Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Geros ir blogos paskolos

Geros ir blogos paskolos

Paskolos būna geros ir blogos. Reikėtų vengti blogų paskolų ir naudotis geromis paskolomis. Paaiškinsiu labai paprastai:

Visi daiktų pirkimai savo reikmėms (automobilis, kompiuteris, mobilus telefonas, paskola būsto remontui, paskola būstui, paskola naujai buitinei technikai ir taip toliau) – blogos paskolos, nes taip atima iš jūsų pinigus. Jūs mokate palūkanas bankui, o daiktų vertė krenta. Baigus išsimokėjimo terminui daiktai praranda didžiąją dalį savo vertės, o jūs būnate sumokėję už juos milžinišką  pinigų sumą. Jei būtumėte taupę pinigus konkrečiam daiktui, galiausiai jį būtumėte įsigiję geresnį ir naujesnį.

Gera paskola – tai tokia paskola, kurią pasiėmus iš banko ir tarkim nupirkus būstą pavyksta išnuomoti brangiau, nei mokate įmoką bankui. Bet šiuo pavyzdžiu – gera paskola gali labai lengvai virsti bloga paskola.

Arba tarkim jūsų verslui reikia nuosavo automobilio (tarkim saugos tarnyba, kurį teikia greitą reagavimą į objektus, tada perkate automobilį lizingu su likutine verte, sumokate pradinę įmoką maždaug tokio dydžio, kiek jums kainuotų senas laužas, kurį pastoviai reikėtų remontuoti, kuro sąnaudos būtų didesnės ir pan., taip pat mokate mėnesines įmokas už naują automobilį, bet jis jums uždirba pinigus.

Dar vienas pavyzdys su automobiliais (Perkate prabangų automobilį ir vežate su juo vestuves, priėmimus, verslo ir valdžios žmones ir taip uždirbate pinigus). Uždirbti pinigai dengia vartojamosios paskolos įmokas, vadinasi tai gera paskola.

Dar vienas pavyzdys su nešiojamu kompiuteriu: įsigytas nešiojamas kompiuteris išsimokėtinai. Man kaip geram banko klientui, paskola suteikiama su 50% nuolaida palūkanoms. Taigi kompiuterio kaina parduotuvėje 1499 Lt. O aš sutarties termino gale turėsiu sumokėti 1680 Lt. Mėnesinė įmoka 133 Lt x 12 mėnesių, bet tą įmoką man kompiuteris atidirba per vieną dieną. Todėl aš galėjau sau leisti pirkti tokį daiktą išsimokėtinai. Lygiai tas pats galioja bet kuriam daiktui, jei įsigijus jį išsimokėtinai jis jums atidirbs įmokas už jį, vadinasi tada galite pirkti. O jei ne, tada laukite kol pasieksite kelio į finansinę laisvę finišą.

Taigi sėkmės vengiant blogų paskolų ir pasinaudojant geromis paskolomis.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Laimės priklausomybė nuo pinigų…


“Nešti” arba tiesiai šviesiai tariant – vogti

Dar nuo sovietinių laikų susiformavęs požiūris „nešti“, kitaip tariant vogti iš įmonės tai, kas man nepriklauso. Bet tai yra pateisinama, įmonė per mažai moka už mano darbą, todėl tą trukumą pasiimsiu pats. Tai nebus vagystė, taip tiesiog pasiimsiu trūkstamą atlyginimo dalį.

Yra dvi patarlės

Pirma tai, kad kas kaupia turtą nepaisydamas teisingumo principų įpusėjus gyvenimui neteks visko ir antra tiek kiek pavogsi prarasi keturis kartus daugiau. Įsitikinau, kad jos veikia. Paimkime, kad ir Henriko Daktaro pavyzdį, – pirmos patarlės atitikmuo. Suėjo penkiasdešimt metų, visas jo ir jo šeimos turtas areštuotas ir greičiausiai jau nebebus grąžintas. O antros patarlės pavyzdys būtų toks, turiu vieną pažįstamą žmogų, Pats dirbau tą darbą, todėl puikiai žinau, kad jis nėra tinkamai įvertintas. Tą darbą dėl to ir palikau, kad mano mentalitetas „nešti“ arba vogti neleido. Už ganėtinai sunkų darbą jam moka palyginus labai mažą atlyginimą (galėčiau įvardinti kas tai per darbas ir koks tai atlyginimas, bet nenoriu). Trūkstamą dalį atlyginimo jis pasiima pats, parduoda įmonei priklausantį turtą, produkciją… Ir taip gyvena… Be to nedarydamas, kažin ar bedirbtų jis tą darbą, nes atlyginimai ir maži, o  dar  ir tie veluoja kelis mėnesius, neskaitant to kad darbas pakankamai sunkus ir sekinantis. Pavogęs šiek tiek įmonės turto gauna tiek pajamų, kiek yra vertas jo darbas, bet šiai dienai tikrai negyvena taip kaip galėtų gyventi žmogus gaunantis tokias pajamas. Jis labai daug geria, lankosi striptizo klubuose, erotinio masažo salonuose ir tam išleidžia didžiąją dalį savo pinigų. Ir kitaip būti negali, nes stresą, kurį patiria vogdamas kažkaip reikia numalšinti. Taigi pirmoje eilėje vogiantis žmogus praranda pajamas, tas kurias pavogė ir daugiau, nes atsipalaidavimui ir linksmybėms išleidžia daugiau nei pavogė. Toliau praranda sveikatą skandidamas stresą alkoholyje, praranda galimybę tobulėti dvasiškai, ir galiausiai praranda galimybę sveikai ir sėkmingai gyventi. Nors kurį laiko jis iš šono kažkam atrodo tobulas, viską sau leidžiantis, viską turintis. Todėl ir sakoma, kad vogiantis žmogus praranda keturis kartus daugiau. O tokių žmonių, kurie šiais laikais taip gyvena juk labai daug… Viskas taip vyksta dėl to, kad jie niekada nėra turėję ar gavę didelių pajamų ir galvoja, kad jei vis dėl to gaus dideles pajamas, vairuos brangius automobilius, gyvens dideliame name tai gyvenimas pasikeis kardinaliai. Jie taps laisvi ir veiks ką nori, juos visi gerbs ir t.t… Bet toli gražu taip nėra. Juk galite turėti penkis automobilius, bet vienu metu galėsite važiuoti tik su vienu, galite turėti namą, kuriame yra dešimt miegamųjų, bet miegosite tik viename. Yra ir tokie žmonės, kurie jie turi pakankamai pinigų, bet visvien neturi laimės, todėl jie toliau kaupia pinigus ir turtus, galvodami, kad dar per mažai turi ir dėl to nepatiria laimės. Taip daeinama iki milijonų vertų aferų valstybiniu lygiu, o laimės kaip nėra taip nėra. Galiausiai tokie žmonės taip ir miršta nelaimingi nuo kokios naikinančios ligos, pavyzdžiui vėžio. Visą savo turtą palieka savo materialistei žmonai arba vaikams ir juos pasmerkia tokiam pačiam likimui. Aišku būna ir išimčių, kad vaikai supranta tėvų klaidas ir padaro išvadas, tada keičiasi jų gyvenimo būdas ir galbūt jie gyvena sėkmingai ir laimingai.

Straipsnio pagrindinė išvada būtų tokia, kad pradžioje susirask mėgstamą darbą tinkamoje įmonėje, kuriai rūpi jos darbuotojas, nes būtent darbuotojai sukuria pridėtinę įmonės vertę. Supraskite dvasinio tobulėjimo, šeimos ir draugystės, sveikatos vertybes, o tada pinigai, karjera ir turtingas gyvenimas ateis savaime, nes ta darbą tu dirbsi su atsidavimu ir meile.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Pinigų dėsniai

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas

Kiekvienas iš mūsų turėjome galimybę būti turtingas, tik ne visi jas pastebėjome

Pinigai draugauja su tais žmonėmis, kurie moka draugauti su jais. Jei tik gavę kurios nors rūšies pajamas, juos ištaškote pasyvams, tai pinigai su jumis tikrai nedraugaus. Yra dar blogesnis variantas, žmonės pajamas gauna labai mažas, o pasyvų poreikis milžiniškas, stipresnis už blaivų protą. Tada įklimsta į paskolas. Dėl ko taip vyksta? Todėl, kad apie draugystę su pinigais mūsų nemokina niekur, mokina tik kaip juos išleisti. Yra tik viename universitete toks dalykas, kuris moko kaip valdyti savus pinigus, bet jis yra pasirenkamas dalykas, ir jį pasirinkę tik dešimt studentų. Kažkodėl tik dešimt, peršasi išvada, o gal vis dėl to žmonės nenori būti turtingi?

Keletas pavyzdžių paprastų žmonių, kurie galėjo šiai dienai būti turtingi

Mergaitė buvo labai taupi. Sulaukusi pilnametystės išvažiavo uždarbiauti į užsienį. Jai puikiai sekėsi. Buvo pakilimo laikai, uždirbo labai daug, o kadangi buvo ir labai taupi, tai grįžo į Lietuvą su didele suma pinigų. Aišku kaip ir kiekvienas lietuvis, svajoja apie nuosavą būstą, nuosavą automobilį. Atrodo kad tik tai gyvenime neša, malonumą. Taip, šie dalykai neša patogumą ir malonumą. Bet viskam ateina savas laikas. Ta pinigų suma toli gražu nebuvo matuojama milijonais ar šimtais tūkstančių, todėl jai išėjo įsigyti tik bendrabučio stiliaus butas, automobilis ir dar liko tų dalykų išlaikymui, buto įrengimui. Ji viską pasidarė. Esminės klaidos: būsto nereikėjo pirkti pakilimo laikais, nes tokie būstai dabar atpigo kone tris kartus. Taip pat ir jų įrengimas. Toliau automobilis tais laikais taip pat tai buvo ganėtinai įspūdingas modelis, kuris šiai dienai nieko nevertas. Juk buvo galima būstą išsinuomoti, palaukti kol kris kainos, nes burbulas kainų niekada nesitęsia amžinai. Jo svyruoja cikliškai, kyla ir krenta. O apie automobilio įsigijomo būdus jau rašiau ankstesniame straipsnyje. O likusius pinigus taupyti ir laukti palankios galimybės investuoti.

Toliau dar vienas pavyzdys. Kažkada su kolega baigę mokslus gavome gerus darbus. Skirtumas tarp mūsų tas, kad vienam ta sritis patiko, o kitas dirbo tik dėl pinigų. Tas, kuris dirbo tik dėl pinigų, jį gyvenimas netrukus pastatė į vietą. O tas kuris dirbo mėgstamoje srityje, atlyginimas pakilo iki kelių tūkstančių, taip pat gaudavo geras premijas. Jei toks žmogus būtų pinigus taupęs ir atėjus laikui juos investavęs, šiai dienai būtų turtingas. Bet žmonės visada renkasi žvirblį rankoje, o ne briedį girioje. Todėl žmogus nusipirko automobilį vieną sau, kitą draugei. O užlikusius pinigus gyveno labai gerai, turėjo viską ką norėjo, bet toli gražu tiek nereikia. Atėjo ta nelemta krizė, atlyginimai susitraukė, santaupų nėra, poreikiai dideli. Todėl tai nebuvo geras pasirinkimas.

Trečias pavyzdys, kai žmogus prieš metus laiko įsigijo išskirtinio modelio automobilį, tada jam tai atrodė didelis pasiekimas. Bet jei jis tuos pinigus būtų paskyręs pridėtinės vertės kūrimui, o tada jau netgi žinojo tą informaciją. Bet pasirinko tą variantą, kuris buvo delne, o ne girioje. Deja kaip ir patarlė sako, tai buvo žvirblis, o briedį ėmė ir paleido. Pinigus būtų priklausomai nuo pasirinktos priemonės padidinęs tris keturis kartus, vadinasi bučiau turėjęs ir žvirblį ir dar trims žvirbliams likę. Šitas pavyzdys šiek tiek geresnis, nes žmogus po pusės metų suprato, kad reikėjo rinktis briedį girioje ir nepavėlavo pakeisti savo pasirinkimo, nusikratė automobiliu, ir pradėjo investuoti. Taip pat skaičiuoti išlaidas ir dar gilintis savo žinias šitoje srityje. Šiai dienai jam puikiai sekasi ir galima teigti, kad ateityje jis bus labai turtingas.

Ir taip išklausius kiekvieno žmogaus biografiją, galima būtų jam atsakyti kodėl šiai dienai jam yra sunki finansinė situacija. Bet žmonės ir išklausę nedaro išvadų iš savo klaidų. Todėl ta situacija eina vis blogyn.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Kuo efektyviau valdysite finansus, tuo daugiau turėsite galimybių pritraukti pinigus iš finansų nevaldančių žmonių


Taigi iš ankstesnio mano strapsnio jau turėjote suprasti, kad pas tuos kurie efektyviai valdo savo finansus atėmus išlaidas iš pajamų lieka likutis pinigų kiekvieną mėnesį. Kaip tą likutį panaudojate, tokia jūsų finansinė padėtis yra šiai dienai. Todėl reikia jį efektyviai panaudoti. Juos galite panaudoti įvairiai, tiek skolindami už palūkanas, tiek dėdami indėlius, tiek spekuliuodami įvairiais daiktais, tiek pirkdami akcijas, obligacijas, tiek kurdami verslą. O dabar apie tai detaliau:

  • Taigi atsiranda galimybė paskolinti pinigų tiems, kurie nevaldo savo finansų ir gauti palūkanų.
  • Pataupę ilgiau galite pigiai nupirkti kokį nors daiktą ir parduoti jį brangiau tiems, kurie nevaldo savo finansų ( tai gali būti mobiles telefonas, kompiuteris, automobilis ar dark as, priklauso nuo tiek kiek pinigų galite investuoti). Krizės metu šis atvejis mažiau tikėtinas.
  • Taip pat galite pasidėti indėlį į banką ir gauti palūkanų. Jokios rizikios ir grąža garantuota.
  • Toliau sutaupę kelis tūkstančius litų galite investuoti ir spekuliuoti vertybiniais popieriais ir taip gauti papildomų pajamų. Efektyviausią pirkti juos tada, kada krizė pasiekus dugną, o parduoti tada kai vyksta ekonomikos pakilimas, galima grąža neribota. Galiu pateikti pavyzdžių iš Baltijos vertybinių popierių biržos: Jei 2009.12.28 būtumėte nupirkę Agrowill group akcijų po 0.3 Lt už 4000Lt (13333 vnt) ir jas pardavę 2010.08.18 po 1.3Lt būtumėte uždirbę 13333Lt. pagalvokite kas būtų jei būtumėte pirkę už didesnę sumą. Bet kad įvykdyti tokį sandėrį reikia turėti valios neparduoti įsigytų vertybinių popierių anksčiau laiko, kol nesusikaupė tiek, kiek  suplanavote uždirbti pinigų. Prekybos biržoje esmė, kad visada atsiranda naujų prekiautojų, kiekvieno jų charakteris ir turimos žinios skiriasi. Kuo stipresnią valią turite, didesnius tikslus išsikeliate, žinoti esminę taisyklę pirkti tada, kai krizė pasiekia dugną, tuo uždirbsite daugiau. Galite užsiimti ir spekuliacijomis, ten atlygiai mažesni, bet didesnių pastangų galima užsidirbti šimtą litų. Bet spekuliacijomis užsiima žmonės, kurių nervai silpni ir pradedantys, pamato šimtą litų pelno ir griebia jį, nes bijo, kad išnyks. Dar galima investuoti į stabiliai dirbančios įmonės akcijas, kuri kiekvienais metais savo akcininkams moka dividendus, jie būna didesni nei banko palūkanos.
  • Galite investuoti į obligacijas ir taip pat gauti fiksuotą grąžą, plius jei kils akcijos kaina papildomą grąžą.
  • Galite kurti savo verslą ir prekiauti mėgiamais dalykais. Vartotojai jūsų prekes ar paslaugas pirks (aišku tuo atveju jei jos bus kokybiškos ir už rinkai priimtiną kainą), o jūs jomis aprūpinsite.

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

Efektyvus finansų valdymas

Efektyvus finansų valdymas

Deja, dabartinių žmonių suvokimas apie finansus yra menkas. Asmeninių finansų balansas parodo ne tik susidariusią jūsų finansinę padėtį, bet ir kaip efektyviai sugebate ją valdyti. Pateiksiu keletą mėnesinių pajamų-išlaidų ataskaitų pavyzdžių, kad būtų galima aiškiau suvokti probleminę situaciją bei kaip ją koreguoti. Pagal pavyzdžius galėsite susidaryti savo mėnesinę ataskaitą, sužinosite koks jūsų balansas: teigiamas ar neigiamas.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 0 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

1400

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

1100

Banko palūkanos

0

Papildomo banko kredito 13% 135

Vartojamojo banko kredito 14%

55

Dividendai iš vertybinių popierių

0

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

400

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

100

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

50

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

70

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

1910

Ugniagesys

1000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

200

Kitos pajamos

0

Išlaidos maistui

300

Kitos išlaidos

50

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

150

Išlaidos transportui

400

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

2400

Viso išlaidų:

2910

Likutis (pajamos – išlaidos) = -510 Lt

Su tokia problema susiduria daugelis žmonių, nesvarbu ar tai pardavėjas-konsultantas, ar apsaugos darbuotojas, ar komercijos direktorius, skiriasi tik pajamų ir išlaidų sumos. Ir vien dėl to, kad neskaičiuoja savo gaunamų pajamų ir išlaidų, viską nori turėti iš karto, neatsižvelgiant ar tai leidžia jų galimybės. Atrodo neįtikėtina? Pabandykite sudaryti savo pajamų/išlaidų ataskaitą.

Kaip reikėtų gyventi gaunant tik aktyvias pajamas?

Sudarysiu tris pavyzdines ataskaitas. Pirma atspindi tai, nuo ko reikėtų pradėti norint efektyviai valdyti savo asmeninius finansus, vidurinioji kaip keičiasi rezultatai ir paskutinė – kokie rezultatai laukia jūsų jau įvaldžius savo finansus.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 2 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

1400

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

300

Banko palūkanos

0

Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

0

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

0

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

300

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

200

Kitos pajamos

0

Išlaidos maistui

300

Kitos išlaidos

50

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

150

Išlaidos transportui

100

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

1400

Viso išlaidų:

1100

Likutis (pajamos – išlaidos) = 300 Lt

Pagal šią ataskaitą liko 300 Lt, galėtų likti ir daugiau – pvz., jei neturite vaikų, galima šiek sumažinti išlaidas pramogoms. Likutį taip pat būtina panaudoti efektyviai. Sekant pavyzdį, per metus aš sutaupau mažiausiai 3600 Lt, reiškia po trijų metų kaupdamas juos kaupiamajame indėlyje ir gaudamas 5% palūkanas sutaupysiu = 3600+(3600×0.05)+(3780×0.05)=3600+3780+3969=11349 Lt.

Tris metus efektyviai taupydamas domėjausi investavimo galimybėmis ir 80% sutaupytų pinigų investavau į tokios įmonės akcijas, kuri ilgus metus stabiliai dirba ir moka 9%/metams dividendų = (11349×80%)x0.09% = 817.13 Lt, taip pat už indelio likutį gaunu 5%/metams palūkanas ((11349-(11349×80%)) x 5%= 2269.8 x 5%= 113.49 Lt. Kadangi turiu laisvo laiko, skiriu jį papildomam darbeliui, iš kurio gaunu dar 1500 Lt pajamų. Turiu laisvų pinigų, keletą kartų sėkmingai perku/parduodu mobilųjį telefoną ir gaunu dar papildomą 1000 litų per mėnesį. Taip pat, efektyviai tobulėju savo pagrindiniame darbe, tad kyla mano kvalifikacinė kategorija ir gaunamas atlyginimas padidėja iki 2000 lt.

Pareigos: Apsaugos darbuotojas

Laisvo laiko darbui: 0 valandos per dieną

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

2000

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

330

Banko palūkanos

9.46 Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

68.09

Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

0

Pajamos iš NT nuomos

0

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

0

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui: 330

Lektorius

1000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

220

Kitos pajamos

1000

Išlaidos maistui

330

Kitos išlaidos

55

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

165

Išlaidos transportui

110

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

4077.55

Viso išlaidų:

1210

Likutis (pajamos – išlaidos) = 2867.55 Lt

Matome kaip keičiasi rezultatai suvaldžius savo finansus. Išlaidų nedidinu, gyvenu kaip gyvenęs. Tiesa, įvertinus trijų metų infiliaciją, jos padidėja 10%. Dabar per mėnesį jau lieka 2867.55 Lt, tad per sekančius trejus metus sutaupysiu už kauptus ir investuotus pinigus į stabiliai dirbančios įmonės akcijas, gaudamas už juos 9% metinių dividendų =

Metų sk. Mėn. Pajamos Metų pajamos Dividendai Viso
1 LTL 2,867.55 LTL 34,410.60 LTL 3,096.95 LTL 37,507.55
2 LTL 2,867.55 LTL 71,918.15 LTL 6,472.63 LTL 78,390.79
3 LTL 2,867.55 LTL 150,308.94 LTL 13,527.80 LTL 163,836.75

Šešis metus efektyviai valdydamas savo finansus be didesnių pastangų sukaupsiu tokią sumą pinigų, kurią jau galėsiu investuoti tiek į nuosavą verslą, tiek į nekilnojamą turtą, kurį vėliau galėsiu nuomoti. Svarbu pasidomėti verslo ypatybėmis, rinkos poreikiais, nuo to priklausys galimybė sutaupyti ir čia.

Finansų valdymo dera išmokti kuo anksčiau, kad sulaukus pilnametystės ir/ar pradėjus gyventi savarankiškai, jau mokėtumėte praktiškai įvaldyti savo finansus. Galbūt tada, sulaukę 24 metų, jau būsite daug pasiekęs – nepriklausomas finansiškai, ne darbuotojas, o darbdavys, atlyginimą gausite iš savo verslo. Galėsite sau leisti įsigyti naują automobilį ir nuosavą namą, kurti šeimą, atostogauti kur tik norite ir nepergyvensite dėl ateities. Savo vaikams išlaidų nedidinsite, būsite jų pavyzdys ir leisite iš jūsų mokytis užsidirbti pinigus patiems.

Trečiasis jūsų mėnesio pajamų/išlaidų ataskaitos pavyzdys, kuris atspindi pasiektą finansinę laisvę:

Pajamos

Suma

Išlaidos

Suma

Atlyginimas (atskaičius mokesčius)

0

Ilgalaikės paskolos už NT padengimas arba NT nuoma

3000

Banko palūkanos

136.53

Papildomo banko kredito 13%

0

Vartojamojo banko kredito 14%

0

Dividendai iš vertybinių popierių

983.02 Papildomo NT išlaikymas

0

Automobilio lizingas

1100

Pajamos iš NT nuomos

1000

Antro automobilio lizingas

1500

Skola draugui (palūkanos)

0

Pirmos kreditinės kortelės palūkanos

0

Dividendai iš nuosavo verslo

5000

Antros kreditinės kortelės palūkanos

0

Papildomas darbas

Suminis įsiskolinimas bankui:

5600

Lektorius

2000

Pramogos (Laisvalaikis ir poilsis)

2000

Kitos pajamos

10000

Išlaidos maistui

1000

Kitos išlaidos

500

Išlaidos vaikams (vaikų kiekis x 150)

165

Išlaidos transportui

2000

Viso pasyvių pajamų:

0

Viso pajamų:

19119.55

Viso išlaidų:

11265

Likutis (pajamos – išlaidos) = 7854.55 Lt

Kaip matote, viskas prasidėjo nuo kelių šimtų litų ir per šešis efektyvaus finansų valdymo, laiko sunkiam darbui aukojimo metus, buvo pasiekti puikūs rezultatai. Sėkmės visiems įgyvendinant savo strategijas!

Arnoldas Kubiliūnas

Categories
Pinigų dėsniai

Kaip taupyti pinigus


Daugiau pinigų galima turėti trim būdais: daugiau uždirbti, priversti pinigus dirbti arba tiesiog mažiau išleisti. Pirmieji du punktai reikalauja naujų įgūdžių ar žymiai daugiau pastangų, tuo tarpu taupymas yra paprastas metodas, kurio efektyvumą apriboja tik jūsų gaunamų pajamų suma
Veskite išlaidų žurnalą

Tokį žurnalą turiu nuo 2009 metų gegužės mėnesio. Iš pradžių išlaidas surašydavau pagal kategorijas, kad matyčiau, kur išleidžiu daugiausia pinigų. Štai nuoroda į kitame puslapyje pateiktą šabloną: išlaidų fiksavimo failas. Tai labai padeda suprasti, kur galima sutaupyti ir kiek vis dėl to mes išleidžiama.

Pradėsite skaičiuoti kiekvienos kategorijos išlaidas. Pastebėję, kad kažkurio konkretaus tipo išlaidų padarėte per daug, stengsitės jas apriboti. Pavyzdžiui, išsiaiškinsite, kad pramogoms išleidžiate 300 lt/mėn. Vadinasi, viršiję šią sumą, tapsite labai motyvuotas neišleisti nė cento.

Trečia, pradėjęs vesti tokį žurnalą, supratau, kokia pinigų suma leidžia išlaikyti įprastą komforto zoną ir išleisti sąlyginai mažą sumą, kuri yra 1100 lt/mėn. Į šią sumą neįeina didieji pirkiniai, kaip automobilis, baldai ir pan. Juk vien automobilio pirkimas metinį vidurkį padvigubintų.

Žinoma, dažniausiai kiekvieną mėnesį išleidžiu mažiau, bet kitais mėnesiais darau didelius pirkimus, pvz., drabužius susiperku vieną mėnesį, kelionės ir žygiai vyksta vasarą ir pan. Todėl turiu ir kitą vidurkį – 800lt/mėn., kuris galioja, jei neturiu jokių išlaidų, kurių nepriskiriu į išskirtinių ar brangiųjų kategorijas.

Pastaruoju metu pradėjau vesti į žurnalą tik išleidžiamas sumas, taip ignoruodamas išlaidų kategorijas. Tai leidžia sutaupyti laiko ir užtikrinti, kad vidutinės išlaidos išlieka tokios pačios.
Mokėkite grynaisiais

Dabar paplitus kortelėms ir galimybėms jomis atsiskaityti, dažnas žmogus grynuosius nešiojasi mažais kiekiais. Tyrimais yra nustatyta, kad asmeniui yra sunkiau išsiskirti su realiais banknotais nei kortele. Mėginau surasti konkretų straipsnį, kur tai skaičiau, bet nesėkmingai. Todėl papasakosiu iš atminties: žmonėms duodami grynieji arba kortelė ir siūloma pirkti konkrečius daiktus. Asmenys su kortele dažniau sutinka mokėti brangiau už tą patį daiktą. Tuo tarpu atsiskaitantys grynais dažniau atsisako pirkti.

Tą galima lengvai pagrįsti keliais pavyzdžiais. Pirma, mokėdami grynaisiais sąmoningai ar pasąmoningai fiksuojate savo išlaidas. Todėl pasiekus tam tikrą išleistų pinigų lygį, norite apkarpyti pirkimus. Antra, nuolat matote kaip piniginėje menka esama suma. Trečia, įsivaizduodami pirkinio kainą, geriau suvokiate, kokio ji dydžio, mintimis lygindami ją su turimais ir/ar uždirbamais pinigais.
Geriau jausti, kaip naudojami pinigai

Šiuo metu važinėju troleibusu ir stengiuosi važiuoti taip, kad užtektų pramušti vieną 2 litų bilietėlį. Kai pagalvoji, kad stengiesi dėl 2 litų, pasidaro truputį nejauku.

Kai važinėdavau automobiliu, apie tai nė nemąstydavau. Užsipili pilną baką, o tada nesvarbu, kad ta pati kelionė kainuoja gerokai brangiau. Dar paspaudi kaip reikalas, kas stipriai įtakoja kuro sąnaudas. Štai čia priėjome dar vieną išvadą: kai pinigų išleidimas yra atskiriamas nuo realaus jų sunaudojimo (benzino mažėjimo bake), tuomet leisti juos kur kas lengviau.

Pridėsiu dar vieną pavyzdį. Pamenu, kaip valgiau mažytį šokoladą, kuris kainavo 10 ar 20 litų. Regis, gavau jį dovanų. Paėmiau vieną mažą skiltelę, įsidėjau į burną ir sakau: šiuo metu jaučiu, kaip mano burnoje tirpsta vienas litas… Brangu.

Patarimas būtų toks: susimąstykite, kiek iš tiesų kainuoja kiekvienas jūsų daromas veiksmas.
Skūpus moka du kartus arba kiek sumoki, tiek ir gauni

Esu tikras, kad beveik kiekvienam teko nusipirkti kokį pigų daiktą, kurį buvo nei malonu naudoti nei jis ilgai tarnavo. Pavyzdžiui, nusiperki kinišką grąžtą, o tada paimi vokišką. Koks skirtumas? Su kinišku turi spausti iš visų jėgų, kad atsirastų skylė, o vokišką laikai, kad savaime per sieną nepralįstų. Kitas pavyzdys, kiniška kojinė pompa automobiliui, pripūsite ratus kokius du kartus ir galėsite eiti pirkti naujos.

Tas pats galioja drabužiams. Manote, žmogus perka batus už 150 lt, vietoj maximinių už 50 lt taip permokėdamas 3 kartus? Iš tiesų, tai permoka taupantysis. Jam reiks pirkti bent dvi poras, kad tarnautų tiek pat laiko. Tikėtina, kad reikės keisti viduje esančias pagalvėles, batraiščius ir t.t. Be to, nešioti bus kur kas mažiau malonumo. Taigi, suskaičiavus sugaištą laiką, benziną važinėjimui ir pan., išvada viena: nieko čia nesutaupysi – nusipirkite žmoniškus batus iškart.

Tas pats galioja ir kompiuteriams. Palyginęs nešiojamųjų kainas bei parametrus, pastebiu, kad kai kurie kainuoja gerokai daugiau, nors jų sparta identiška. Ką pastebėjau iš tokios įrangos pirkimų? Dažnas garantinis, visokie keisti pakibimai, nepatogios klaviatūros, prastas ekrano spalvingumas. Išvada ta pati – kiek moki, tiek gauni.

Dabar apie saugumą. Beveik visą gyvenimą teko važinėti pigiomis padangomis, kurių pats nepirkdavau, nes net automobilio neturėjau. Tačiau šįkart tėtis pasistengė ir sumokėjo ~60 litų brangiau nei maksimoje. Taip pat, pirko ne universalias, o žiemines. Jei gerai pamenu, stumti teko vos 2-3 kartus (važinėjama Ignalinoje, kur sniego iš tiesų būna, priešingai, nei Vilniuje, kur kelias savaites plikas ledas ant asfalto yra normalu). Anksčiau reikėdavo nusikasti visą kalną vedantį iš garažo į kelią, dabar ne tik, kad kasti nereikia, bet dažnai galima apsieiti be įsibėgėjimo. Tik ~240 lt skirtumas. Jau net nekalbu apie stipriai padidėjusį saugumą. Ar jūsų gyvybė verta poros šimtų litų? Tą patį galiu pasakyti apie buvusio automobilio padangas, kurias paliko savininkas. Akivaizdu, kad užsienietis nepagailėjo pinigų, nes ant jų puikavosi žymūs prekinis ženklas „Michelin“ („Alpin“ rūšis). Užsikasiau tik vieną vienintelį kartą, nes buvau užtraukęs rankinį… Bet atleidus, iškart nuvažiavau savais keliais.
Atidėkite pirkimą, kol praeis pradinis impulsas

Tiesiog niekada nepirkite antro būtinumo daikto vos jį pamatę. Pirkimą atidėkite bent savaitei. Per ją impulsas išblės ir pamatysite, ar iš tiesų to daikto reikia.

Man tai tapo tokiu natūraliu dalyku, kad galima priskirti prie trūkumų. Visad pasižiūriu apžvalgas internete ir kainas skirtingose parduotuvėse, kad būčiau tikras, jog perku tai, ko noriu už protingą kainą. Tada dar paklausinėju pažįstamų rate. Tokiu būdu naujo daikto įsigijimas gerokai užtrunka. Sakyčiau, kad net per ilgai.
Pinigų kišimas vis į tą patį

Žmonės paprastai stengiasi patvirtinti savo sprendimų teisingumą, todėl elgiasi neracionaliai.

Pavyzdys iš mano gyvenimo. Turėjau išsvajotąjį automobilį Alfa Romeo 156. Tačiau pirkinys buvo velniškai nesėkmingas. Kadangi ketinau šiuo automobiliu važinėti bent 5 metus ir įsidėti dujinę įrangą, todėl pradiniam remontui negailėjau pinigų (diržų keitimas su guoliais, visiškai sintetiniai tepalai ir pan.), todėl jau iš pat pradžių išleidau ženklią sumą. Vėliau prasidėjo mistinės problemos, kurių normaliai išspręsti nepavyko nė vienam servisui. Pasiekiau stadiją, kai buvau į ją sudėjęs 5000 lt, permokėjęs daugybę pinigų už kurą, nes pakankamo patikimumo dujų įrangai automobilis taip ir nepasiekė.

Be to, vienintelis tolimesnis problemos sprendimo būdas būtų kainavęs dar 2000 lt (originalus greičio pedalo padėties daviklis). Dar buvo žadama, kad netrukus reikės pakabą remontuoti, išmoningoji hidraulinė pavarų perjungimo įranga (Selespeed) kartais suveikdavo klaidingai ar trumpam užsikirsdavo. Taigi, galbūt dar keli tūkstančiai remontui, nes šis įrenginys tikrai dažnai pavesdavo šios markės mašinų vairuotojus, kaip pasakojo servisų darbuotojai. Trumpai tariant, dar mažiausiai 2500 ir nežinomybė bei abejonės, ar to pakaks, kad galėčiau ramiai gyventi.

Taigi, automobilį pardaviau 4000 pigiau nei pirkau. Vadinasi, vien tiesioginis piniginis nuostolis yra 9000. Tačiau paskaičiavus, kad toliau tektų važinėti benzinu, dvejones dėl galutinio automobilio remonto ir pinigų stygiaus, diena kai atsikračiau šio kledaro buvo ypatingai laiminga. Nuo širdies akmuo nusirito.

Išvada paprasta: kartais geriau nusipirkti naują daiktą, nei stengtis sutvarkyti senąjį. Taip tarsi prarandame pinigus, kai iš tiesų sutaupome. Jei ne pinigų (tuo atveju, jei 2500 lt remontas iš tiesų būtų buvęs paskutinis), tai bent laiko, ilgų pokalbių su servisų meistrais ir nervų.

Povilas Panavas

povilas.panavas.lt/blogas/

Categories
Galia ir pinigai Pinigų dėsniai

10 taisyklių iš „4 valandų darbo savaitė“


4 valandų darbo savaitė„, kurią parašė Tim Ferriss, yra tikras fenomenas. Ji daugeliui žmonių pakeitė nuostatas ir pasaulėžiūrą. Šios knygos svarbiausia mintis yra mėgautis gyvenimu dabar, o ne dirbti nuo 8h iki 17h ir laukti pensijos. Joje aprašoma daugybė patarimų kaip sumažinti darbo valandas, pradėti verslą ar tapti kokios nors srities specialistu. NT (Naujojo Turtuolio) pagrindinės taisyklės:

Pensija – draudimas blogiausiam atvejui. Laikyti pensiją galutiniu atpirkimu klaidinga dėl bent trijų rimtų priežasčių:

Ji pagrįsta nuostata, kad jums nepatinka tai, ką veikiate fiziškai pajėgiausiais savo gyvenimo metais.

Dauguma žmonių niekada nesugebės išeiti į pensiją ir išlaikyti net ir labai kuklaus pragyvenimo lygio. Niekas nežino kiek laiko jūsų pensija truks, o sukaupi pinigai jūsų pensijos sąskaitoje greitai mažėja su dabartiniais infliacijos tempais.

1. Jei pinigų sąskaitoje turite pakankamai, reiškia jūs esate ambicinga, veikli asmenybė, todėl po savaitės pensijoje jums trūks veiklos ir grįšite į savo „mėgiamą“ darbą arba kursite naują verslą.

2. Susidomėjimas ir energija juda ratu. Tam, kad išgyventumėme, jau nekalbant apie klestėjimą, būtinai reikia veiklą retkarčiais keisti poilsiu, todėl NT stengiasi „mini pensijas“ paskirstyti per visą gyvenimą, o ne sutelkti poilsį ir pramogas į pensijos kvailių auksą.

3. Mažiau dirbti nereiškia tingėti. Dirbti mažiau beprasmio darbo, kad galėtumėte susitelkti ties tuo, kas jums asmeniškai svarbu, NĖRA tinginystė. Daug kam sunku tai pripažinti, nes mūsų kultūroje vertinamos asmeninės aukos, o ne produktyvumas.

4. Metas niekada netinkamas. Visiems svarbiausiems dalykams tinkamas metas niekaip neateina. Laukiate, kada bus geras metas mesti darbą? Meskite dabar, nes žvaigždės niekada taip neišsidėstys, o gyvenimo šviesoforai niekada nedega žaliai.

5. Prašykite ne leidimo, o atleidimo. Jei nežadate aplinkiniams padaryti nepataisomos žalos, pirma pamėginkite, paskui teisinkitės. Žmonės viską neigia emociškai, bet paskui susitaiko. Jei galima žala nedidelė ar bent kaip nors atitaisoma, neleiskite niekam jūsų sulaikyti.

6. Pabrėžkite privalumus, nesigraužkite dėl trūkumų. Daugumai žmonių puikiai sekasi keletas dalykų, o dauguma kitų beviltiškai, todėl didžiausią dėmesį kreipkite į tuos, kurie jums gerai sekasi.

7. Perteklius virsta priešingybe. Gero daikto gali būti per daug, todėl pacifistai pasidaro karingi, kovotojai už laisvę pasidaro tironai, palaima virsta prakeiksmu, pagalba ima trukdyti, daugiau pasidaro mažiau. Per daug ir per mažai to, ko norite, virsta tuo, ko nenorite.

8. Vien pinigai visko neišsprendžia. Tik įsisukite į pinigų ratą, apsimeskite, kad jie – vaistai nuo visų ligų, ir gudriai susikursite nuolatinį trukdį, kuris neleis įžvelgti, kaip visa tai beprasmiška.

9. Santykinės pajamos svarbiau negu absoliučios. Pavyzdys: Jei Vardenė Pavardenė uždirba 100 000 per metus, 2 000 per kiekvieną iš 50 savaičių, ir dirba 80 valandų per savaitę. Taigi, Vardenė Pavardenė uždirba 25 dolerius per valandą. Vardenis Pavardenis uždirba 50 000 per metus, 1 000 per savaitę, bet dirba dešimt valandų per savaitę, todėl uždirba 100 dolerių per valandą. Pagal santykines pajamas Vardenis keturis kartus turtingesnis.

10. Distresas kenkia, eustresas padeda. Distresas, tai žalingi dirgikliai, kurie silpnina, menkina pasitikėjimą savimi ir trukdo. Eustresas – distreso priešingybė, veiksniai, kurie mus įkvepia siekti tikslo, motyvuoja mus.