisydavo Amundsenas, Magellanas ar Atila?

MOTERYS IR VAIKAI

Jau viduramžių riteriai žinojo, kad vyrai „privalo ginti“ ne vien monarchą ar tikėjimą, bet ir „silpnesius už save“. O tai reiškė vaikus, senelius ir, žinoma, moteris. Netgi mūsų karalius Mindaugas savo karališkoje priesaikoje įsipareigojo rūpintis „visomis našlėmis“. Riteriai sukūrė ir komplimentą, ir todėl kasryt ištardamas bendradarbei „šian normalei atrodai“ tiesiog pratęsti jau tūkstantmetę tradiciją (juk sakai moterims komplimentus, ar ne?). Ir nereikia tikėtis komplimento iš moters – tai ne jų darbas.

Kodėl moterys iš esmės negali būti vyrais? Nors jos ir įrodė, kad gali puikiai vairuoti automobilius, kurti kompanijos verslo planus ir tiesti geležinkelius, tačiau moteris niekada nebuvo sutverta agresijai. Todėl tikros moterys ir nėra panašios ir tikrus vyrus – jos segi auskarus, nešioja ilgus plaukus ir skuta kojų, pažąstų ar „bikinio srities“ plaukus.

Tikras vyras iš tiesų ir neturi rūpintis savo grožiu. Jis tiesiog neprivalo savo vaizdu užgaulioti kitų ir kelti nepatogumų aplinkai. Tai yra, nesmirdėti ir neerzinti bereikalingais aksesuarais. Nes patrauklumas ir vyriškumas – tai ne vienas ir tas pats.

Mes mylime vaikus. Pasaulio mitologijoje pilna pasakojimų apie piktas pamotes, bet beveik niekada nerasite pasakojimų apie piktus patėvius. Mes žinome, kad vaikai yra Dievo dovana, todėl atitinkamai su jais ir elgiamės. Mes žinome, kad gyvenime iš tikrųjų nėra jokios prasmės, tačiau vaikuose galima lengvai rasti jos pakaitalą.

Todėl tikras vyras visada turi talentą – būti tėvu, drąsiu ir geru žmogumi, tikru pavydžiu gyvenime kitiems. Nepaisant mūsų agresijos, mes žinome, kad nevalia kelti nei rankos, nei balso prieš moteris ir vaikus. Mūsų dorybes yra stoicizmas ir kantrybė.

Todėl turbūt ir nereikia įrodinėti pasauliui, kad esi vyriškas. Nes vien tai, kad moterys gali ramiai mūsų to klausinėti, kas yra tikras vyras, ir yra geriausias įrodymas, kad jos gali tai daryti, nes mes joms iškovojome tokią laisvę.

Todėl tikras vyras visada yra stiprus ir besididžiuojantis vyrijos pasiekimais. Mes esame kilę iš aktorių ir karių, ir mes esame geriausi pasaulyje virėjai. Netikėkite tais, kurie vyrus vadina „galvijais“ ar „patinais“ – taip sako tik silpni sumoteriškėję vyrai ir stiprios suvyriškėjusios  moterys. Ar yra „galvijas“ tas, kuris nepabėga nuo chuliganų gaujos, užtvėrusios kelią tamsiame skersgatvyje? Ar „patinas“ yra tas, kuris geria šampaną iš moters batelio? Ar „blogas“ yra vyras, kai reikia panešti vežimėlį į antrą aukštą ar pakeisti automobilio padangą?

Būtent vyrai dažniausiai veržiasi į degančius namus gelbėti kačiukų. Nes mes visada turime daug įkvėpimo šaltinių. Karai, kuriuos laimėjome, civilizacijos, kurias sukūrėme, okeanai, kuriuos praplaukėme, salotos, kurias sukūrėme. Mums tereikia tik atsiminti vyrus, iš kurių mes kilome.

(Straipsnis spausdintas žurnale PLAYBOY) Elegancija.eu

Categories
Pinigų dėsniai

4 Žingsniai, padedantys tapti darbščiam

Praeitą kartą kalbėjome apie „pagrindinės tinginystės priežastys“. Taip pat buvo minėta jog norint išsiugdyti darbštumą, reikia nuosekliai prie to dirbti ir skirti tam laiko kas dieną.

4 Žingsniai darbštumo link.

Pirmas žingsnis – pabusk ir pažvelk į tikrovę.

„Kaip ilgai tu ten tysosi, dykaduoni? – jis klausia. – Kada kelsiesi iš miego?“ „Skurdas užklups tave kaip plėšikas bei nepriteklius – kaip kareivis su ginklu.“ – PATARLĖ 6, 9; 6, 11

Manome, kad asmeniniams ir profesiniams tikslas pasiekti turime marias laiko. Bet yra kitaip. Atidėliojame darbus, nors žinome, kad privalėtume juos daryti. Pavyzdžiui, beveik 80 procentų amerikiečių turi antsvorio. Beveik kiekvienas iš jų mano pradėsiąs mesti svorį kitą savaitę, mėnesį ar kitais metais. Jie planuoja tinkamiau maitintis, daugiau mankštintis, labiau rūpintis savimi. Bet metai iš metų jie vis neprisiruošia to daryti . Siekis pagerinti forma lieka tik svajonė, nes jie neprasikrapšto akių ir nepažvelgia į tikrovę. Taip ir daugybė vyrų, moterų, žmonų, mamų ir tėčių ketina pagerinti santuoką ir santykius su vaikais… Vėliau! Saliamonas sako, PABUSKITE ir NUSTOKITE ATIDĖLIOTI !

Gyvenkite plačiai atsimerkę. Saliamonas kviečia pamatyti realų pasaulį – kupiną suvaržymų, reikalavimų ir galimybių. Laikrodis tiksi, ir nė vienos prabėgusios dienos nesugrąžinsi. Kiekvieną dieną vis artėja prie savo buvimo šioje žemėje pabaigos.  Pabuskite ir iškart stenkitės būti darbštesni. Jūsų galimybės labai padidės ! Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą, nuostatas, vertybes ir už tai, kaip leidžiate laiką.

Antras žingsnis – turėkite viziją.

Patarlėse 29, 18 Saliamonas rašo: „Kai nėra svajonės, tauta praranda savitvardą.“ Kitaip tariant, jei neturime jokios vizijos, prarandame orientaciją, stimulą, džiaugsmą ir aistrą, energiją, kūrybingumą ir atsidavimą. Laimė, priešinga šios patarlės reikšmė taip pat teisinga. Kai tik sukursite kurios nors gyvenimo srities vizija, įgausite naujų jėgų. Įgysite kelrodį, atsiras stimulas, džiaugsmas, aistra, tapsite energingi, kūrybingi ir atsidavę. Vizija – būtina darbštumo sudedamoji dalis. Tiesa sakant, neįmanoma būti tikrai darbščiam neturint aiškios siekiamų tikslų vizijos. Tikras darbštumas – ypatinga savybė. Saliamonas Patarlėse 6, tiems kurie stokoja darbštumo, liepa atidžiai pažiūrėti į skruzdėlę: „Neturėdama jokio vado ar pareigūno, ar valdovo, ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka sau peną per pjūtį.“ Kitaip tariant, ji taip gerai suvokia savo paskirtį, kad net be priežiūros ar vadovavimo tiksliai daro tai, ko reikia jos pačios ir viso skruzdėlyno labui. Kai turėsite aiškią siekiamų tikslų viziją, smulkų jos įgyvendinimo planą, kaip ir Saliamono skruzdėlė, suskubsite dirbti ir tapsite darbštūs.

Trečias žingsnis – veiksmingai bendradarbiaukite

Užmojai be pasitarimo niekais nueina, o pasitarus su daugeliu jie būna sėkmingi. – Patarlės 15, 22

Įgyvendinant vertingą sumanymą neįmanoma būti darbščiam, jeigu neprašoma patarimo ir nebendradarbiaujama su kitais. Visi ką nors truputį žinote; niekas nežino visko. Dauguma mūsų labai gerai nusimano tik apie keletą kokių nors dalykų. Tačiau tikras darbštumas susijęs su tobulu mokėjimu kiekviename žingsnyje.Vienintelis būdas pasiekti tobulumą tose srityse, kuriose trūksta reikiamų gabumų ar išmanymo, yra prašyti patarimų ir / ar veiksmingai bendradarbiauti su kitais. Kalbėdamas apie bendradarbiavimą, turiu omenyje kreipimąsi su pagalbos prašymų į patarėjus, konsultantus, mokytojus ir visus kitus, kurie gali suteikti mums žinių ir padėti įgyti gebėjimų, reikalingų įgyvendinant vizijas.

Per visą istoriją niekas nepasiekė vertingų tikslų, neįgyvendino svarbių projektų ar neįtikimų svajonių be veiksmingo bendradarbiavimo ir kitų patarimų. Daug nusipelniusiems pasauliui žmonėms reikėjo patarėjų ir partnerių pagalbos. Tad kodėl manote, kad galite nuveikti ką nors vertinga be tokių padėjėjų? Niekas negali to padaryti. Tikrai darbštus žmogus neprašo patarimo tada, kai iškyla pavojus; jis greičiau patarimo prašo iš pradžių, prieš pradėdamas darbą.Tai itin sumažina nesėkmės riziką ir pastebimai padidina sėkmės galimybę.

Ketvirtas žingsnis -ieškokite išminties; tai gyvenimo pagrindas

Nepalyginamai geriau yra įsigyti išminties negu aukso! Verčiau rinktis įsigyti įžvalgos negu gauti sidabro. -Patarlės 16, 16

Paskutinis žingsnis, kurį reikėtu žengti siekiant darbštumo, yra išminties, kaip gyvenimo pagrindo, ieškojimas. Saliamonas liepia ieškoti išminties tartum paslėpto lobio. Tikroji išmintis retai guli plyname lauke. Greičiau tai užkastas lobis. Jo ieškotojai dažnai turi pakasti giliau. Bet tai nesunku. Smagu ieškoti lobio, nes radus sulaukiama nuostabaus atpildo.

Neįmanoma sėkmingai įgyvendinti sumanymo be aiškios, tikslios siekiamų tikslų vizijos. Kurkite kiekvieno reikšmingo sumanymo vizija.

Panašius patarimus galite rasti įvairiuose šaltiniuose, bet svarbiau yra ne kiek jūs patarimų žinosite, o keliais iš jų pasinaudosite. Darbštumo jums.

Parengta pagal knygą:”Turtingiausias visų laikų žmogus – Karaliaus Saliamono sėkmės, turtų ir laimės paslaptys”