Categories
Laimė Motyvacija

„Mes su Jumis“ taisyklė

Spėju, turite draugų, spėju, turite ir tokių žmonių gyvenime, prie kurių būti negalite, nes jie: neatsakingi, egoistai, niekšai, savanaudžiai, kvaili, buki, bejausmiai ir pan.

Kas įdomiausia, kad Jūs žinote, kokie jie yra, bet kiekvieną kartą, kai juos sutinkate, tikitės iš egoisto altruizmo, iš ciniko – užuojautos ar supratimo, iš savanaudžio – dosnumo.

Mano pažįstamų rate yra žmogus, kurio visi vengia ir nemėgsta, nors man prie jo linksma. Kodėl? Nes žinau, kad jis toks, koks yra, ir nereikalauju iš jo nieko. Mano vidus jam sako „taip“. Aš tai vadinu „Mes su Jumis“ taisykle. Jo nemėgti būtų tas pats, kaip nekęsti žolės, nes Jūsų nemėgstama spalva yra žalia. Pamatytumėte žolę, tada bandytumėte su ja taikytis, o galiausiai prasiveržtų neapykanta ir Jūs niekaip nesusitaikytumėte, kad žolė yra žalia.. Argi ne juokinga? Juokinga ir tai vyksta visą laiką.

Tai gana sunku paaiškinti, bet kada Jūs sakote „ne“, jaučiate pasipriešinimą, spaudimą ar nuotaikos kritimą žemyn – lyg savo kūnu sakytumėte „ne“. Imate analizuoti situaciją ir prasideda vidinis dialogas, kuris, žinoma, visiškai išniekina priešininką ir ieško momentų, kuriais Jūs esate teisus, geras ar geresnis nei jis ar ji…

Kai prieš akis išnyra sudėtinga situacija, bandykite jai ištarti „taip“. Juk situacija vyksta, ji akivaizdi. Priešintis jai yra beprotybė. Užstrigote kamštyje? Mes su Jumis. Ant Jūsų rėkia? Mes su Jumis. Mokslininkai sukryžmino krūmus su ridikais? Mes su Jumis. Jūs pametėte piniginę? Mes su Jumis. Mes su Jumis. Sakykite „taip“.

Žinoma, Jūsų ego bandys rėkti ir sakys: jis neturi teisės taip elgtis, kaip ji drįsta, kokie jie niekšai, kokie jie žiaurūs. Žinote ką? Mes su Jumis.

Liudas Vasiliauskas

laimingi.lt

Categories
Laimė Motyvacija

Ar Jūs laisvės priešas?

Valio! Pagaliau žmogus gavo gerą darbą. Anksčiau jam „knisdavo“ smegenis bosas, mažai mokėdavo ir šiaip būdavo sunku keltis į seną darbą. Be to ir „gaudavo“ mažai. Na o dabar tikras puikumėlis, tik pasižiūrėkite.

Naujajame darbe duodamas naujas automobilis, su kuriuo jis galės važinėtis visur, net ir savo reikalais ir jam bus apmokamas kuras. Jis gaus naują mobilų telefoną su apmokama sąskaita. Jis gaus draudimą ir svarbiausia 3000-5000 LT „į rankas“. Visai gerai.

Nesenai teko keliaut. Buvau net ir Slovėnijos Liublijanoje. Einant naktį su grupe nepažįstamų vietinių linksmų „pankelių“ pamatėme ant sienos grafiti užrašą, kurį kartu bandėme perskaityti. Galu gale mūsų naujieji bičiuliai išvertė, kas ten parašyta – „didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“.

Pažiūrėkime. Žmogus turi keltis kiekvieną dieną į darbą nustatytu laiku. Jis negali šiaip sau pragulinėti dieną ar dvi. Jam moka atlyginimą ir didesnio jam reikia išsiprašyti įrodant kažką. Jis mato tas dideles „vaikštančias“ sumas darbe ir jų net nesuvokia (niekaip neatsistebiu, kaip žmones dirbantys įmonėse mato tuos keliaujančius šimtus tūkstančių ir net negali įsivaizduoti, kad jie gali būti su jais). Jis turi kažko klausyti, kažkas jam kažką nurodinėja. Jis turi klausyti ir skaitytis dėl daugumos savo žingsnių. Jis negali tiesiog pakeliauti per pasaulį 4 mėnesius iš 12, nes nėra tiek laiko. Jam, dėka tų mašinų, mobiliųjų telefonų ir šiek tiek geresnio atlyginimo, nei jo bendraklasių ar šiaip jo įsivaizduojamų konkurentų draugų tarpe kyla pasididžiavimas ir to užtenka, kad jis apsiramintų, neturėtų savo tikslų ir dirbtų kitų žmonių tikslams. Trumpai tariant, jo svajonės yra užslopinamos ir jis savanoriškai tampa … laimingas vergas.

Jam atrodo, kad jam gerai sekasi, nes 99% aplinkos gyvena lygiai tokį patį gyvenimą – dirba nuo ryto iki vakaro + laisvi savaitgaliai + atlyginimas „mokamas“ (kodėl neuždirbamas?) + pridėkit patys.

Mano gyvenimo viena mėgstamiausių dalių, kad galiu pats suplanuoti savo gyvenimą visiškai taip, kaip noriu. Galiu keltis ar gult kada noriu. Galiu keliaut kur noriu. Pažįstu daug žmonių kurie gali taip daryti dabar. Nepažįstu ir savo gyvenime nesutiksiu nė vieno, kuris negalėtų savo gyvenimo taip susistatyti.

„Didžiausias laisvės priešas yra laimingas vergas“ – anonimas.

Liudas Vasiliauskas
www.laimingi.lt

Categories
Laimė Saviugda Sėkmės psichologija

Skvarbus žvilgsnis į baimės šerdį


Baimė. Ši emocija yra tokia stipri, kad neišvengiamai daro didžiulį poveikį mūsų gyvenimui. Kiekvienas su ja susiduriame kasdien, o ką apie ją žinome? Dažniausiai nieko konkretaus. Taip jau yra, labiausia bijome tų dalykų, kurių nesame pažinę, neišskiriant ir pačios baimės savaime. Taip susigyvename su savo baimėmis, kad jų pradedame nepastebėti (nereiškia jog neriboja), neigti, iškreipti tai, ką jaučiame, matome. Baimės prigimtinė pareiga yra mus apsaugoti nuo pavojų, nelaimių. Baimė – tai mūsų asmens sargybinis, kuris visada su mumis, 24 valandas per parą. Žinoma, šaunu turėti tokį ištikimą ir patikimą asmens sargybinį, bet baimė turi „bjaurią“ ydą – jei ji nėra sąmoningai nuolatos prižiūrima, žabojama, tai plečiasi iki begalybės, kol tampame visiškai jos apsėsti, o tai veda į absoliutų paklusnumą jai.

Tai yra priežastis kodėl žmonėse tiek daug baimių ir kompleksų. Žmonės tiesiog nesitvarko su savo baimėmis. Dažnu atveju jų nepastebi ir nenori pastebėti, taip save stumia į sau pavojingą padėtį. Džiugi žinia yra tokia, kad šį nežinojimą ir apsileidimą galima išspręsti. Pradėsime nuo to, kad išsiaiškinsime kas slypi už visų baimių. Taigi, kas slepiasi už visų baimių? Kokią yra visų baimių šaknis? Baimės šaknis sako, kad nesusitvarkysime su tuo, kas mums atsitiks gyvenime. Galbūt tikėjaisi ko kito, bet tai yra, kas yra. Gana lengva yra įrodyti jog ši baimė neturi savyje tvirto prado. Pagalvokime, su kuriomis situacijomis gyvenime nesusitvarkėme? Taip, žinau, turėjo būti velniškai sunkių momentų! Galbūt jautėmės visišku pralaimėtoju, sugniuždytu ir nelaimėliu, bet išgyvenome. Turiu džiugią žinią, iki šio momento susitvarkėme su visomis savo gyvenimo situacijomis. Viską įveikėme ir dabar esame čia, kur esame. Alsuoji, reiškia gyveni, vien ši fiziologinė funkcija sako, kad esi laimėtojas, kuris susitvarko. Iš to galime daryti išvadą, kad net baimės šaknis tėra nepagrįsta iliuzija, o ką jau kalbėti apie kitas baimes kilusias iš jos.

Atėjo metas nuspręsti ar ir toliau nekreipsime dėmesio į savo baimes, apsimesime esą silpni ir nepajėgūs su jomis susitvarkyti, ar vis dėl to imsimės konkrečių veiksmų, kad pažabotume savo baimes. Taigi, nuo šiol, kai santykiai strigs ir nežinosime ką daryti, ką sau sakysime? Aš susidorosiu. Kai finansiniai nepritekliai pradės kamuoti? Aš susidorosiu. Kai jausimės vienišais, paliktais ir pralaimėjusiais? Aš susidorosiu! Nuolat tai sau kartokime tol, kol tai taps „krauju tekančiu mūsų venose“. Perprogramuokime save pozityviais, stiprinančiais teiginiais ir tuo pačiu auginkime pasitikėjimą savimi. Anksčiau ar vėliau, pasitikėjimas savimi taps toks aukštas jog sau sakysime – kad ir kas nutiks, aš susidorosiu. Be pasitikėjimo savimi sunku išdrįsti pažvelgti į savo baimes, o tuo labiau per jas perlipti.

Dabar įgysime šiek tiek daugiau žinių apie baimes. Pagal Susan’ą (žiūr. „Šaltiniai“) yra penki nepajudinami postulatai apibrėžiantys kiekvieną baimę. Penkios aksiomos, kurių žinojimas yra kritiškas norint geriau suprasti baimės emociją. Štai jos:

1. Kol augsi (tobulėsi) baimė niekada nepasitrauks. Iš pirmo įspūdžio, tai gali nuliūdinti, kad baimė galutinai niekada mūsų nepaliks. Iš kitos pusės mums daugiau nebereikia jaudintis dėl to, kad baimės krisleliai vis dar su mumis. Mums nebereikia kovoti ir bereikalingai eikvoti energiją. Tegul nerimas palieka, o ramybė aplanko.

2. Vienintelis būdas atsikratyti baimės – padaryti tai, ko bijome. Tai intuityvu! Galime ieškoti begalės aplinkkelių ir pasiteisinimų, bet tiesiausias ir trumpiausias kelias eiti ir padaryti!

3. Vienintelis būdas pasijusti geriau – eiti ir padaryti tai! Palengvėjimas ir pasitenkinimas garantuoti.

4. Kiekvienas bijome sau nepažįstamoje situacijose. Nėra žmonių be baimės. Nebent psichiatrinėje ligoninėje galima tokių atrasti, bet jie dėl to ten ir yra. Visi gyvename baimėse. Tai mus vienija, tegul šis suvokimas padeda lengviau eiti per baimes. Piktai nesijuokime iš kitų žmonių baimių, padėkime jiems perlipti per jų pačių baimes. Laimėsite abu, tu – žmogaus pagarbą, o žmogus – palengvėjimą.

5. Baimės įveikimas mažiau gąsdina, nei baimė jog esame bejėgiai tai padaryti. Prisimenate tą būseną, kai jautėtės bejėgis, išsunktas ir lygtais kažkieno nuskriaustas? Ši būsena siurbia mūsų energiją, o baimės įveikimas ją sugrąžina. Jei pritrūkome jėgų, sustokime, apsižvalgykime ir suvokime su kuria baime nesitvarkome.

Išdrįskime pažvelgti į savo baimes atviromis akimis, jos neturi savyje galios, jos negali mūsų sulaikyti. Tik mes ir dar kartą mes nusprendžiame, kad jos stipresnės už mus. Nekurkime dar daugiau iliuzijų ir taip pilname iliuzijų pasaulyje. Įveikėme jau per daug baimių, kad iškilus naujai vėl pasiduotume ar pagal ją spręstume apie savo galimybių ribas. Išdrįskime!

Šaltiniai:
Susan Jeffers, Ph.D. „Feel the Fear and Do It Anyway“
Pateikė: Saulius Šunauskas www.gyventi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Tylos atsakas į chaosą

Ramybė, harmonija, pasitenkinimas… Įsijauskime…pasitelkime vaizduotę jog šios būsenos visada su mumis. Įsivaizduokime, kad tai mumyse, dabar. Ar tada kur nors skubėtumėme? Pavyzdžiui, kad ir skaityti šį straipsnį? Ar greitais, grubiais judesiais, išreiškiančiais nervingumą, vykdytumėte žaibišku greičiu galvoje atsirandančias mintis..? Chaosą, kurį sukuriame savo protuose galima prilyginti žalingui įpročiui. Kaip ir kiekvienas žalingas įprotis iš pirmo žvilgsnio jis malonus, patogus ir suteikiantis laimės. Deja, tos laimės tik kruopelytė. Mano giliu įsitikinimu, nuolatos gyvename triukšme, nes manome, kad taip paprasčiau, mažiau tada mąstome, o iš tiesų mąstyti nėra taip jau paprasta ir malonu… Galima suvokti daug nemalonių dalykų. Tai nebūtų destruktyvu jei nevestų mūsų į išsiblaškymą, netvarką ir neigiamas savijautas…

Kuo daugiau laiko praleidžiu tyloje, tuo geriau suvokiu jog žmonės apskritai yra linkę būti triukšme. Išoriniame triukšme, kuris pereina į vidinį triukšmą prote, minčių pavidalu. Nuolatos kylančios, viena kitai prieštaraujančios mintys, okeanas tekantis, srūvantis plačiausia nesustabdoma vaga… Pastebėkime, žmones važinėjančius automobiliais ir garsiais klausančius muzikos. Ar manote jie tuo metu ramūs, sąmoningi žmonės? Abejoju…greičiausiai jie vengia tylos. Muzika tik padeda „chaotiškam“ protui dar labiau įsibėgėti ir nesustabdomai nešti žmogaus mintis keletu skirtingų kelių vienu metu, taip „ištaškant“ energiją ir dėmesį nereikšmingiems dalykams.

Ar tikrai žmonės vengia tylos? Tuo lengva įsitikinti, apsižvalgykime. Dažnas bėgikas bėga su ausinėmis ausyse, namie televizorius įjungtas kaip foninis triukšmas, o ką jau kalbėti apie mobiliuosius pilnus muzikos įrašų. Pastebėkime kas atsitinka, kai grįžtame namo, ar įsijungiame muziką? Ar vos tik atsiduriate vienumoje ir tyloje, kyla mintis pas ką nors išeiti? Ar galime penktadienio, šeštadienio vakarus praleisti visiškoje tyloje ir dėl to nejusti diskomforto? O gal esame vieni iš tų, kurie nuolatos prie kompiuterio klausosi muzikos? Suvokime, atsipeikėkime, mes bėgame nuo tylos, nes vengiame per tylą pažinti save!

Aš nesuprantu kaip galime būti ramūs, jei pastoviai esame triukšme. Jei neturime nė valandos per dieną ramybei ir susikaupimui į save, kuris suteikia atgaivą, palengvėjimą. Tada kam tas visas bėgimas per gyvenimą, jei nėra laiko sau..? Šio straipsnio ašis yra pati paprasčiausia – atraskime tylą iš naujo. Būkime tyloje. Jei nuolatos būname triukšme, tai reiškia jog nejaučiame savęs, nesame su savimi visu šimtu procentų! Trukdome protui būti natūralioje ramybės būsenoje. Slopiname savo galias, išblaškome dėmesį! Išjunkime muziką, pastebėkime kaip pagerės koncentracija, suvokimas, kaip keisis mūsų būsena teigiama linkme! Atsiras ramybė, harmonija ir pasitenkinimas. Bene kiekvienoje produktyvumo mokymo programoje rasime patarimą, vienu metu – vienas darbas, tai reiškia maksimali koncentracija į vieną objektą, reiškinį, jokių pašalinių trukdžių. Atsiribokime nuo visų muzikinių ir kitų triukšmų. Jei to nedarome blokuojate save ir savo potencialą. Prieš mus didžiulės produktyvumo, rezultatyvumo didinimo galimybės, pasinaudokime jomis. Prieš mus laimės šaltinis, atsigerkime iš jo!

P.s. Muzikos klausimą automobilyje sėkmingai galima pakeisti mokomųjų garso programų klausymųsi. Išnaudokime savo laiką maksimaliai naudingai, tai papildomos žinios ir išsilavinimas to paties laiko sąnaudomis. Paverskime visai tai mūsų realybe!

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Laimė Saviugda

Visiems bendri poreikiai

Mes, žmonės, turim tas pačias problemas, nes visi turime tuos pačius šešis žmoniškuosius poreikius.

Kai žinome ir įsisaviname šių poreikių prigimtį, judame laisvai į priekį, tobulindami save bei savo bendravimo kokybę.

Šeši pagrindiniai žmogaus poreikiai:

1. Užtikrintumas (saugumas)

2. Pripažinimas

3. Įvairovės, malonumas

4. Meilė ir padėjimas/davimas

5. Bendravimas

6. Augimas

Užtikrintumas (saugumas).

Didžiajai daliai žmonių užtikrintumas  reiškia išlikimą. Dažniausiai moterims užtikrintumas yra gyvybės ir mirties klausimas.

Jos nori jausti žemę po kojomis, stogą virš galvos bei žinoti, kas ir kaip bus rytoj. Užtikrintumas atsispindi mūsų veiksmuose, kai mes siekiame išvengti skausmo ir gauti malonumo.

Kai kurie žmonės skausmo išvengimą ir malonumą sieja su alkoholiu, rūkalais, narkotikais, kitais svaigalais. Kiti pasineria visa galva į darbą arba stengiasi sukontroliuoti kiekvieną smulkmeną, tuo save įtikinėdami, jog tai yra užtikrintas gyvenimas.

Mes negalime kontroliuoti išorinių reiškinių ar atspindžių veidrodyje, todėl užtikrintumą reikia susikurti savo viduje. Tai galima padaryti susiprojektuojant savo ateitį, susiplanuojant veiksmus.

Daugelis moterų eina pas būrėjas ir ekstrasensus vien tam, kad išgautų ateities pranašystes. Labiau siūlyčiau projektuotis ir pasiruošti pokyčiams, o išorinį informacijos  šaltinį naudoti kaip šalutinį elementą.

Žmogus susikūrė būstą tam, kad būtų užtikrintas dėl savo saugumo.

Pripažinimas.

Pripažinimas kartais reiškia reikšmingumą. Žmogus trokšta būti reikšmingas ir bet kokia kaina siekia pripažinimo.

Iš kitos pusės, jei žmogus nepripažįstamas tam tikroje aplinkoje, jis tą aplinką palieka.

Paimkim asocialias šeimas. Vaikai tose šeimose nesijaučia reikšmingi ir tikrai nėra pripažinti, todėl jie eina į gatvę, kur į juos atkreipiamas dėmesys. Dėl to jie mieliau pasilieka gatvėje nei grįžta į terpę, kur juos kritikuoja, niekina bei engia tėvai.

Visos grupuotės, o ypač gerai struktūrizuotos, veikia reikšmingumo, pripažinimo ir baimės pagrindu. Kai naujas narys priimamas į grupuotę, jis yra išbandomas. Bandymams praėjus sėkmingai, jis visų pripažįstamas, todėl tampa reikšmingas.

Dar vienas pavyzdys žmonės „sergantys“ depresija. Tai ne liga, o dėmesio stoka, t.y. pripažinimo toje sferoje nebuvimas. Kai jie depresuoja, susilaukia daugiau dėmesio ir taip patenkina savo reikšmingumą.

Depresiją galima išgydyti per labai trumpą laiką. Tiesiog pripažinkite tą žmogų tokį, koks jis yra, ir įvertinkite jo asmenines savybes bei įgūdžius.

Per pripažinimą žmogumi yra manipuliuojama. Reklamose yra parodomi herojai, kurie sako: „būk kaip aš ir būsi pats kiečiausiais savo mokykloje“. Taip manipuliuojama paaugliais, kurie susižavi visokiomis akcijomis ir madomis.

Pripažįstant žmogų galima jo motyvaciją pakelti į aukštesnį  lygį, t.y. jis stengsis dėl jūsų labiau, jei jūs jį pagirsite.

Žmonės pripažinimui išreikšti sukūrė įvairius atestatus, diplomus, medalius, ordinus ir panašią atributiką.

Įvairovės.

Gavę užtikrintumą, mes trokštam įvairovių, nes kitaip gyvenimas būtų nuobodus. Jeigu jau esam užsitikrinę sau gyvenimą, tiesiog ieškome būdų prasiblaškyti ir nenuobodžiauti. Mums jų reikia.

Įvairovės svarbios  tiek pat, kiek ir kiti poreikiai, be jų gyvenimas būtų labai nuobodus ir mes nesistengtume nieko daugiau, kaip tik pavalgyti ir apsirengti.

Tam sukurta visa pramogų industrija.

Meilė ir padėjimas / davimas.

Visi žmonės trokšta jausti meilę arba susijungimą. Žmogus padarytų labai daug, jeigu jam užtikrintum meilę ir susijungimą.

Kai kurie jaučia susijungimą su savuoju „Aš“, o tai reiškia, jog žmogus myli save tokį, koks yra ir mylės visada, kad ir kas benutiktų.

Labai svarbu jausti pilnatvę ir meilę pačiam sau. Pamilę save, susijungę su aukštesniuoju  „Aš“, mes nebeieškome meilės išorėje, netrokštam prisijungti prie jokių grupių, nealiname savęs keisdami  partnerius ir, apskritai, nešvaistome energijos be reikalo.

Žmogus jaučiasi pakylėtas ant sparnų, jei savo meilę dovanoja kitam.

Prisiminkite laiką, kai buvote įsimylėję. Juk niekas daugiau jokios reikšmės tuo metu neturi. Gyvenime – tik jis arba ji. Duoti savo meilę yra didesnė palaima negu ją gauti pačiam, nors abipusis jausmas sukuria ypatingą atmosferą, kurioje energija trykšte trykšta.

Meilės galime duoti tada, jei patys jos turime savyje pakankamai. Besąlyginė meilė yra tada, kai duodi savo meilę, nelaukdamas

jokio atsako arba neiškeldamas sąlygų.

„Susitvarkyk žaislus, o tada aš tau duosiu saldainį“- vaikui nuskamba kaip sąlyginė meilė, nes už tą meilę reikia atidirbti.

Taip nuo vaikystės mes priprantame mylėti už kažką. Tyriausia meilė yra tada, kai tiesiog myli. Nė už nieką.

Bendravimas.

Mes nė vienas nenorime ginčų, barnių, pykčio ir kitų negatyvių reiškinių. Tačiau kartais elgiamės taip, jog kitokio rezultato, kaip tik konfliktai santykiuose, tikėtis neverta. Žmogui reikia bendravimo, kitaip jis frustruoja.

Didžiausia bendravimo harmonijos paslaptis yra tai, jog visa tai, ko norėtum gauti iš partnerio, duok pirma pats, o atgal gausi dukart daugiau.

Mums labai svarbu tai, ko trokštame mes, bet visiškai nesidomime, ko reikia kitiems, ypač partneriams. Dėl to ir nesusikalbame, kyla disputai ir barniai.

Nori gauti meilę – duok meilės pats.

Nori gauti pripažinimo – pripažink pirmiau kitą.

Nori linksmo ir turiningo laiko, suorganizuok pats išvyką ar panašiai.

Nieko nelauk, nesitikėk ir nepyk ant partnerio, kad jis tavęs nesupranta.

Leisk jam būti savimi ir natūraliai rūpinkis pats savimi. Padėk jam pasirūpinti jo bėdomis ir jis pasirūpins tavosiomis.

Projekto vadovas yra ašinis žmogus, kuris bendrauja su visais projekto dalyviais. Jis turi labai gerai išmanyti kiekvieno dalyvio poreikius ir tuos poreikius patenkinti.

Augimas.

Kas neauga, tas miršta. Gamtoje nėra statikos: viskas eina į priekį, auga, o jei neauga – miršta.

Žmogus taip pat turi poreikį augti. Augti fiziškai, vidumi, karjeroje, sporte, dvasiškai ir panašiai.

Vienas iš efektyvių būdų augti ir tobulėti yra mokyti kitus to, ką pats žinai ir patyrei per savo praktiką.

Visada atsiras dalykų, kurių tu nežinojai, ir būsi priverstas išmokti. Taip vyksta tobulėjimas. Taip atsiranda žmoguje naujos vietos žinioms pasipildyti. Nieko nėra blogiau, kai žmogus nustoja augti.

Be augimo pojūčio, žmogus jaučiasi arba per tuščias, arba per pilnas.

Tokia būsena, greičiausiai veda atgal, žmogus regresuoja ir, jeigu laiku nesuranda savo augimo šaltinio, degraduoja.

Iš knygos: “Tikras Turtas. Kaip susiprojektuoti subalansuotą gyvenimą.”

Categories
Laimė Motyvacija

Kaip sustiprinti ryžtingumą


Žaviuosi ryžtingais žmonėmis. Jie vienodai žavūs tiek filmuose, tiek ir gyvenime. Pripažinkime, ryžtingas žmogus turi kažką tokio, dėl ko likti jam abejingu tiesiog neįmanoma. Žaviesi arba nekenti, bet nelieki neapsisprendęs. Gal dėl to, kad ryžtingas žmogus visada apsisprendęs? Galima rasti straipsnių, kurie rašo apie ryžto naudą, bet dažnai taip ir nepasakančių nemaloniausios (bet svarbiausios!) dalies – kaip ugdyti ryžtingumą. Nieko naujo, ryžtingu gali tapti kiekvienas. Tiesa sakant, kiekvienas esame ryžtingas, bet dažnai tik tais retais atvejais, kada jau nebelieka kur trauktis tada veikiame. Kiekvienas turime šią savybę savyje. Tereikia ją „iškelti į paviršių“. Taigi, kaip aš tai darau?

Pirmas žingsnis ryžtingumo ugdyme, kaip jau paminėjau, yra apsisprendimas. Kategoriškas ir griežtas apsisprendimas ką darai ir ko ne. Nepasitikėkite savo protu – apsispręskite raštu. Surašykite visus už ir prieš ir nuspręskite ko norite. Kritiniu momentu, valiai, tikėjimui susilpnėjus pravartu šį sąrašą turėti po ranka. Jei turime kelias galimybes, kelis pasirinkimus vienoje situacijoje, tai tikslas, kad liktų tik vienas variantas. Apsisprendimas – tai savanoriškas pasirinkimų laivės atsisakymas ir savo dėmesio ir pastangų nukreipimas ties vieninteliu pasirinkimu. Protas nebežaidžia, nebeanalizuoja, nebetrukdo kada esame apsisprendę ir pasirinkę. Kodėl gi turime taip kategoriškai, netgi sakyčiau drastiškai su savimi elgtis? Gal bus kiek netikėta, bet dėl to, kad sukeltume sau skausmo. Ryžtingas žmogus nebijo skausmo, nes jis jam išsiugdęs imunitetą. Kaip priimsime sprendimus ir ryžtingai veiksime jei bijome skausmo? Kas yra baimė? Baimė yra tik jausmas, o jausmus galima suvaldyti, paleisti ar pakeisti.

Skausmas amžinai netrunka, netgi atvirkščiai, greitu laiku jis pereina į nepasitenkinimą. Ir taip pereiname prie antrojo žingsnio, tai nepasitenkinimo auginimo. Taip, jis turi augti ir didėti. Valios pastangomis turime laikytis senų įpročių, pasitenkinimo šaltinių nuošalyje. Ką mums duos augantis nepasitenkinimas? Pradės trūkinėti paskutiniai „mazgai“, kurie mus sulaikė nuo ryžtingumo. Pasiekus tam tikrą nepasitenkinimo stiprumo lygmenį, nieko kito nebeliks kaip elgtis kitaip, ieškoti pasitenkinimo kituose dalykuose. Būtent tada atsiveria galimybė veikti pagal savo pasirinkimą (apsisprendimą), kada nebevaržo pritarimo, saugumo, komforto siekimas, kada nepasitenkinimas užgožią baimę ir kitus jausmus. Tada atsiveria laisvė veikti. Veikti ryžtingai. Mano pagrindinis pastebėjimas būtų toks – kuo didesnį nepasitenkinimą jaučiu, tuo ryžtingesnis tampu.

Autorius: Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas

Laisvas ir turtingas


drugelis, laisveLaisvas ir turtingas, ar ne šių žodžių sąjunga nusako sėkmę, laimę ir apskritai – gyvenimo tikslą? Manau ne vienam, tai yra gyvenimo tikslas ir aš čia rašau ne tam, kad sumenkinčiau „vartotojiškos visuomenės” žodžių kratinį, o tam kad įneščiau šiek tiek daugiau aiškumo savyje ir jumyse. Pradėkim nuo terapinių klausimų – ar laikai save turtingu? O laisvu? Jei į abu klausimus atsakei teigiamai, nuoširdžiai sveikinu. O jeigu vis dėlto abejoji ar purtai galvą, suklusk, turiu ką tau parašyti.

Išties turto troškimas nėra ypatingas noras. Žmonių norai įvairiausi nuo sekso pertekliaus iki garbės bei pripažinimo, bet kas mane stebina, kad turtas yra tapęs laisvės sinonimu. Ar tikrai turtas yra laisvės garantas? Žinoma, tai labai priklauso tuo to, ką laikai laisve. Ar laisvė tam tikra pinigų suma banke? Tai kodėl tada kai ją jau turi, norisi daugiau? Pabunda godulys, kurio pamaitinti yra neįmanoma. Ar tavo norams yra kada atėjusi pabaiga? Ilgiau nei kelioms minutėms? Pasakysi jog kol kas ne, bet.. Jei dabar negana, kada bus gana? Pakartosiu šį labai svarbų klausimą – jei dabar negana, kada bus gana? Tu juk žinai, kad niekada. Niekada nebus gana jei dabar nėra gana ir nesvarbu kiek ir ko turėsi. Ir tai galioja ne tik turtui, bet ir visiems kitiems norams. Aš tai galiu kartoti tūkstančius kartų, bet išgirsti valia tau.

Tai sakau ne dėl to jog noriu sumenkinti turto ar kitų troškimų reikšmę mūsų gyvenimui. Aš tik noriu, kad suprastum, kad norų ir troškimų pildymas atveda…prie naujų norų ir troškimų. Tai žaidimas, matrica be pabaigos kol jos neperpranti, o kai perpranti gali pakeisti žaidimo taisykles ir laimėti. O laimėti pakankamai paprasta, tereikia ištarti šiuos žodžius ir jais patikėti – man jau gana, aš turiu užtektinai. Patikėti yra sunkiausia dalis, nes mes taip nepratę tikėti ir pasitikėti savimi. Aplinkui veikia įvairios jėgos, kurios nėra suinteresuotos mūsų gerove, pvz., televizija ar tam tikri „draugai“. Jos nori tau pasakyti, kad tu negyveni gerovėje jog tau dar trūksta… Tegul tai būna užduotis tau – atpažinti šias jėgas savo gyvenime ir neleisti joms „vogti“ tavo pasitikėjimo savimi. Neleisk vogti savo prigimtinių teisių į tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.

Taigi, kas atsitinka, kai pasakai sau – man jau gana, aš turiu užtektinai? Ar palieka lengviau? O ramiau? Ar tai artimiau laisvės pojūčiui nei turto, ar kito noro pildymas prisidengiant didingu laisvės vardu? Laisvė tai ne aklas sekimas paskui godulingus norus ir troškimus. Taip pat laisvės neatrasi rytoj jei jos nerandi šiandien. Ar tu pasiruošęs išgirsti koks žmogus yra laisvas? Laisvas ne tas kuris gyvena pertekliuje, bet tas kuriam nieko nereikia. Tai utopija? Turbūt. Kiekvienas tavo noras, ar troškimas atima dalelę tos laisvės. Jau geriau norėk mažiau ir saikingai, nes taip ir liksi vergu su visam.

Saulius Šunauskas

www.gyventi.lt

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas Sėkmės psichologija Straipsniai

7 gyvenimo vertybės iš „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį“


Turbūt dauguma esate skaitę Robin Sharm‘o knygą „Vienuolis, kuris pardavė Ferrarį„. Jei ne, būtinai perskaitykite! Štai 7 gyvenimo vertybės, kurias taikant, jūs gyvensite pilnavertišką gyvenimą:

Valdyk savo protą – citata iš knygos: „Tavo gyvenimo kokybė priklauso nuo tavo minčių kokybės“. Kokios tavo mintys, toks ir esi, todėl visas neigiamas mintis pašalink, o teigiamas puoselėk.

Siek savo tikslo – visi tikslai yra pasiekiami. Tu privalai siekti savo tikslų, nes jų nesiekdamas ir pasiduodamas tu tarsi pasirašai sau mirties nuosprendį. Tiesiog dabar užsirašyk tikslus ant lapo popieriaus ir mėgaukis kelione, kurią jie tau suteiks.

Praktikuokis kasdien (tobulėk) – tobulėk visą gyvenimą. Tavo mokymasis neturi pasibaigt baigus mokyklą ar universitetą. Žmonės mokosi visą gyvenimą ir tie, kurie mokosi greičiau už kitus, pasiekia daugiau, o tie, kurie nustoja tobulėt, ritasi žemyn.

Gyvenk drausmingai – išsikelk savo pagrindinius tikslus ir jų siek bet kokia kaina. Būk drausmingas ir nepaaukok savo didžiųjų tikslų vardan trumpalaikių džiaugsmų. Jie tau atsipirks šimtą kartų labiau.

Tausok savo laiką – mūsų gyvenimas vidutiniškai trunka 26000 dienų. Kiek dienų jūs jau išgyvenote? Branginkite kiekvieną dieną, kiekvieną minutę tarsi ji jums būtų paskutinė.

Nesavanaudiškai tarnauk kitiems – jokie pinigai pasaulyje nepakeis nesavanaudiškos pagalbos kitam žmogui. Kiekvienas žmogus puoselėdamas gėrį, pripildo savo širdį džiaugsmo. Nesvarbu kas tu esi, nesvarbu iš kur esi, nesvarbu ar turtingas esi, bet tu visada gali padėti kitam.

Brangink dabartį – vakar diena jau praeitis, rytojaus diena kaip Dievas duos. Svarbu – šiandiena. Brangink šią akimirką ir matyk pasaulio grožį visur. Stebėk kaip lyja lietus, kaip juokiasi vaikai ir suprask koks gražus yra pasaulis!

Categories
Laimė Puikus Gyvenimas Straipsniai

Laimingo gyvenimo paslaptys


Kiekvienas nori sužinoti kaip būti laimingam. Klausimas yra labai paprastas ir aiškus, tačiau atsakymas – ne. Tūkstančiai knygų, straipsnių ir visokiausių idėjų buvo parašyta, tačiau visa tai skaitydamas tik pasimesi ir atsakymas bus tik toliau.

Pasižiūrėkime ką rašo J.Izzo savo knygoje “The Five Secrets You Must Discover Before You Die”. J. Izzp apklausė 235 žmones. Visi jie buvo perkopę 60m., jie turėjo skirtingas profesijas, tačiau juos siejo tai, kad jie visi buvo labai laimingi. Jie buvo paprašyti papasakoti apie jų svarbiausius įspūdžius ir patirtį. To tikslas buvo rasti principus laimingo ir prasmingo gyvenimo. Svarbiausi jų patarimai:

  • Būk sąžiningas su kiekvienu žmogumi, įskaitantant ir save.
  • Nežiūrėk į praeitį.
  • Mylėk ir būk mylimas.
  • Mėgaukis kiekviena savo gyvenimo minute.
  • Duok daugiau negu tikimasi.