Categories
Sėkmės psichologija

Kokia yra disciplinos svarba siekiant savo tikslų?

„Disciplina, tai tiltas tarp tikslų ir pasiekimų“ Jim Rohn. Viena iš didžiausių gyvenimo pamokų, kurią išmokau iš savo senelio kai buvau dar visai jaunas, buvo tokia – viskam yra savas laikas ir sava vieta. Tu privalai savo gyvenime turėti pakankamai disciplinos tam, kad išliktum viskam pasiruošęs ir surastum tinkamą viso to ką sutiksi savo kelyje balansą.

Tai, kas kadaise buvo laikoma susižavėjimo ir pagarbos verta savybe, šios kartos, kuri nesugeba pasakyti ne, požiūriu nuslinko į antrą planą. Mes tapome žmonėmis, kurie pamiršo kaip reikia aukotis ir sunkiai dirbti. Mes renkamės lengviausią kelią, seksualų čia ir dabar gyvenimo būda. Taip yra todėl, kad iš mūsų gyvenimo dingo disciplina, todėl mes vaikomės to ko norime šiuo metu, ignoruodami ilgalaikius tikslus.

Jeigu pasižiūrėtume į didžiają mūsų populiacijos dalį, jie yra vidutinybės – taip yra todėl, kad jiems trūksta disciplinos patekti tarp to mažo procento žmonių, kurių gyvybės iš tiesų turi kažkokią vertę šiame pasaulyje. Disciplina, tai viena pagrindinių savybių siekiant sėkmės.

Disciplina ir yra tai, kas palaiko jus ir leidžia jums suprasti kas yra gerai ir kas blogai. Esmė yra ne visada rinktis tai kas atrodo seksualiausiai ar žiba ryškiausiai. Esmė yra turėti grubų akmenėlį ir turėti kantrybės ir disciplinos paversti jį į nugludintą deimantą. Štai kaip siekiama sėkmės.

Mūsų karta galiausiai tapo žmonėmis statančiais menkaverčius darbus ar teikiančius malonumą dalykus vietoj dalykų teikiančių ilgalaikę vertę, jiems trūksta disciplinos. Mūsų nesaugumo jausmas sumaišė mūsų prioritetus. Instagram nuotraukų kėlimas visur kur tik einame, Facebook‘o tikrinimas kas 5 sekundes ir gyvenimas Twitteryje. Baimė praleisti kokį nors smagų gyvenimo momentą pakeitė discipliną, dar labiau tai paskatino YOLO („you only live once“) kultūra.

Mintis, kad mes galime gyventi be pasekmių, o už mūsų siaubingus sprendimus vėliau nereikės sumokėti, skatina viską atidėti rytojui. Laukiame iki paskutinės minutės, tik tada pradedame mokytis. Arba leidžiame sau pamiegoti papildomas 15 minučių, nors žinome, kad tada tikrai pavėluosime į egzaminą.

Taip, mes iš tiesų gyvename tik kartą, bet tai ne nauja idėja ar atradimas. Tai tikra nereiškia, kad mes galime sau leisti švaistyti gyvenimą kaip visiški įdijotai. Mes atsakingi už savo pačių veiksmus ir pasirinkimus…o blogi pasirinkimai yra tai, kas galiausiai pražudys šią kartą. Pirmadienio vakarą trankytis po klubus iki 5 ryto, kai gerai žinai, kad to daryti tikrai nereikėtų, bet vadovaujiesi idėja, jog tas kuris daug dirba, gali sau leist ir daug tūsintis. Tai tikrai nėra atsakymas į visas tavo problemas. Be to, tu net nežinai ką reiškia daug ir sunkiai dirbti.

Disciplina ir yra tas taškas iš kurio ateina sunkus darbas. Tai reiškia, kad tu negali praleisti nei vienos treniruotės, atlikti darbus laiku ir būti kaip įmanoma produktyvesniu. Problema yra tame, kad daugelis iš mūsų patraukė savo dėmesį nuo to kas tikrai svarbu ir pradėjo fokusuotis į gyvenimo nuolat kišamus trikdžius. Gyvenimas tai spąstai, kurie nuolat pagauna žmones.

Gyvenimas nuolat siūlo lengvesnį kelią tam, kad patikrintų tavo valios jėgą. Tada ir pasimato, koks iš tikrūjų tingus tu esi. 9 iš 10 žmonių pasirinks kelią kuriuo jau kažkas keliavo, mals šūdą ir stebėsis, kodėl gyvenimas toks sunkus, bet visada bus tas vienas, kuris taiko sau aukštesnius standartus negu visi kiti. Jis jaučiasi kaltas netgi tada, kai aukoja savo brangų laiką miegui. Tokie žmonės valdo pasaulį, jie yra lyderiai, dėl savo disciplinos jie dažnai laikomi pionieriais.

Problema yra tame, kad daugelis žmonių nežino kaip kontroliuoti save ar savo mintis. Jie per lengvai pasiduoda kitų įtakai arba per greitai nueina lengviausiu keliu, kerta kampus kelyje link sėkmės ir neišnaudoja viso jiems skirto potencialo.

Charakteris privertė mus keltis iš lovos, pasiaukojimas mus motyvavo imtis veiksmų o disciplina skatino mus tęsti tai ką pradėjome“ Zig Ziglar

Greitai imsite suprasti, kad tikroji sėkmė kyla iš jūsų, jūsų mąstymo ir to, kaip toli jūs norite nukeliauti. Niekas nestums jūsų pačių pasirinktu keliu, niekas nesaugos užnugario, jūs pats turite augti. Netrukus pastebėsite, kad disciplina taps pačiu svarbiausiu ir sudėtingiausiu jūsų gyvenimo aspektu.

Disciplinuotas gyvenimas ir yra vienas iš didžiųjų gyvenimo tikslų. Tai reiškia turėti iš tiesų laisvą laisvalaikį, nes ankščiau turėjome disciplinos užbaigti tai ką pradėjome. Žinojimas, kad dabar gali mėgautis šia akimirka, yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų.Tikslas.  Malonumas. Gyventi disciplinuotą gyvenimą nereiškia visą laiką laikytis taisyklių. Tai reiškia, gyventi gyvenimą siekiant savo svajonių.

Be disciplinos, apskritai nebūtų gyvenimo“ Katherine Hepburn

Daugelis mūsų mato discipliną kaip gyvenimo priešą. Bet be jos, tikimybė mums laimės pasiekti savo laimę būtų gerokai mažesnė.Paremta greitais sprendimais. Nieko ilgalaikio, kaip pats gyvenimas. Kai geriau įsižiūri, pamatai, kad disciplina yra ta ugnies kibirkštėlė, kuri paverčia talentą į tikrą įgūdį.

Be disciplinos, gyvenimas tik švaistymas. Ji leidžia mums suprasti kas tavo gyvenime yra gerai ir kas blogai, tai žinojimas kaip kontroliuoti save ir susitelkti taip, kad visą laiką žiūrėtum į tikslą. Juk jeigu patrauksi akis nuo taikinio, į jį nepataikysi, o kiekvieną kartą kai tau pritrūksta disciplinos tu patrauki akis nuo taikinio.

Žmonės per daug bijo išsikelti aukštus tikslus, nes jie per daug bijo to, kad jiems nepavyks jų pasiekti. Taigi vietoj to, kad susidurtų su nesėkme  jie tiesiog plūduriuoja gyvenimo vandenyne jausdamiesi pasimetę, nesijausdami tikri ir nežinodami ką su savimi veikti. Štai kodėl girdime tiek daug jaunų suaugusiųjų sakant, kad jie nežino ką veikti su savo gyvenimais. Disciplina tavo gyvenime gali išsivystyti tik tada, kai tu liaujiesi buvęs maža mergaitę ir gyvenime išsikeli tikslų. Jeigu tau nepasiseks, koks bl*t skirtumas, bent jau pabandei, o pabandyti, jau yra daug, nes daugelis pasaulyje to bijo.

Taip, mes kartais paslystame. Tai gyvenimo dalis. Kartais plaukiame pasroviui, kartais prieš srovę. Turime pakilimų ir nuosmukių  Saulėtų ir lietingų dienų. Bet, pavyzdžiui, jeigu nori užsiauginti didelius raumenis, privalai turėti tam tikrą kiekį disciplinos. Jeigu nori pasiekti bet kokį sau išsikeltą tikslą. Tau reikės disciplinos.

 

Paversk savo kelią laisvesniu, bus lengviau judėti

Gyvenimas turėtų būti pripildytas didžiulių svajonių. Tokių svajonių, kurios priverčia šiurpuliukus pereiti nugara. Svajonių, kurios neleidžia naktį užmigti, vos apie jas pagalvojus, tavo viduje tūnančios ambicijos suspurda iš jaudulio. Bet tos svajonės negali tiesiog tokiomis ir likti. Jeigu taip yra, tai jau nuodėmė. Nusikaltimas prieš aukštesnę jėgą ir ne pagarba tam faktui, kad mums nepaprastai pasisekė dėl tų dovanų kurias mes turime. Mes tiesiog privalome kuo daugiau išspausti iš mums suteiktų gyvenimo gėrybių ir turimų svajonių.

Didžiausia gyvenimo tragedija, pasak „Bronkso istorijos“, yra iššvaistytas talentas. Viskas remiasi į motyvaciją, nes ji išlaiko discipliną gyvą. Tą patį galima pasakyti ir apie svajones, galutinius tikslus ar bet ką kas mus skatina kažko gyvenime siekti. Yra keletas dalykų kuriuos mes turime padaryti tam, kad užtikrintumėm savo motyvaciją ir discipliną.

Tam kad liktum motyvuotu, tu turi tai įgyvendinti. Tu turi imtis realių veiksmų ir darbo link to, ko tu iš tiesų nori. Svajonė yra tik svajonė, jeigu neišsikeli jos kaip tikslo. Tada tu privalai pridėti emocijos, tu turi įsimylėti tai labiau negu bet ką kitą ir būti tiesiog tuo apsėstas. Tavo aistra ir emocijos turi išstumti tavo svajonę taip aukštai, kad tu su savo svajone gyventum, valgytum ir miegotum. Tu turi sujungti savo tikslus su tuo kas tu iš tiesų esi viduje tam, kad susikurtum kelią kuris tave ten nuves.

Tada, žinoma, turi turėti gerą planą ir kietą stuburą. Reikės keleto gerų idėjų, ką ir kaip tau reikės padaryti, kad viskas virstų realybe. Įsitikink, kad tavo veiksmų planas pačiam tau priimtinas, tada tavo tikėjimas tau visą laiką padės.

Na o dabar, viską įsivaizduok, mintyse nukelk save į pačią savo išsvajotos aukštumos viršūnę. Dabar, disciplina lieka paskutiniu komponentu tavo sėkmės recepte.

Priprask nuolat mastyti ir įsivaizduoti savo tikslą. Galbūt teko ankščiau girdėti sakant „nenuleisk akių nuo prizo“. Tai galingas pasakymas, jis reiškia, kad visą laiką privalai išlikti susikaupęs. Susikaupimas ties tikslu ar svajone pasidaro daug lengvesnis, jei nuolat save įsivaizduoji jau to pasiekusį.

Tai ne tik itin galinga priemonė norint išlikti disciplinuotam ir susitelkusiam ties savo svajone. Tai smagu. Tu privalai mylėti savo svajonę, bet taip pat tu privalai mylėti ir veiksmus kuriuos atlieki tam, kad priartintum savo svajonę prie realybės. Vienas be kito neveikia, o tada disciplina ir įsikiša.

Nelauk tobulo plano, momento ar kol iškris geros kortos. Tiesiog pradėk 

Pradėk šiandien. Rimtai. Pradėk planuoti. Nieko nelauk. Tiesiog žinok, kad pirmas žingsnis ir yra pradėti. Atidėliojimas gali pražudyti bet kokią svajonę. Jeigu nežengi pirmojo žingsnio, ŽLUNGA 99.999% svajonių. Taip atsitinka tiems, kurie yra išsigandę. Tingūs. Tie, kuriems niekas nerūpi.

Bet jeigu tau rūpi. Puoselėk šią svajone labiau, nei bet ką kitą savo gyvenime. Ir daryk tai šiandien. 

Siek laisvės ir tapk savo troškimų kaliniu. Siek disciplinos ir rasi laisvę.“ Frank Herbert

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite. 

Categories
Sėkmės psichologija

Tavo laikas yra ribotas, tad imkis veiksmų.


Dvi pačios svarbiausios žmogaus gyvenimo dienos yra šios: diena kai jis gimė ir diena kai jis suprato kam jis gimė. Tikslo ir priežasties jausmas  skatina žmoniją ir neša vertę šiam pasauliui. Diena kai gimstame kartu yra ir ta diena kai pradedame mirti. Iš šios perspektyvos mes ir turėtume žiūrėti į gyvenimą ir mums skirtą laiką.

Jūs kasdien iš visų pusių girdite tokius sakinius: tavo laikas ribotas, tavo laikas didžiausias turtas, laikas nieko nelaukia. Tiek daug šiame pasaulyje esančių žmonių nori ir prašo tiek daug didžių dalykų, tačiau jie niekada nenaudoja savo laiko kaip ekvivalento mainams, jie netgi nemato savo laiko vertės bandant gauti iš šio pasaulio viską ko jie troško.

Žmonėms trūksta iniciatyvos imtis veiksmo. Jie suklysta nusistatydami sau tinkamus tikslus, todėl jiems trūksta taikinio į kurį galėtų taikytis. Tikslai, ambicijos ir svajonės reikalauja neįtikėtino kiekio sunkaus darbo ir valios jėgos. O darbas ir yra pagrindinis jų laiko naudotojas. Mes turime būti pasiryžę paaukoti kažką, jeigu norime pasiekti savo užsibrėžtų tikslų. Tai ir yra ta priežastis, dėl kurios turime aukoti savo laiką ir pasukti savo energiją link to ką mes galiausiai ir norime turėti.

Pasakymas, kad tu kažką atliksi ir tikrasis to darbo atlikimas yra du skirtingi dalykai. Gyvenime nėra svarbiausia, koks talentingas ar kiek išmanantis tu esi, kur kas svarbiau kaip tu panaudoji visus savo įgūdžius ir laiką tam, kad patektum iš taško A į tašką B. Šis procesas niekuomet nebūna lengvas, nes jeigu būtų, kiekvienas galėtų tai padaryti, bet kuo tada visas šis procesas būtų ypatingas?

Man nemalonu tai sakyti, tačiau Tavo gyvenimas ribotas; galiausiai tu mirsi. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė yra apie 80 metų, tai būtų maždaug 2.5 bilijonai sekundžių. Kai į viską pasižiūri iš šio taško, suvoki, koks gyvenimas iš tiesų yra trumpas ir kaip greit jis prabėgs pro šalį.

Laikrodis nuolatos skaičiuoja Tavo laiką ir nėra jokio būdo jį sustabdyti. Vietoj to, kad nerimautum kaip greitai viskas baigsis, ir kiek smagių dalykų dar spėsi patirti iki jam baigiantis, verčiau susimąstyk ką nori per jį pasiekti, nes tai suteikia kur kas didesnę vertę ir gyvenimo kokybę negu bet kas kitas.

Pagalvok apie tai, kiekviena iššvaistyta akimirka yra dar viena sekundė atplėšta nuo tų 2.5 bilijonų sekundžių. Nenoriu pasakyti to negatyviu būdu, tačiau tu turi žinoti, jog laikas duotas tam, kad tu pasiektum savo tikslus nenumaldomai bėga. Mane visą laiką trikdo tie žmonės, kurie elgiasi taip, tarsi jų laikrodis būtų sustojęs ir jie gali švaistyti savo gyvenimą ir laiką, tarsi jo dar būtų į valias. Jie elgiasi tarsi būtų atsparūs laikui ir jis jų neliečia. Jie itin mėgsta žodį „rytoj“, bet jie nesupranta, kad rytojus jau yra per vėlu.

Elitinį 1% populiacijos sudaro ta saujelė žmonių, kurie supranta laiko vertę. Jie suvokia, kad negali sau leisti jo švaistyti net tada kai jie miega, nes kažkas tuo metu nemiega ir dirba. Daugelis žmonių nusprendžia pradėti eiti keliu link sėkmės, tačiau dažnam trūksta laiko valdymo disciplinos ją pasiekti, štai kodėl tik 1% žmonių pasaulyje iš tiesų gauna tai ko trokšta. Jie savo laiką naudoja efektyviai ir našiai.

Žmonės kurie pasiekė sėkmę, ją pasiekė ne dėl palankių aplinkybių. Jiems tai pavyko einant senamadišku keliu, tuo keliu kuriuo dabar visi bijo eiti: dirbant sunkiai, ilgai ir efektyviai. Gyvenimas paprastas, tačiau mes žmonės jį paverčiame sudėtingu, kai nuolat ieškome lengviausios išeities. Viskas taip ne tik neveikia, bet ir niekada neveiks.

Mums nepavyksta ne dėl žinių ar resursų trūkumo. Nesėkmės kyla dėl mažos ar išsklaidytos motyvacijos. Sėkmingas žmogus tas, kuris turi motyvacijos priversti laiką dirbti jo naudai, o ne atvirkščiai. Kiti žmonės laidžia laikui būti savo priešu, kol sėkmingieji žino kaip paversti jį geriausiu savo draugu. Jeigu manai, kad laiko dar yra, tada tau teks patirti žiaurų pabudimą iš sapno.

 

Rytojus nėra garantuotas

„Ai, pradėsiu rytoj“ yra pati mėgstamiausia visų frazė. Tikrai? Ankščiau ar vėliau tie „rytoj“ baigsis. Rytojus niekada neateis, o nuolatinis laiko vilkinimas prives prie to, kad mes pradėsime vertinti rytojų labiau nei šiandieną.

Net nepastebėsi, kaip tapsi 79 metų seniu, kurio didžioji dalis sekundžių jau bus ištiksėjusios. Nejaugi tikrai manai, kad tada tavo praleistas laikas atrodys prasmingas? Jeigu tinkamai nenaudosi laiko, nekęsi savęs, apgailestausi dėl savo gyvenimo, pradėsi galvoti pasiteisinimus kodėl tam tikri dalykai tavo gyvenime tiesiog neatsitiko ir netgi pradėsi kaltinti save patį – taip ir turėtum, nes tu ir esi tas, kuris iššvaistė savo gyvenimą, ne kažkas kitas, o pats.

Liaukis atidėlioti savo tikslus ir svajones. Kuo ilgiau tu atidėliosi, tuo blogiau bus. Paklausk savęs, kodėl uždelsei. Ar taip yra todėl, kad esi per didelis bailys tam, kad padarytum aklą šuolį į savo svajonių rytojų?

Pradėk dabar. Galiu 100% garantuoti, kad tu to nesigailėsi. Pamatysi, viskas kam dabar švaistai laiką, kaip tarkim kas vakarinis lakstymas po klubus tik tam, kad pritaptum prie kitų ar miegas yra tik laikino malonumo ir laimės šaltiniai. O todėl, kas mes esame greito pasitenkinimo karta, mes ir mėgstame daryti tokius dalykus. But žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, visi šie dalykai susisumuos ir galiausiai padarys tau žalos, kol aplinkiniai naudos savo laiką kur kas protingiau.

 

Nusistatyk sau tikslus kaip mirtingasis

Prisimink, tu nesi nemirtingas, taip pat nesi ir supermenas. Tu turi pradėti mažais kūdykiškais žingsneliais, vietoj to, kad dabar pat pradėtum bėgti. Tai pradės geriau planuoti savo laiką. Reikia statyti mažus, realistiškus tikslus, kurie nuves jus iki didelių, kuriuos kadaise laikei neįgyvendinamais.

Neparsiduok pigiai, vienintelis dalykas kurį turi dievai, o tu ne, yra laikas…. ir gal dar galimybė skraidyti.

 

Parengė  Justinas Ragaišis pagal | Elite. 

Categories
Sėkmės psichologija

Vienintelis žmogus kuriuo tu gali pasitikėti esi tu pats.

Būkime sąžiningi. Žmonės nėra pati protingiausia rūšis žemės planetoje. Mes kartais darome kvailus dalykus, kvailai kalbame ir kvailai mąstome. Bet vienas iš bukiausių mūsų atliekamų dalykų yra pasitikėjimas kitais žmonėmis. Mes nesuprantame, kad pasitikėti galima tik savimi.

Mes tai darome kasdien to net nesuprasdami. Pasikliaujame kitais žmonėmis tam, kad jie mus padarytų laimingais, kai rizikingai bandome siekti meilės. Tačiau mes nesuprantame to fakto, kad visų pirma turime būti laimingi dėl savo pačių gyvenimų ir dėl savęs pačių kaip asmenybių, tik tada kiti žmonės galės praturtinti mus dar labiau.

Žmonės bijo pasižiūrėti į savo atvaizdą veidrodyje, jie bijo priimti tiesą apie save ir savo gyvenimą: jie renkasi lengviausią kelią, ir ieško kito žmogaus nuo kurio galėtų priklausyti laimė ir apskritai gyvenimas.

Tokie žmonės nesuvokia, kad tokiu būdu daro sau meškos paslaugą. Tai vyksta taip dažnai, kad to beveik neįmanoma sustabdyti. Pasikliaudami kitais, o ne savimi ir tikėdamiesi, kad įvyks stebuklas greičiausiai taip ir liksite apgailėtinais bestuburiais visą likusį gyvenimą. Jums reikia atsibusti ir pakvėpuoti grynu oru.

Niekas už ačiū dėl jūsų ir piršto nepajudins. Niekas nepadės tada, kai jums to labiausiai reikės. Jūsų draugai dings taip pat greitai, kaip nuo jūsų nusigręš tie žmonės kuriuos mylėjote. Žmonija taip bijo likti viena ir žiūri į tai kaip į tokį negatyvų dalyką dėl to, kad mes nežinome kaip savimi pasitikėti ir nuo savęs priklausyti. Štai kodėl mes panyrame į depresiją ir manome, kad mūsų gyvenimai taip ir liks beverčiai.

Privalote pradėti save pažinti, pradėti suprasti kas jūs esate iš tikrųjų ir pasitikėti savo priimtais sprendimais, nes galiausiai, juk jie ir formuoja jūsų likimą. Mes leidžiame savo nesaugumo jausmui ir kitų žmonių apkalboms užimti tokią didelę vietą savo gyvenime, kad net nesuvokiame, jog šie dalykai negali turėti su mumis nieko bendro. Tai yra tik nuomonės, o liūtas juk niekada nesiklauso ką mano avys.

Yra vienas dalykas kurį jūs visi turite išmokti, lengvuoju ar sunkiuoju būdu, ankščiau ar vėliau, bet visi suprasite, kad pasitikėti galite tik savimi. Visi turi savų tikslų ir nesvarbu, kokie artimi jie jums bebūtų, kai jums jų reikės jie gali pranykti taip pat greitai kaip ir pasirodė jūsų gyvenime.

Gyvenime bus etapų, kai pasieksite visišką dugną, kai jausitės vieni, bet vietoj to kad prarastumėte protą ir pradėtumėte galvoti, kad esate beverčiai, jūs turite skirti laiko sau ir suprasti, kad jums artimiausias asmuo esate jūs pats. Taigi, kodėl nesuprantate kaip reikia tvarkytis su savimi, su savo problemomis ir kasdienėmis jus supančiomis situacijomis tam, kad pasiektumėte gyvenime sėkmę ir laimę.

Kai gyvenate priklausydami nuo kitų, jūs jiems duodate galią valdyti tai, ką valdyti teisę turite tik jūs vienas: savo gyvenimą. Mano senelis visada man sakydavo, „Niekada neleisk kitam žmogui skolintis dviejų dalykų, merginos ir mašinos, o kai priklausai nuo kitų, tu leidi jiems skolintis savo gyvenimą“.

Paimkite savo gyvenimo vadžias į rankas ir supraskite, kad jūs esate savo gyvenimo vedliai – ne kas nors kitas. Nėra auksinio kelio kuriuo jūs turite sekti, nėra saugių slėptuvių – taigi liaukitės jų ieškoti ir jomis pasitikėti.

Liaukitės ieškoti auksinių patarimų ar kokios nors slaptos sėkmingo gyvenimo formulės. Kai einu gatve, viskas ką matau tai apgailėtini veidai tų žmonių, kurie negali jausti savo gyvenimui didesnės neapykantos negu jaučia dabar… tai yra todėl, kad jų laimė visiškai priklauso nuo kitų žmonių. Jie savimi nepasitiki ir yra pririšti prie savo nelaimingo gyvenimo, nes nepažysta savęs, neturi pasitikėjimo savimi ir galios patys priimti sprendimus.

Pabaigoje, viskas priklauso nuo savęs pažinimo. Tu, tik tu ir niekas kitas negali suprasti ar pasiekti to ko tu nori gyvenime. Vienintelis žmogus kuris pasitiks jus tunelio gale būsite jūs pats. Vienintelis žmogus nuo kurio galite priklausyti ir kuriuo galite pasitikėti esate jūs. Tol kol to nesuprantate, jūs gyvensite pilną klausimų, o ne atsakymų gyvenimą. Sprendimas kas valdys jūsų gyvenimą priklauso tik jums. Rinkitės atsakingai.

Parengė Justinas Ragaišis pagal elite daily

Categories
Sėkmės psichologija

Atrask savo manija ir imkis veiksmų !

Jūs galite skaityti begalybę straipsnių ir knygų apie paslaptis kaip tapti sėkmingu, kaip sukurti sėkmingą verslą. Jūs galite skaityti apie įvairius metodus kaip išlikti susikaupusiam, būti organizuotam, motyvuotam ir t.t. ir t.t…

Bes sąžininga tiesa yra tokia, kad yra tik du dalykai kuriuos turite padaryti tam, kad būtumėte sėkmingi bet kurioje verslo srityje kurioje nuspręsite būti, ar darbe kurį nuspręsite dirbti. Nesvarbu ką jūs norėsite veikti gyvenime, tam, kad pasiektumėte sėkmę jums reikės dviejų dalykų: jūs turite būti apsėstas to ką darote ir kai nauja galimybė iškiš savo gražią galvą, veikti.

Ar kada nors pastebėjote, kaip sėkmingiausi žmonės padaro viską taip, kad jų veikla atrodo lengviausia pasaulyje? Tai yra todėl, kad jiems ji tokia ir yra. Tie, kurie gyvenime pasiekia sėkmę, savęs link jos nespaudžia, jie tampa sėkmingi, nes sėkmė yra vienintelė logiška jų apsėdimo pasekmė.

Tam, kad taptumėte geru specialistu toje srityje, kuria užsiimate, jūs turite mėgti savo darbą: tam, kad būtumėte toje srityje nepakartojami, jūs turite būti apsėsti. Sėkmė reikalauja daug susikaupimo ir krūvos darbo – vienintelis būdas sukurti tokią didybę, yra tą laiką kurį žmonės laiko darbu, laikyti laisvalaikiu.

Man liūdna tai sakyti, bet aš negaliu jūsų aprūpinti jokiais trumpesniais keliais. Aš negaliu jums parodyti kelio nuo to taško kur jūs esate dabar, iki pasaulio viršūnės – bet aš galiu jus pakreipti teisinga kryptimi. Apsėdimas, nėra tas dalykas kurį galima priversti atsirasti.

Ačiū dievui, tai irgi nėra tas dalykas kurį galima lengvai numalšinti. Jūsų susitelkimas turėtų būti ne ties tuo, kaip tapti apsėstu tuo, kuo jūs dabar užsiimate, bet kaip rasti kažką, kuo tapti apsėstu būtų verta.

Kai rasite tą dalyką, kuris suteikia jūsų gyvenimui kryptį ir prasmę, kai suvoksite, kad ta veikla visą laiką sukasi galvoje, vienokiu ar kitokiu lygiu, kai ta veikla taps dalimi jūsų asmenybės, tada jūs būsite radę tai nuo ko verta būti apsėstu. O kai ją rasite, tada galėsite pasiekti sėkmę.

Vienintelis jums likęs dalykas bus turėti pakankamai drąsos sėkmę pasiimti. Argi ne apie tai iš tikrųjų ir yra visas gyvenimas? Ar tu turi pakankamai drąsos pasiekti ir nepaleisti visko ko nori gyvenime, ar tu tiesiog nepakankamai to nori? Mes galime pasiekti tiek kiek patys norime, tačiau kai mums suteikiama galimybė, mes dažnai jos neišnaudojame.

Aš tikiu, kad to dalis yra nesupratimas, jog męs iš viso turime galimybę. Gyvenimas duotų galimybių nepažymi fejerverkais ir sprogimais – paprastai didžiausios galimybės tyliai tūno tiesiai mums po nosimis.

Ko daugelis žmonių nesugeba suvokti, yra tai, kad didžiausia jų gyvenimo galimybė yra jie patys – jie ir jų sužydėti skiriamas laikas. Didžiausia galimybė, ta kuri iš tikrųjų kažką reiškia, ateina ne iš kažkokio atsitiktinio įvykio, ji ateina iš būsenos, iš būsenos, būsenos kurioje skiriama pakankamai laiko savo sužydėti savo talentams, įgūdžiams, talentams, svajonėms ir apsėdimams.

Nėra jokio reikalo laukti kažkokio atsitiktinio susitikimo su nauja galimybe; dirbkite su tuo ką turite dabar. Žinau ką jūs dabar manote, jūs jau dabar dirbate tris darbus ir vis dėl to sunkiai sugebate sumokėti sąskaitą už nuomą, gyvenate nuo algos iki algos, bet nebijokite,  jūs ne vieni.

Žmonės buvo ir daug sudėtingesnėse situacijose ir mes vis tiek sugebėjome padaryti kažką, kas nėra panašu į realybę. Taigi liaukitės maitinti save pasiteisinimais; jūs galite įgyvendinti bet ką, tiesiog reikia to norėti.

Tai ir yra ta magiška formulė, kurią tūkstančiai rašytojų, filosofų ir visokio lauko guru bandė išaiškinti ir paskleisti, dažnai pernelyg įmantriais būdais. Jeigu jūs turite pakankamai laiko ir esate pakankamai apsėstas, jūs galite laikyti pasaulį savo delnuose. Priimkite tą galimybę kurią jums suteikė gamta – jus pačius – raskite savo apsėdimą ir tapkite tuo ką mylite.

Kitos galimybės ateis pas jus tada, kai jūs savyje jau turėsite jėgos. Visuotinės traukos dėsnis veikia; kai jūs pradedate gyventi kažko apsėstą gyvenimą, kitos domino kaladėlės išsistatys savaime – jums tik reikės stumtelėti  ir jos grius kliudydamos viena kitą ir nutiesdamos jums kelią į sėkmę. Jūs esate galimybė. Ar jūs ją priimsite? O gal esate per didelis bailys?

Iš anglų kalbos vertė Justinas Ragaišis

Categories
Sėkmės psichologija

Nekalbėk tam, kad kalbėtum! Veik !

„Viskas ką aš turiu yra mano kiaušiniai ir mano žodžiai“ T.Montana

Viena didžiausių šių laikų laisvė- kalbos laisvė. Kalbėti mėgstame visi: girtis, liežuvauti, meluoti, žadėti. O žadame mes daug ir dažnai. Tik problema dažniausiai viena- tie žodžiai taip ir lieka bevaisiai. Pažiūrėjus į šiuolaikinius vaikinus susidaro įspūdis, jog dauguma jų tik tai ir temoka. Malti liežuviu.

Visi turime svajonių, tikslų, tačiau paradoksas toks, jog tik nedaugelis imasi realių veiksmų. Atsibuskite, šiame pasaulyje galioja paprasta taisyklė- svajos bei svaičiojimai tik jais ir lieka, neįdėjus pastangų. Be darbo, be drąsos imtis veiksmų, galiausiai ir liksime vidutinybėmis, mažos savigarbos žmonėmis.

Tiesą pripažinti sunku, ypač, jei ji liečia neišpildytus pažadus skirtus pačiam sau. Prisipažinkite atvirai- kiek iš jūsų dar laikosi naujametinių pažadų ? Vienetai. Didžioji dauguma pasidavė net nepradėję arba susidūrę su pirmaisiais sunkumais. Karti tiesa.

Dažnai girdžiu žmonės kalbant apie tai, kaip jie žada keisti savo gyvenimus, susirasti geresnį darbą, hobį, pradėti prasmingiau gyventi. Dažnai, po kurio laiko, paklausiu jų: ką padarei, jog pasiektum tikslo ? Dažniausiai atsakymas susideda iš kelių apgailėtinų pasiteisinimų. Visi kalba, visi giriasi, anei vienas nepajudina nei piršto!

Tai ir yra didžiausia kliūtis: perkopti save, išeiti iš savo komforto zonos ir žengti žingsnį nepramintu keliu reikia drąsos. Gyventi kaip vidutinybei nėra blogai: to pakanka apmokėti sąskaitoms bei padengti vakarienės stalą. Bet ar tikrai iš gyvenimo tik tiek ir tikiesi ? Jei atsakymas teigiamas, šis straipsnis ne jums. Jūsų gyvenimo svajonės ir taip išsipildys “autopiloto” režimu. Sveikiname.

Sutinku, dauguma žmonių svajoja apie įdomų, nuotykių bei adrenalino perpildytą gyvenimą. Skaito knygas, žiūri įvairiausius filmus- visais įmanomais būdais bando pasisemti motyvacijos. Tačiau net nepastebi, kad ta euforijos bei jėgų banga pasibaigia taip ir neatnešus jokių gyvenimo permainų. Atskleisiu nedidelę paslaptį- tikrosios motyvacijos ieškokite savyje. Tik giliai viduje slypi atsakymas, į tokius klausimus kaip: kodėl turėčiau praleisti linksmą savaitgalį vardan geresnių darbo rezultatų? Ar kodėl turėčiau atsisakyti beverčio kas vakaro filmo vardan valandos sporto ?

Trokšti tapti dainininku? Nelauk, tiesiog imk ir dainuok. Nori tapti sėkmingu prekybininku? Įsidarbink ir mokykis. Kuo ilgiau galvosi apie galimas kliūtis, tuo jos atrodys vis aukštesnės. O didžiausias gyvenime kliūtis susikuriame patys. Gal tai ir skamba kaip nuvalkiota klišė, bet šie žodžiai tiesa.

Straipsnio pagrindinė mintis: nesimėtyk tuščiais pažadais, imkis veiksmų jiems išpildyti. Antraip taip ir liksi vidutinybe, nevykėliu, žmogumi nepatenkintu savo gyvenimu, tačiau perdėm tingiu bei bailiu kažką pakeisti. Turintiems valios ir užsispyrimo visi keliai atviri. Pažadu, pasiryžus keisti savo gyvenimą lengviau nebus, tačiau bus tikrai verta.

Parengė Tomas Maldžius pagal elite daily

Categories
Sėkmės psichologija

Skaitytojo laiškas apie tobulėjimą

Gavome mūsų skaityto laišką apie vyro tobulėjimą, kelio paieškas ir charakterio ugdymą. Tai pamąstymai apipinti praktiniais patarimais kurie padės kiekvienam vyrui.

Vyrijos problema, ta, kad įvairioje literatūroje – knygose, straipsniuose, seminaruose akcentuojamos tam tikros savybės, kurias derėtų lavinti, kai kur net pateikiami patarimai, kaip tą daryti, tačiau niekur nėra skatinama charakterį lavinti nuolat, sistemingai ir nebijoti to daryti lėtai. Charakteris nėra vienos dienos ar savaitės reikalas. Senoji literatūra, tokia, kaip St. Paulausko „Tvirtos valios raktas“, vysk. Pr. Būčio „Gyvenimo pagrindai“, T. Toth „Jaunuolio būdas“, skatindavo tai daryti nuosekliai, žingsnis po žingsnio. Šiuolaikinė literatūra skatina daryti, daryti, daryti, kažkur bėgti ir mažai laiko skiria atsisėsti, apgalvoti, eiti į žmones ir mėginti, tada atsisėsti ir vėl apgalvoti. Labai dažnai, kai patariama vienaip ar kitaip elgtis socialinėse situacijose pamirštama pabrėžti, kad svarbiausia ne tai, kaip atrodai kitiems, ką kiti apie tave galvoja, bet kas esi iš tikrųjų.

Ar esi lyderis, ar tik kiti tave tokiu laiko? Ar išvis, tu nori būti lyderis? O gal nori ramaus gyvenimo ir krūvos nuotykiu tau apskritai nepatinka? Kodėl tuomet turi jaustis prasčiau nei tas, kuris negali be adrenalino? Kad esi ne toks, kokį tave norėtų matyti? Koks tu esi? Manau reikėtų susitelkti į charakterio ugdymą ilguoju laikotarpiu. Ne skirti tam savaitę po tris valandas kasdien (kaip seminare), bet po penkias – dešimt minučių visą gyvenimą. Atidžiai apgalvokite, kas esate, ar tikrai esate toks, koks galvojate? Paklauskite kitų nuomonės. Pasvarstykite apie savo silpnąsias vietas ir pagalvokite, ar tikrai norite jas keisti, ar jums jos nepatogios todėl, kad nepatinka kitiems? O gal kaip tik gerai, kad kitiems tai nepatinka, gal tai rodo, kad turite tvirtą stuburą ir kiti pyksta, kad negali jums nurodinėti.

Galų gale, koks norėtumėte būti? Ar tikrai būtent toks? Kodėl? Iš kur kilo noras įgyti tokią savybę? O iš kur kilo noro priežastis? Klauskite „kas, kaip kodėl“, kol atsiremsite į galutinį atsakymą, kuris bus nepajudinamas ir bus priežastimi pati iš savęs. Neužsidėkite kaukės nuolatiniu kartojimu „aš esu drąsus ir energingas“ ar panašiai, nes jei įsikalbėsite, vėliau gali būti sunku pastebėti, kad užsimerkėte prieš realybę, tapote nenatūralus, o aplinkiniai iš jūsų juokiasi.

Svarstykite iš esmės – kodėl pvz. bijote, ko bijote, kas jūsų supratimu baimė ir kas ne, kaip norėtumėte elgtis situacijose, kuriose ši savybė turėjo, bet nepasireiškė ir išsigydykite tas vidines gilumines žaizdas iš vaikystės, kai mokėtės gyvenimo pagrindų, kai jus pastūmė ir neatsiprašė, pažemino, įžeidė ar bardavo už dalykus, už kuriuos derėjo girti, išsigydykite šitas traumas.

Pažinkite save pamažu, gyvenimo pamokas rašykitės užrašų knygutėse, sąsiuviniuose, ant įvairių juodraščių, į diktofoną, į telefoną ar dar kur jums patogu, darykite išvadas, jas nuolat perverskite, atsirinkite kas pasiteisino, o kas ne ir užsirašykite kodėl. Rašykite savo gyvenimo knygą. Nereikia jos publikuoti, niekam daugiau ji gali ir netikti, nes niekas nemąsto taip pat, kaip jūs, tačiau tai bus JŪSŲ gyvenimas, JŪSŲ patirtis ir svarbiausia, knyga, kuri tinka JUMS. Mėginkite ir mėkite keisti įpročius, stebėkite nesėkmes, YPAČ nesėkmes užsirašykite ir išnagrinėkite, taip pat nagrinėkite ir sėkmės atveju kas, kaip ir kodėl. Jei dėl tam tikros savybės kiti iš jūsų tyčiojasi ar juokiasi už akių ir apie tai žinote – pasistenkite išmesti iš galvos. Kitų nuomonė yra bevertė iliuzija, kuri kinta labai greitai. Netgi tada, kai pradėsite kažką keisti, iš jūsų tyčiosis. Net ir tada juoksis, kai bus geroka pažanga. Tačiau laikas gydo žmonių smegenis, atėjus laikui pastebės, kad jų pašaipos stipriai prasilenkia su tikrove ir kad esate visai kitoks. Galų gale, greičiausiai ateis laikas ir jie apskritai pamirš, kad iš jūsų tyčiojosi, tiesiog natūraliai, net nepastebėdami, kad keičiatės ir jūs, ir nuomonė apie jus. Kartais tikrai nuoširdžiai stebiuosi, kokia trumpa daugumos žmonių atmintis. O galbūt tada, kai visai pasikeisite, turėsite galimybę viską pradėti iš naujo ir visa jūsų aplinka pasikeis. Ir puiku – nes pasikeitęs nebenusinešite senojo savo įvaizdžio ir senų charakterio ydų į kitą kolektyvą, kaip atsitiktų nieko nedarant. Jei savo ydą matote jūs – nereiškia, kad mato kas nors dar. Tačiau charakteris turi būti lavinamas ir gyvenimas apmąstomas po truputį, dieną dienon, metų metais.

Turite stengtis išsigryninti savo gyvenimo perlus, savo vertybes ir pažinti save. Tada, kai pilnai suprasite, kas esate, koks esate, turėsite labai didelį pranašumą prieš tuos, kurie nežino ir nėra supratę. Patikėkite manimi, tokia yra dauguma žmonių. Priklausysite mažam ratui, tarsi slaptai bendruomenei, atrasite šventąjį Gralį ir būsite pranašus. Tuomet nebus lengva jūsų pajudinti paprasta kritika ar žodiniu puolimu. Ar kiti gali jus įtikinti, kad pvz., esate mėlynų akių jei žinote, kad jūsų akys žalios? Maža to, jei jūsų akys ir yra mėlynos, tai ką oponentas pasakė naujo? Jei nieko, jūsų neįžeis ir nenustebins, problema tuomet, jei nežinote. O jei ieškosite to daugybę metų ir labai nuosekliai, jums bus netgi įdomu išgirsti, ką jumyse pastebi kiti, ypač patys aršiausi priešai.

Jei kažkas įžeidė – kodėl aš įsižeidžiau? Kokią stygą manyje užgavo, kad sureagavau? Kodėl tą pasakius ar išgirdus širdis pradeda „kalatotis“, o aną – nei šilta, nei šalta? Ir labai dažnai atsakymo ieškome knygose, seminaruose ar pas kitus žmones, per dažnai. Nedarykite to. Skaitykite, bet nesudėkite vilčių į tai, kad atsakymą pasakys knyga. Darykite kaip darė Buda – nuėjo ir atsisėdo po medžiu pamąstyti ir mąstė, kol „nušvito“ – atsakė pats sau į esminius klausimus ir taip išsilaisvino iš iliuzijos apie gyvenimą. Nepaisant to, kad po to 45 metus jis mokė, kiekvienas mokinys į svarbiausius klausimus irgi turėjo atsakyti pats, nes kol pats neatsakai, aiškink nors 100 metų. Jei knygoje ir bus parašytas jums tinkantis atsakymas, tai dar nereiškia, kad jūs jį pastebėsite. Išvados, prie kurių prieinate patys, jus paveiks giliausiai. Be to, kad rasti atsakymą, reikia gerai žinoti klausimą. Ar pirkdamas „self-help“ ar lyderystės knygą galite aiškiai suformuluoti, ko tiksliai iš jos tikitės? Viso to nepamiršti padės užrašai. Rašykite ne tada, kada reikia, o tada, kai yra ką.

Neapsikraukite šiukšlėmis, nerašykite nesvarbių dalykų. Neužsirašinėkite tuščių pafilosofavimų, užsirašinėkite tik tai, kas jums yra tikra įžvalga, keičianti jūsų sampratą apie kokį nors dalyką. Stebėkite kitus žmones, svarstykite, kas vyksta aplink, mokykitės iš kitų klaidų. Aš asmeniškai pasvarstau, pasitariu su kuo nors, kas tame kompetentingas (apie tai taip pat nusprendžiu pats, pažinęs žmogų daugiau), jei išgirstu kažką naudingo užsirašau, tada tai apmąstau, apmąstymus užsirašau, susieju juos (jei įmanoma) su kitais apmąstytais dalykais ir tai taip pat užsirašau. Iš to padarau išvadas, jas užsirašau didelėms raidėm, kad išsiskirtų tekste sau kaip imperatyvą ir mėginu taikyti gyvenime. Jei kažkas vyksta ne taip, kaip tikėjausi, perskaitau užrašus atidžiai stebėdamas, ar nėra klaidos loginėje grandinėje, tada permąstau, ar pats viską atlikau teisingai, ar einu ta kryptimi, kurią užsibrėžiau, ir tada užsirašau pastabas ir pataisymus. Tada ratas kartojasi – padarau išvadas ir einu į gyvenimą tikrinti, jei pasitvirtina – pasiryškinu raudonai, jei ne – žiūriu, kame reikalas. Jei tas dalykas man visiškai netinka – išvis išsibraukiu arba pasilieku kaip įspėjimą, kad prie to negrįžčiau. Tai labai asmeniška, nebūtina kažkam to duoti skaityti ar vertinti nes tai tik jums tinkantys dalykai, apie jus sakantys labai daug tam, kuris skaito. Nemėtykite tokių užrašų bet kur.

Nemanykite, kad permainos vyks greitai, klaidas kartosite, kai kurias galbūt daugybę metų, kol rasite tikrąją jų priežastį ir būdą, kaip pasikeisti. Tačiau asmeninės pažangos kelyje darysite nuolatinę pažangą net ir tuo atveju, jei patys nieko nepastebėsite ir iš tikrųjų ugdysite save, atrasite savo gyvenimo principus ir tai jums bus kur kas naudingiau nei Bodo Shafer ar Robin Sharma patarimai – kad jie duotų naudos, kurios tikisi autoriai, reikia subręsti. Nebijokite pasikliauti savo galva.

Dainius Petravičius

Categories
Galia ir pinigai Sėkmės psichologija Vidinės problemos

Jaunimas, apelsinai ir kiti turtai.

… trūksta pinigų, nėra darbo, nematau perspektyvų savo šalyje, atlyginimus mažina, o kainas didina ir t.t. Panašius išsireiškimus galėčiau vardinti ir vardinti. Tokios mintys į galvą atplaukė vieną rytą įpusėjus bėgioti krosą. Manau, kiekvienas supranta apie ką šį kartą rašysiu, tad jei galvoji, kad bus kvaila praleisti penkias savo gyvenimo minutes skaitant šį mėšlą, pagalvok kiek laiko praleidi sėdėdamas prieš teliką arba uždavinėdamas sau klausimą : ką veikti?

Susimąsčiau, kad liūdniausia ir baisiausia tai, jog 80% žmonių visai nesugeba pasirūpinti savimi. Tiksliau, tiesiog tingi ir/arba neturi tam laiko. Neturi laiko, nes žaidžia kompiuterinius žaidimus, facebook‘e nagrinėja kitų žmonių profilius ir t.t. Jie nesugeba pasirūpinti net savimi, o ką jau kalbėti apie situaciją, kai atsiranda maži kinderiukai 🙂
Man keista, kad jauni, perspektyvūs žmonės, baigę vidurinę net negalvoja stoti į aukštąją mokyklą. Nekalbu apie visus, nes yra išimčių… Šiais laikais dauguma abiturientų gyvena mintimis, kur keliaus po mokyklos baigimo ir kaip ten maudysis piniguose. Nieko nesakau, visi jauni žmonės, o ypač vaikinai, nori turėti daug ir dabar, kad įgautų pasitikėjimą savimi ar dar velniai žino ką. Bet ne mažiau liūdina tai, kad išvažiavę jie dirba statybininkais, per savaitę gaudami vieną laisvadienį, o kitomis dienomis dirbdami nuo 7h. iki 19h. renka apelsinus, kurie baigia nugraužti rankų odą, skina narcizus tokiomis darbo sąlygomis, kurios prilygsta nuliui. Kai tiesiog laukuose daromi konvejeriai, ant kurių sugula žmonės ir greitai, be emocijų, kaip žymimos prekės „Maxima“ kasose, jais važiuodami skina braškes. Išvažiuoja ne visi, bet net ir likę Lietuvoje jie nesimoko, nes prisiklauso šabloniškų visuomenės kalbų, tokių kaip : „Su magistro diplomu mano vaikas neranda darbo jau antri metai“.

Dažnai matau jauną žmogų sėdintį už fūros vairo ar vairuojantį paprasčiausią tarpmiestinį autobusą. Žinoma, sveikintina, kad stengeisi ir ieškojai, laikei teises papildomoms vairavimo kategorijoms gauti, bet ar ne geriau sustoti ir pagalvoti apie tai, kas tau tikrai patinka? Išmėginti vieną, kitą dalyką, kuris  manai, tau patiktų ir tiktų… Ir galų gale, rasti savo vietą, kuri padės atsidurti tinkamoje nišoje, kurioje niekas kitas savęs nematė, nes galvojo, kad jam nepasiseks. Svarbiausia suprasti, kad jei kažką darai kitaip, nei visi likusieji, nėra nei mažiausios galimybės, kad tau nepasiseks. Žinoma, yra įvairių išimčių: prasta situacija šeimoje, mirę tėvai ir pan. Bet tai neturėtų tavęs stabdyti, priešingai, turi įrodyti, kad nepaisant jokių situacijų gali išaugti labai turtingu visomis prasmėmis.

Atrask savo hobį ir iš to gyvenk, nes nėra nieko geriau, kai hobis tampa ne tik mėgstama veikla, bet ir pragyvenimo šaltiniu. Atmink, kad jei dirbi tik dėl pinigų, iškart save pasmerki nesėkmei. Darbas turi teikti ir malonumą, ir saviraišką, ir nešti pelną, ko manau, nesi dar supratęs, jei skaitai šį straipsnį 😉 Linkėjimai ir gerai pasiklok lovą, nes kaip pasiklosi, taip…

Categories
Sėkmės psichologija

Kaip siekti savo tikslų?

Kad ir ką bedarytume, su kokiu projektu bedirbtume, ateina laikas, kai pasiekiame lūžio tašką ir viskas pradeda sunkėti. Atpažinti veiksnius, nugalinčius mūsų entuziazmą ir norą energingai judėti pirmyn bei suprasti tvirto pagrindo, kuris mus laiko ir padeda išlaikyti motyvaciją svarbą yra kiek daugiau nei svarbu, nes nuo to priklauso energijos ir entuziazmo kiekis kiekvieną dieną judant link užsibrėžtų tikslų.

Ištyrinėjus ypatingai sėkmingų žmonių elgseną rasta būsena, kurią jie apibūdina „ant bangos“. Žinoma, tai nėra naujiena, visi kur kas geriau jaučiamės, kai esame pilni energijos ir užsidegimo, tačiau kaip tai išlaikyti ar vėl atkurti?

 

Visų pirma reikia atpažinti būseną, apie kurią mes šnekame, tad kas nutinka, kai žmogus būna „ant bangos“?

  1. Jis praranda laiko tėkmės pojūtį.
  2. Užduočių atlikimas vyksta be vargo.
  3. Stiprus įsijautimas į veiklą (žmogus nebejaučia savęs), tačiau atlikęs užduotį save pajaučia kur kas geriau ir savijauta pati savaime tampa kur kas geresnė.
  4. Nuolatinė pakili nuotaika ir pasitenkinimas aplinka, veikla, bei savimi.

Taigi, kaip galima pasiekti, išlaikyti arba atkurti tokią būseną? Atkreipkite dėmesį į savo emocinę būseną, kai pradedate naują projektą ar pradedate vystyti naują įgūdį.

Ši būsena yra tarp nerimo,frustracijos ir nuobodulio. Kai žmogus yra „ant bangos“, jis sugeba pasiekti gilesnius savo žinių klodus, geriau išvysto bei pritaiko įgūdį, taip pat- sugeba susimotyvuoti. Būtent čia sėkmingi žmonės savo pasirodymu aplenkia kitus. Žmogaus išmintis ir jo įgūdžių kiekis nuolatos susitinka su aplinkos metamais iššūkiais, sukurdami tam tikras emocijas ir būsenas. Kai iššūkis yra didelis, o įgūdžių dar trūksta, baimė gali užvaldyti kūną ir paklampinti motyvacijos trūkume bei nuolatiniame savęs „vilkime“ į priekį. Kai iššūkis yra nedidėlis, o įgūdžių ir žinių yra daugiau ne pakankamai, žmogus dažniausiai pajaučia nuobodulį ir po kiek laiko nusprendžia sustoti.

Čia yra keli greiti patarimai, kaip išlaikyti motyvaciją, entuziazmą ir norą judėti toliau:

  1.        Naujos veiklos pradžioje, jos pačios sukuriamas iššūkis vien dėl savo naujumo ir „šviežio oro“ palaiko žmogaus norą judėti toliau ir tuo laikotarpiu sugebėjimai yra tikrai įspūdingi. Tokiu būdu mes įgundame ir… iššūkis sumažėja. Žmogus gali jaustis, lyg būdamas ant ribos. Jei Jums darosi nuobodu- pastatykite save į sudėtingesnę padėtį. Pavyzdžiui: skaičiuokite laiką, per kurį atliekate išsikeltus tikslus; būkite priekabesni prie savo darbo kokybės; sukurkite naują projektą ar paleiskite į rinką naują gaminį- viskas priklauso nuo Jūsų veiklos sferos, tačiau asmeniniam tobulėjimui ribų nėra kad ir kur bebūtume.
  2.        Verslininkai yra žinomi kaip mėgėjai „persipildyti lėkštę“. Tačiau, daug pasiekiantys žmonės turi vidinį saiko jausmą, kuris pasako kada „gana yra gana“. Kai taip nutinka, jie randa būdų, kaip efektyviai deleguoti užduotis ir šitaip pasiekia kur kas geresnių rezultatų. Jie apsupa save žmonėmis, kurie yra protingesni už juos įvairiose srityse. Jei jautiesi pervargęs- surask žmonių, kurie galėtų Tau padėti arba padaryk pertrauką (gali būti, kad pasiekei savo „lūžio tašką“ ir Tau jau reikia atokvėpio). Kad ir ką bedarytum- nebūk kankiniu ir neleisk nerimui Tave užvaldyti.
  3.        Yra įdomus fenomenas, kuris pasireiškia, kai žmonėms pasidaro ypatingai ypatingai nuobodu. Jie pradeda suktis uždaru ratu, vis sukeldami sau nerimą, suprasdami, kad stovi vietoje, tuomet sukurdami dar daugiau nerimo ir iš energijos neturėjimo pasinerdami į nuobodulį. Jeigu Jus nuolatos yra užvaldęs nerimas, nuobodulys ir jaučiatę žemą energijos lygį- galbūt atėjo laikas visiškai iš esmės pergavoti savo gyvenimo kryptį ir tikslus, kurių link judate- tiek asmeninius, tiek profesinius.
  4.        DĖMĖSIO, PARADOKSAS! Perdirbk nuobodulį. Norint tapti ekspertu ir turėti gerus įgūdžius nuolatinis tų pačių užduočių darymas yra neišvengiamas, tad- taip, kartais tai bus nuobodu. Tačiau tai yra dalykai, kuriuos reikia atlikti, norint pasiekti norimus rezultatus. Galbūt sąskaitų suvedinėjimas nėra pats maloniausias ir įdomiausias užsiėmimas, tačiau jeigu siekiate sukurti gerai veikiančią kompaniją- turėsite perlipti per save ir tai išspręsti. Dažniausiai, nuobodulio jausmas yra ženklas, kad užsiimate sau nebeįdomia veikla, tačiau sugebėjimas suvokti tos veiklos svarbą ir būtinybę, bei perlipti per save ir tai atlikti- yra visai kitas įgūdis, kurį turi visi sėkmingi žmonės.
  5.        Pasilik šiek tiek ilgiau. Daugkartinis Olimpinių medalių laimėtojas Peter Vidmar vedė JAV Olimpinių gimnastų komandą į savo pirmąjį komandinį aukso medalį 1984-aisiais metais. Jis taip pat sugebėjo laimėti auksą gimnastikos užduotyse, surinkdamas maksimalų taškų skaičių. Skirtumas tarp jo ir jo konkurentų buvo dešimtosios taškų dalys. Kokia buvo jo paslaptis, leidusi jam nukonkuruoti kitus atletus? Jis pasilikdavo papildomas 15 minučių po treniruotės ir atlikdavo savo treniruotės ciklą dar vieną kartą.Pasilikimas ir papildomas darbas (net ir trumpas) įsiterpia į kiekvieno iš mūsų „aukso medalio“ versiją. Perskaityk vienu straipsniu daugiau, nueik į papildomus užsiėmimus, sudalyvauk diskusijoje ar surask dar vieną klientą- ilgalaikėje perspektyvoje tai susidės į nemažą asmeninį pasiekimą.

 

Buvimas „ant bangos“ yra ne tik atletams, specialistams ar verslininkams. Tai yra skirta kiekvienam, kuris nori perkelti save į kitą lygį. Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Tiesiog reikia daryti kelis paprastus, bet efektyvius dalykus nuolatos: 1) Kreipti dėmesį į savo emocinę būseną kiekvieną dieną ir priderinti užduotis bei iššūkius atitinkamai. 2) Pasilikti šiek tiek ilgiau, kai kiti jau traukia namo. 3) Siekti daugiau, negu gali įsivaizduoti. Tai, ką gausite pritaikę naują požiūrio ir suvokimo sistemą, yra kur kas maloniau, negu trumpalaikis džiaugsmas išėjus anksčiau ar pasilengvinus aplinkybes. Tai uždegs Jus naujiems siekiams ir atnaujins aistrą gyvenimui.

Dėkojame už šį straipsnį http://sgmotivation.wordpress.com

Categories
Sėkmės psichologija

50 Sėkmingam žmogui labiausiai būdingų įpročių.

Tau įdomu, kokius įpročius turi sėkmingi žmonės?

Šiame sąraše rasi 50 sėkmingų žmonių įpročių, leidusių jiems tapti tokiais žmonėmis, kuriais jie ir norėjo tapti! Gal kai kurie iš jų pačioje pradžioje yra per daug sudėtingi, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje- verta į juos pasigilinti ir pritaikyti juos prie savo kasdienos- tai atneš nė nenumanomą grąža.

Pradedam? Pradedam!

  1. Jie stebi ir randa galimybes ten, kur aplinkiniai jų nemato.
  2. Jie randa pamoką ten, kur kiti temato problemą.
  3. Jie yra oreantuoti į sprendimą, ne į problemą.
  4. Jie sąmoningai ir metodiškai sukuria savo pačių sėkmę, kol kiti tikisi, kad sėkmė pati juos suras.
  5. Jie bijo kaip ir visi kiti, tačiau baimė jų neriboja ir nekontroliuoja.
  6. Jie užduoda teisingus klausimus- tuos, kurie sukuria jiems produktyvią, kūrybišką ir emociškai stabilią būseną.
  7. Jie retai skundžiasi (bereikalingas energijos švaistymas). Visa, ką padaro skundimąsis- tai pastato besiskundžiantį žmogų į neigiamą ir neproduktyvią būseną.
  8. Jie nekaltina (kam to reikia?). Jie prisiima visišką atsakomybę už savo veiksmus, pastangas (ir jų trūkumą).
  9. Jie gal ir nėra talentingesni už kitus aplinkinius, tačiau ieško ir randa būdų, kaip maksimaliai išnaudoti savo potencialą. Jie iš savęs išspaudžia daugiau, naudodami savenašiau.
  10. Jie yra užsiėmę, produktyvūs ir iniciatyvūs. Kol dauguma žmonių guli ant sofos, planuoja, per daug mąsto, sėdi rankas sudėję ir tiesiog, vaikšto ratais, jie būna kažkur ten ir atlieka savo darbus.
  11. Jie prigretina save prie panašiai mąstančių žmonių. Jie supranta komandos svarbą ir kuria abipusia nauda grįstus santykius.
  12. Jie yra ambicingi. Jie nori nuostabių dalykų- o kodėl ne? Jie sąmoningai renkasi gyventi geriausią, koks tik įmanomas, gyvenimą, vietoje to, kad gyventų autopilotu vedami daugumos.
  13. Jie aiškiai žino ką ir kodėl daro (arba nedaro). Jie vizualizuoja, planuoja ir kuria savo aplinką, kol kiti, geriausiu atveju, tėra tik savosios stebėtojai.
  14. Jie kuria vietoje to, kad pamėgdžiotų.
  15. Jie neatidėlioja ir neleidžia gyvenimo laukdami „tinkamos akimirkos“.
  16. Jie nuolatos mokosi. Jie tai daro tiek oficiliose mokymo įstaigose, tiek patys, skaitydami, žiūrėdami, klausydami ar, galų gale, tiesiog eksperimentuodami (arba pritaiko visus tris būdus).
  17. Jie yra „pilnos stiklinės žmonės“ – ir sugeba išlaikyti save realiame pasaulyje ant žemės. Jie sugeba rasti gėrį.
  18. Jie sistemingai daro tai, ką reikia daryti, nepaisydami to, kaip jie jaučiasi tą dieną. Jie negyvena sustodami ir vėl pradėdami.
  19. Jie rizikuoja apgalvotai- tiek finansiškai, tiek emociškai.
  20. Jie susitvarko su „problemomis“ ir iššūkiais greitai ir efektyviai, nesislėpdami ir nebėgdami nuo jų. Jie stoja tiesiai prieš savo iššūkius ir priima juos šitaip save ugdydami.
  21. Jie netiki likimu, sėkme, dalia, atsitiktinumais ir nelaukia, kol kuris nors iš jų pas juos užsuks. Jie patys susikuria savo sėkmę ir laimę nieko nelaukdami.
  22. Kol dauguma yra pasyvūs, jie yra iniciatyvūs. Jie pradeda daryti dalykus kur kas anksčiau, nei tai tampa būtinybe.
  23. Jie kur kas geriau nei dauguma sugeba valdyti savo emocijas. Jie jas jaučia taip pat, kaip ir visi kiti, tačiau jos jų nevaldo.
  24. Jie moka gerai bendrauti ir sąmoningai tobulina šį savo įgūdį.
  25. Jie turi savo gyvenimo planą ir užtikrintai dirba ties jo pavertimu į realybę. Jų gyvenimas- tai ne išblaškyta eilė atsitiktinių įvykių ir rezultatų.
  26. Jų siekis būti išskirtinais reiškia tai, kad jie ryžtasi daryti dalykus, kurių kiti nedarytų. Jie tampa išskirtiniais savo pasirinkimu. Mes visi susiduriame su gyvenimą keičiančiais sprendimais kiekvieną dieną. Sėkmingi žmonės priima tuos sprendimus, kurių kiti baidosi.
  27. Kol dauguma žmonių yra malonumų vergai ir vengia nepasitenkinimo ar nepatogumo bet kokia kaina, sėkmingi žmonės supranta tokių patirčių vertę ir pasiima didžią naudą iš dalykų, kurių kiti privengia.
  28. Jie turi įsivardinę savo esmines vertybes- tai, kas jiems yra svarbu ir jie stengiasi iš visų jėgų, kad gyvenimą nugyventų pagal jas.
  29. Jie gyvena subalansuotai. Kol kiti gali būti finansiškai sėkmingi, jie žino, kad sąvokospinigai ir sėkmė nėra lygiaverčiai. Jie supranta, kad žmonės, kurie yra sėkmingi tik finansų lygmenyje, yra nesėkmingi bendrame kontekste. Deja, šiuo metu gyvename visuomenėje, kuri moko, kad pinigai ir yra laimė… Kaip ir dauguma kitų dalykų, pinigai tėra įrankis. Tai nėra blogas dalykas, tiesiog reikia suprasti, kad tai tėra tik įrankis. Gaila, tačiau gerokai per daug žmonių suteikia jiems kiek kitokią vertę.
  30. Jie supranta disciplinos ir savęs valdymo svarbą. Jie yra stiprūs. Jie yra laimingi pasirinkdami mažiau išvaikščiotus kelius.
  31. Jie yra tvirti. Jiems nereikalingas turtas, daiktai ar vieta, kurioje jie gyvena, kad jie suvoktų savo tikrąją vertę.
  32. Jie yra dosnūs ir nuoširdūs. Jie jaučia malonumą padėdami kitiems tobulėti.
  33. Jie yra kuklūs ir džiaugiasi, galėdami pripažinti savo klaidas. Jie pasitiki savo galimybėmis, tačiau nėra arogantiški. Jie džiaugiasi galėdami pasimokyti iš kitų. Jie džiaugiasi, galėdami padėti kitiems tapti geresniais ar geriau matomais, nesitaikydami į jų nuopelnus.
  34. Jie sugeba prisitaikyti ir naudojasi pokyčiais, kol dauguma yra įpročių ir komforto įkaitai. Jie jaučiasi patogiai nežinomybėje ir nuo jos nebėga.
  35. Jie palaiko gerą fizinę formą. Nemaišykite to su pasiruošimu varžyboms ar savo kūno aukštinimo manija. Jie supranta sveiko kūno svarbą. Tai ne dėl išvaizdos, jie kur kas labiau susirūpinę tinkamu jo funkcionavimu ir sveikata. Jų kūnas- tai ne jie, bet juose jie gyvena.
  36. Jie turi didelį variklį. Jie dirba sunkiai ir netingi.
  37. Jie yra elastingi. Kai dauguma jau eina į persirengimo kambarius, jie baiginėja savo apšilimą.
  38. Jie nebendrauja su toksiškais žmonėmis.
  39. Jie yra atviri ir linkę priimti aplinkinių nuomonę.
  40. Jie neskiria savo laiko ir energijos dalykams, kurių jie negali kontroliuoti.
  41. Jie nėra žmonių tenkintojai ir jiems nereikia nuolatinių pagyrimų, kad jie žinotų, ar gerai elgiasi.
  42. Būdami vieni jie jaučiasi kur kas maloniau negu dauguma.
  43. Jie kelia sau didelius reikalavimus (pasirinkimas, kurį turime visi), o tai leidžia sukurti didesnį atsidavimą, didesnę jėgą ir žinomą, geresnius rezultatus.
  44. Jie neracionalizuoja nesėkmių. Kol kiti šneka apie savo amžių, praeitį, amžiaus trūkumą, genetiką ir tiesiog, sėkmės trūkumą, jie ieško kelių į sėkmę nepaisant jokių kliūčių.
  45. Jie turi „išsijungimo“ mygtuką. Jie žino, kada atsipalaiduoti, mėgautis tuo, ką turi ir linksmintis.
  46. Jų karjera nėra jų tapatybė. Tai yra tik tai, ką jie daro, bet ne tai, kas jie yra.
  47. Juos labiau domina efektyvumas, negu lengvumas. Kol dauguma ieško greičiausio, trumpiausio ir lengviausio kelio, jie ieško kelio, kuris suteiks geriausius rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje.
  48. Jie pabaigia tai, ką pradėjo. Kol kiti pradeda ir niekada nepabaigia, sėkmingi žmonės padaro savo darbus – net jeigu entuziazmas ir susižavėjimas jau išblėsę.  Ir netgi jeigu tai net nelinksma.
  49. Jie yra ivairialypiai, nuostabūs ir sudėtingi padarai (kaip ir mes visi). Jie supranta, kad jie yra ne tik kaulai ir mėsa, bet kad turi ir dvasinį, bei emocinį buvimą. Jie nuolatos ir sąmoningai dirba ties sveikata ir produktyvumu visuose lygmenyse.
  50. Jie praktikuoja tai, apie ką jie kalba. Jie nekalba apie teoriją, jie gyvena realybėje.

Šaltinis: http://sgmotivation.wordpress.com/

Categories
Sėkmės psichologija

Iliuzijos

„Tikėk savimi“, „Pasitikėk savimi“, „Tu – geriausias (-a)“, „Pažiūrėk tu į jį! Nevykėlis! Tu už jį milijoną kartų geresnis“… Vis dažniau galima išgirsti tokius skatinimus, kuomet kažkam prasitari, jog bijai, nedrįsti, nerimauji, kuomet į rankas pasiimi abejotinos vertės knygą ir pan. Konkrečiais pavyzdžiais galima įrodyti didelę minčių, nusiteikimo galią ir reikšmę, todėl tikrai nenoriu pasakyti, kad savimotyvacija, savęs drąsinimas yra blogai, tačiau čia įžvelgiu ir tam tikrą problemą.
Įsivaizduokite, kad esate įmonės direktorius, prezidentas. Savo darbuotojus pagiriate už gerą darbą, galbūt truputį algelę padidinat. Jei kažkas nepavyksta, įžvelgiate tik gerąsias darbuotojų ir situacijos puses. Tik viena smulkmenėlė – kritiką Jūsų firmoje yra retas svečias. Net jei darbas atliktas tikrai nekokybiškai, blogąsias puses praleidžiate pro akis, kuomet darbas atliktas vidutiniškai, pavadinate jį šedevru, o kai pastebite, kad vis dėlto kokybės norėtųsi, darbuotojams apie tai gal ir užsimenate, bet tik „lyg tarp kitko“. Prie ko tai veda ir kodėl tai yra blogai? Mano galva, darbuotojai pradės gyventi iliuzijoje, kad jie atlieka nuostabų darbą ir yra tiesiog tobuli specialistai, o nesėkmės, firmos krizė ar dar kažkas taps „tiesiog nesėkme“, kai iš tikrųjų situacija yra visiškai prasta.
Manau, taip pat yra ir su mūsų gyvenimais. Sakome sau, kad esame labai vyriški, savimi pasitikintys, bet prie merginos prieiti vengiame. Sakome, kad esame labai pasiturintys, bet savo „Audi“ ar „BMW“ nusipirkome pardavę močiutės namą. Į komplektą, be abejo, močiutė taip pat įėjo. Sakome, kad esame geros fizinės formos, bet per pilvą nematome savo … (supratote apie ką aš). Sąrašą galėtume tęsti, tačiau, mano galva, vaizdą apie realybę jau susidarėme.
Visa tai, apie ką parašiau aukščiau, veda prie:

  • Susireikšminimo.
  • Nepasverto pasitikėjimo savimi, kuris gali atnešti labai sunkiai sutvarkomas pasekmes.
  • Realybės nepripažinimo

Kitaip sakant, pradedame gyventi iliuzijoje, kad mes esam nerealiai faini, bet į visą situaciją pažiūrėjus iš šalies, galime pradėt juoktis. Pro ašaras.
Neretai būna ir taip, jog žmogus padaro kažką jo manymu labai įspūdingo, bet kiti tai vertina neigiamai. Tada idėjos, darbo autorius į kritiką neatsižvelgia, bet išlemena: „Jie pavydi.“ Tai, mano galva, ne kas kita kaip iliuzija.
Bet kyla klausimas kaip su tuo tvarkytis? Manau, kad viso to šaknys yra baimė prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir jų padarinius. Dėl didelio pilvo kaltinam merginą/žmoną, kad ne taip gamina, dėl mažo uždarbio kaltinam bendradarbius, vadovus, blogą nuotaiką pateisiname tuo, kad mėnulis ne tokiu kampu patekėjo… Manau, kad svarbiausia yra nekvaršinti sau ir kitiems smegenų ir į visas situacijas ir įvykius žvelgti objektyviai ir, jei prireiks, pasakyti: „Taip, kaltas aš“, o ne debiliškais svaičiojimais bandyt suverst kaltę kitiems ir stengtis atrodyti taip lyg niekada neklystum.