Categories
Ilgalaikiai santykiai

Tinkamiausias laikas santykiams

Savo ateities kalviais esame mes patys. Mūsų aistra, ambicijos bei valios pastangos- mūsų kasdienė varomoji jėga. Lyg amžinas variklis, nepasiduodame siekdami savo tikslų. Mes esame vieninteliai žmonės atsakingi už savo ateities žingsnius, jos kaitą. Visa valdžia mūsų rankose.

Nėra nieko blogo visą savo laiką bei energiją skirti užsibrėžtiems tikslams, tačiau prisipažinkime – kartais net ir mes pralaimime kovoje su kasdiene rutina. Galų gale mes tik žmonės.

Karts nuo karto yra labai svarbu minutėlei sustoti ir atsigręžti pačiam į save: kaip galėčiau patobulinti save, kas būtent man suteiktų daugiau jėgų keliaujant mano siekiamu keliu ? Šiais laikais, vis didesnis dėmesys skiriamas įkvėpimui, kylančiam pačiam iš savęs, jo paieškai.

Žinoma, pasitikėjimas savo jėgomis vienas iš kertinių savybių, tačiau, galiausiai pravartu pasvarstyti, apie kitą žmogų, prisidedantį, motyvuojantį bei įkvepiantį. Žinoma, tu nesustabdomas, nepažeidžiamas, tačiau pasvarstyk, gal štai dabar tinkamiausias laikas merginai ?

Y-kartos atstovams dažnai iškylantis klausimas: ar šiais laikais dar liko vietos bei laiko nuoširdiems bei tikriems santykiams ? Ar mes dar turime kantrybės bei altruizmo pilnai funkcionuojantiems santykiams ? Vien mintis, apie puikų profesinį bei asmeninį gyvenimą intriguoja, kartu gąsdina – tai pasiekti tikrai sunku.

Sunkiausias uždavinys- tobulėti abiejuose frontuose. Tam mes naudojame tikslingas pastangas. Mes taikomės į verslo viršūnes pateikiant save kaip nuožmų bei griežtą, kompromisų nepripažįstantį žmogų. Tačiau, kaip ir gamtoje, čia turi vyrauti balansas: toks pat svarbus yra ir asmeninis gyvenimas, primenantis, jog šiame pasaulyje nesame vieni.

Konkurencingas mąstymas būtinas šiuolaikinio žmogaus atributas. Jis dažnai žmogų daro šaltu, kietu, bejausmiu. Šie žodžiai neturi nieko bendo kalbant apie sėkmingus santykius. Vėlgi retorinis klausimas- ar šiuolaikiniam žmogui, nuolat kovojant dėl vietos po saule įmanoma išlaikyti puikius, norimų vaisių duodančius poros  santykius ?

Pirmiausia turime atsakyti patys sau: ko siekiame iš gyvenimo ? Ar mūsų gyvenimo prioritetas- didžiulis kapitalas ir profesinė sėkme ? O ji turi savo kainą. Ir dažniausiai ji nebūna matuojama popieriniu pavidalu. Dažniausiai aukščiausi darbo pasiekimai pasiglemžia ir suardo kitą medalio pusę- žmogaus asmeninį gyvenimą.

Persikelkime į kitą barikadų pusę- poros santykiai. Tai visai kitas pasaulis, naujos ir taisyklės. Čia jau nebesi viską kelyje griaunantis, bejausmis karys, čia kitoks žaidimas. Bendraujant su mergina pasikliaujame jau visai kitomis asmeninės savybėmis.

Visais laikais žmogus siekė bendrauti, pažinti, kurti tarpusavio ryšius. Mes bendraujantys sutvėrimai, norime priklausyti grupei, vengiame vienumos, atsiskyrimo. Kita  vertus mums peršama mintis jog šiame pasaulyje išlieka tik patys stipriausi ir labiausiai prisitaikę individai (Č. Darvino teorija).

Mes visi turime šeimas, artimuosius, draugus, su kuriais bendraujame. Tačiau, šios grupės turi tam tikras ribas, tabu, kurių bendraudami neperžiangiame. Pavyzdžiui: yra daug dalykų kurių tėvai niekada nesužinos, nors draugai žino. Ir atvirkščiai.

Tai, koks esi bendraudamas su šeima ir bendraudamas su draugais, turi tikrai mažai bendro. Ir tai puikiai suprantama, nori sudaryti skirtingus įspūdžius, tikiesi skirtingos grąžos. Kalbant apie profesinį bei asmeninį gyvenimą, viskas tas pats- vienoks tu darbe, kitoks užsivėrus ofiso duris. Taip ir tūrėtų būti. Svarbu, kad savybės, būdingos profesiniam gyvenimui nesimaišytų su asmeniniam gyvenimui naudojamais bruožais.

Nesuklyskite manydami, jog vidinis „aš“ demonstruojamas darbo vietoje ar bendraujant poroje ir yra jūsų asmenybe. Tai greičiau tik įrankiai skirti norimam tikslui pasiekti ar tiesiog greičiau adaptuotis.

Tai išties kebli padėtis. Besaikis savo esybės apribojimas, slėpimas vargina. Kiekvieną dieną esate įspaustas į Prokrusto lovą, į rėmus- kaip elgtis, ką jausti ar mąstyti. Šiuolaikiniais laikas išlikti savimi be galo sunku.

Taigi, kuriuo keliu pasukti norint nusimesti kaukę, parodyti tikrąjį aš ? Negali žinoti, ar žmonės šalia tavęs yra tikri tavo draugai, o gal tik ir laukiantys tavo silpnumo akimirkos, pasiruošę pasinaudoti tavo padėtimi vardan savo gerovės.

Galų gale net iš pirmo žvilgsnio artimiausi tau žmonės- tavo šeima, dažnai nuvilia mūsų tikėjimą nesuteikdami mus tenkinančio atsakymo į būtent mums rūpimus klausimus. Būtent šiuo metu visa atsakomybė gula ant to žmogaus pečių kuris gali pasiūlyti kur kas daugiau nei globėjišką rūpestį.

Šis žmogus visai nepanašus į tavo draugus, dalijančius netikusius patarimus. Jeigu šiame pasaulyje ir yra žmogus, kurio akivaizdoje gali būti toks koks iš tikro esi, kuris neteis, supras, nepasinaudos tavo silpnumo akimirka, tai yra ji- tavo mergina.

Skatinu, kuo greičiau surasti šį žmogų. Net jeigu ir nerasite ar susiradus ją neužlieja laisvės bei palengvėjimo jausmas, visada yra išeitis- nutraukti santykius. Neteigiu, kad pirmas sutiktas žmogus bus begalinis imotyvacijos šaltinis, ta gyvenimo aistra dėl kurios verta gyventi, bet nuo kažko pradėti būtina. Ir dažniausiai pastangos atsiperka su kaupu. Tai pakeis tavo gyvenimą, vienaip ar kitaip.

 

 Parengė Tomas Maldzius pagal Elite Daily

Categories
Ilgalaikiai santykiai Vyriškumas

Būdamas santykiuose neišsižadėk savęs!

Žmonės yra vienišos būtybės. Mes praleidžiam savo gyvenimus ieškodami būdo susijungti su aplinkiniais, ieškome būdo būti kažkuo daugiau negu viena esybė. Šios paieškos dažniausiai susijusios su draugo ir mylimosios paieškomis.

Kai mes randami kažką, ką pamilstame, mes jaučiame, jog galime sukurti specialų ryšį su tuo žmogumi – ryšį kurio mes negalime sukurti su bet kuo – ir mes esame teisūs. Vis dėl to, galvojimas, jog mes galime tapti vienu asmeniu su savo partneriu yra kvailystė kuri tiesia mums kelia į bėdą.

Tu esi vienintelis, toks visada ir būsi. Tai glumina… žmonės sugeba padaryti tiek daug visokiausių dalykų, bet retai yra patenkinti savimi, būdami savimi, tiesiog būdami žmonėmis. Dauguma žmonių ieško savo “trūkstamos dalies“ , todėl,  jog nėra patenkinti patys savimi.

Dėl kažkokios visiškai nelogiškos priežasties, žmonės linkę manyti jog, nors jie ir nėra laimingi būdami savimi, tačiau jie bus laimingi būdami su kažkuo. Žmonės negali padaryti tavęs laimingo; jie gali pridėti laimės, suteikti džiaugsmo, tačiau negali tavęs padaryti tikrai laimingu. Laimė egzistuoja tik tavo mintyse. Jeigu tu negali padaryti savęs laimingu, tai joks kitas žmogus pasaulyje to taip pat nesugebės.

Tikrojo savęs ieškojimas tai svarbiausias dalykas kurį gali nuveikti žmogus per savo gyvenimą. Viską ką tu darai, ką galvoji, kaip elgiesi, viskas apibūdina tave. Mūsų mintys daro didelę įtaką mūsų veiksmams.

Jeigu tu tiki jog esi silpnas, bevertę gyvybės forma, tai tu tiesiog pats laužai sau stuburą; jeigu tu laikai save drąsiu ir stipriu – tada pasaulis tau kris po kojom. Svarbiausias dalykas yra tai kokiu tu save laikai ir nesvarbu kaip tu tai darai, svarbu, kiek ilgai tai darysi.

Necharakterizuoti savęs kaip žmogaus, tai tas pats kas nežinoti koks tu žmogus esi; nėra nieko baisiau. Be aiškumo, nėra tikslo. Be tikslo jautiesi čia nereikalingas, nežinai dėl ko stengiesi.

Svarbus dalykas prisiminimui, kad viskas šiam pasaulyje turi savo vietą., tikslą; nėra jokių atliekamų detalių. Egzistencija buvo sukurta per daug tobula, jog tai būtų klaida. Taigi ir tu čia esi dėl priežasties ir viskas ką reikia padaryti tai surasti tą priežastį, tikslą; laimė veršis per kraštus.

Vienas klaidingas požiūris, tai, kad tavo tikslas tiesiog mylėti žmogų kurį myli. Dažnai tai girdime dainose, filmuose; vyras švaisto savo gyvenimą tikėdamas susigrąžinti prarastą meilę arba moteris kuri tvirtina, jog jos vienintele priežastis gyventi yra jos mylimasis. Tai visiška nesąmonė.

Sakykime, jog kažkur pasaulyje yra tas vienintelis žmogus skirtas būtent mums; bet vis tiek tai nereiškia, jog mūsų gyvenimo tikslas yra rast jį ir mylėt.

Atiduoti savo gyvenimus vienam tikslui – mylėti kažką kitą, gyventi dėl kito žmogaus, tai tiesiog kankynė… Ir nesvarbu kaip tu sunkiai stengsiesi, kaip daug kankinsies ir aukosiesi, tu vis tiek būsi TU, o tavo meilė bus kažkas kitas.

Tu ir tavo mylimoji niekada nebūsit “vienas“  – tai neįmanoma. Tavo mintys visada priklausys tik tau. Tavo veiksmai visada bus tik tavo. Ir čia nėra dėl ko depresuoti; tai nuostabu. Sugebėti dalintis savo gyvenimu, savo patirtimi, nusivylimu ir džiaugsmu su kitu žmogumi, tai yra didėlė dalis to, dėl ko mes gyvenam. Bet dar svarbiau yra išlaikyti save, atskirai nuo savo draugės.

Labai miela save ir savo merginą tapatinti su žodžiu “mes“, bet kartu tu privalai išlaikyti savąjį aš,  atskirai ir tuo pat metu gyventi atskirą gyvenimą. Kiekvienam žmogui reikia privačios erdvės, jam pačiam priklausančių užsiėmimų, hobių, draugų.  Išlaikant visą tai, tau leis mėgautis savo pačiu gyvenimu, nepriklausomu nuo santykių.

Tokie dalykai yra raktas į sveikus, normalius santykius; kai reikalai subjaurėja – kas visada nutinka – tu gali padaryti pauzę ir ištrūkti nuo savo draugės kelioms valandoms ar dienoms ir vėl pasijusti savimi, savo batuose.

Jeigu pakliūsi į spąstus ir nebežinosi kas esi, galiausiai pradėsi panikuoti, nežinosi ką daryti ir santykiai pradės griūti. Nors ir dabar atrodo viskas gražu ir idiliška, bet po kelių mėnesių, metų ar dar daugiau, prieisi išvadą jog tau trūksta laisvės. Ir kaip dauguma žmonių, užuot žengtelėję atgal ir įkvėpę gaivaus oro, tu pradėsi kaltinti mylimą žmogų, dėl savo nesugebėjimo kontroliuoti savo gyvenimo.

Jausiesi tarsi praradęs savo gyvenimo kontrolę, praradęs save. Galiausiai nuspręsi jog tau labiau tinka viengungio gyvenimas, negu tas kurį turėjai iki šiol. Bent jau tokiu atveju tu vėl galėsi būti savimi, skirti laiko savo, o ne “mūsų“ pomėgiams.

Ir štai kaip mūsų gyvenimo meilė dingsta; ne dėl to, kad blogi santykiai, o tiesiog dėl to, jog kaip apsėstas bandei kuo geriau pažinti savo partnerę ir tam tiek daug laiko skyriai, kad galų gale pamiršai kas esi pats.

Gali būti vienišas, gali turėti ir gražius santykius – bet du niekada nebus vienas; tai tiesiog prieš žmogaus natūrą.

Mantas Matusevičius  parengta  pagal elite daily

AlfaVyras.lt

Categories
Ilgalaikiai santykiai Vyriškas patarimas

Po galais, amžinai išblėsta susidomėjimas mergina. Ką daryti?

Sveiki, turiu tokią problemą, kurią ne taip jau ir seniai suvokiau. Anksčiau maniau, jog tai natūralu ir daugeliui būdinga, kaip vyriškosios padermės atstovams – patinams. Taigi, paprastai tariant negaliu susikoncentruoti ties viena mergina santykiuose, nes aplinkui tiek pagundų į kurias paprasčiausiai negaliu nekreipti dėmesio. Ir tada atrodo išblėsta susidomėjimas mergina, kuri patiko bei traukė. Ir taip jau ne pirmą kartą. Atsiranda noras bendrauti su kita mergina, siekti jos, bet sąžinė neleidžia išduoti ar mesti jau esamą draugę. O pastaroji tikrai šauni, bet nesuprantu, kodėl leidžiu sau ją prarasti taip lengvai. Galėčiau būti principingas sau, bet naiviai tikiu, jog jeigu tai būtų ta vienintelė, tiek daug pagundų aplink paprasčiausiai nekiltų. Kadangi jau anksčiau supratau, jog esu ganėtinai išrankus moterims, tai galbūt per greit nurašau žmones dėl smulkmenų ir dedu viltis į naujas pažintis ieškodamas geresnio varianto? Puikiai suvokiu, kad elgiuosi kaip savanaudis egoistas, bet juk kiekvienas siekiam geriausio, gyvenam tik kartą šį trumpą gyvenimą. Ko gero tai kažkoks kompleksas ir be psichologo neišsiversiu, bet duokit vyrišką patarimą. Ačiū!

Atsakymas:

Aš tau duosiu viena puikų patarimą kurį man davė viena puiki moteris. Bet pirmiausia pagalvok, kokia tavo gyvenimo prasmė? Kaip matau, turi daug laisvo laiko siekiant kitų moterų, vietoj to, jog realizuotum save ir įgyvendintum savo tikslus. Gal tu apskritai nesi apsisprendęs dėl santykių reikalingumo ir dar nori būti laisvas ir neįsipareigojąs. Nieko baisaus nenorėti ilgalaikių santykių. Tobulėk, realizuok save, o pajutus, kad tavo gyvenimą aplankė ta moteris su kuria tu iš tiesų nori būti, leisk sau su ja būti.

Kitas dalykas. Išmok ne siekti moters, o leisk jai kartais tavęs siekti, net kai jau yra santykiai.  Nors vyras ir yra aktyvusis pradas, bet leidžiant moteriai jo geisti ir siekti sukuriama harmonija. Nes jeigu tu „pasiekei merginą“ tai aišku tau nebeįdomu, nes niekas tavęs nebesiekia.  Santykių kūrimas ir palaikymas nuo paprasto susipažinimo  labai skiriasi. Kaip diena ir naktis. Susipažinti ir pasimylėti čia juokų darbas palyginti su santykių kūrimu ir išlaikymų.

O dabar puikus patarimas kurį aš gavau:

Aplinkui yra daugybė pagundų. Gali visada rasti geresnę, gražesnę, šaunesnę, linksmesnę ir t.t. Bet jeigu apsisprendei būti su tuo žmogumi tai būk. Čia yra tik apsisprendimas būti. Pagundų visada bus. Ypač kai moterys pamato vyrą santykiuose, nesąmoningai įsijungia radaras kuris skelbią, jog jeigu jis turi merginą, vadinasi jis turi kažką gero ir naudingo, todėl galima jo siekti. Pagundų visada bus, svarbu nuspręsti būti su tuo žmogumi arba ne. Nes aš netikiu pasakomis, jog rasi tokį idealą, jog viskas iki kiekvieno atomo tiks ir patiks. Pradžioje kol yra susižavėjimas tai taip ir yra. Paskui ateina kiti etapai, kuriuose pradedame matyti trūkumus. Trūkumai buvo ir anksčiau, bet ignoruojame juos, nepastebime. Ir jeigu santykiai nepraeina etapų po euforijos atoslūgio nes nėra tam kantrybės, tai tu tiesiog ieškai dar vienos euforijos kuri irgi praeis. Pasaka be galo…

Santykių pradėjimas ir jų palaikymas, bei puoselėjimas yra skirtingi dalykai. Santykius yra žymiai sunkiau išlaikyti, negu pradėti. Ir dauguma vyrų kurie gerai sugeba santykius pradėti, gali lengvai bendrauti su moterimis susiduria su šia problema. Nes pamato, kad santykiuose galioja jau kitos taisyklės, nei prieš santykius.

Ir atsimink vieną patį svarbiausią dalyką kurį kartoju visiems ir nuolat. Turi mylėti pirmiausia save, kad galėtum mylėti kitą ir duoti jam meilės. Jeigu tu nemyli savęs tai ką jai gali duoti? Kai neturi nei cento, ką gali duoti kitam? To ko neturi, negali ir duoti. Todėl dažnai žmonės santykiuose ieško meilės. Meilės nėra tarp moters krūtų, jį yra tavyje. Pamilk save, priimk save ir galėsi kitą mylėti ir neieškoti meilės išorėje kur jos nė velnio nėra.

Sėkmės tobulėjant.

Nori ir tu užduoti klausimą? Klausk vyriško patarimo.

Categories
Ilgalaikiai santykiai

Tas paprastas „atsiprašau“

Jie dviese sėdi prie stalo ir ramiai gurkšnoja arbatą. Įsivyravusi tyla – abu sočiai pavalgė ir kiekvienas trumpam nuklydo į savo mintis. Ji sunerimsta. Jau kuris laikas norėjo šį tą jam pasakyti, bet nežino kaip. Ir kodėl taip sunku? Juk tai nieko baisaus, tiesiog šis tas apie tai, kaip ji jaučiasi. Kaip ji jautėsi vakar, kai jis pakritikavo jos darbą naujam projektui. Ji labai džiaugėsi tuo, ką jai pavyko padaryti ir slapčia tikėjosi jo įvertinimo. Žinoma, jis norėjo tik geriausio ir viskas, ką pasakė, buvo tiesa ir tikrai nebuvo grubus parodydamas ką, jo manymu, reiktų pakeisti ar pakoreguoti.  Ji tai puikiai suptanta, bet visgi… Kažkas skauda viduje.

-Žinai, – susikaupusi pradeda ji, – vakar, kai kalbėjom apie mano projektą… Aš žinau, kad jis netobulas, bet norėjau šiek tiek palaikymo iš taves.

– Aš palaikau tave, – patvirtina jis, – tik ten dar reiktų šį tą pataisyti.

– Taip, žinau šitą, tikrai žinau. Tiesiog mane truputi įskaudino tai, kad išgirdau tik kritiką.

– Aš tik sakiau, ką matau ir kas mano nuomone jį padarytų dar geresniu.

– Žinau, tik… jausmas buvo toks, kad nepriemi to ką darau. Aš nekaltinu taves, tik sakau, kaip jaučiuosi.

Jis nesupranta, kas vyksta. Juk net ji pritaria, kad buvo teisus. Tai kame problema? Jis tyli. Ji irgi nutyla, nusišypso ir atsistoja nurinkinėti stalo. Na taip, pagalvoja pati sau eidama kriauklės link, pati nežinau kas su manimi darosi, juk jis norėjo tik geriausio ir žinau, kad palaiko mane. Tačiau kartėlis širdyje lieka ir ji net nesupranta kodėl. Jis nueina i kambarį, ji lieka suplauti indų. Gali ir neplauti, gali pati eiti pailsėti, tačiau nori pabūti viena. Nori nurimti kol vėl galės būti šalia jo tarsi nieko nebūtų nutikę. Juk myli jį, nuoširdžiai myli, negi griausi tai dėl kažkokios smulkmenos.

Tai vienas iš istorijos pabaigos variantų. Atrodo, kas čia gali būti ne taip. Niekas nepadarė nieko blogo, nepasakė nieko blogo. Tai kas gi nutiko? O ką, jeigu istorija būtų tokia:

Viskas prasideda lygiai taip pat. Ji papasakoja apie savo jausmus tik šį kartą jis padaro šį tą netipiško. Jis pasako „atsiprašau“. Ne dėl to, kad yra kaltas ar kad tokiu jaučiasi. Tikrai nepagalvojo, kad jai tai bus taip skaudu. Tačiau mes net geriausių norų vedami galim užgauti kitus žmones. Galim jaustis visiškai teisiais savo veiksmuose ir žodžiuose ir staiga sužinom, kad kažkur vis dėlto klydom. Tam pripažinti reikia daug drąsos, tačiau pažiūrėkim kur tokia drąsa gali nuvesti.

Jis nuoširdžiai atsiprašo, kad įskaudino ją. Ji patikina, kad tikrai supranto jo gerus norus ir nekaltina. Jis prisimena projektą ir pasako tegiamas jo vietas, jų tikrai buvo tačiau jis buvo tikras, kad jai tai savaime suprantama. Ji atleidžia ir atsistoję abu apsikabina. Ji jaučiasi pati mylimiausia pasaulyje. Jis jaučiasi ramus ir tvirtas. Ji prisiglaužia dar arčiau ir pasako „ačiū“. Jį užlieja švelnumo banga. Abu nueina į kambarį dar šiek tiek sutvirtinę rįšį, transformavę nuoskaudą į kažką nuostabaus.

Skamba kaip iš pasakos?  Tai ne kokia pasaka, tai tokia pat realybė kaip tūkstančiai kitų, kurias žmonės išgyvena kiekvieną dieną. Ir apie ją vienintelę būtų galima parašyti ne vieną knygą, tačiau šį kartą svarbiasią vietą užima vienas paprastas, kartais nuvalkiotas, kartais visai nenaudojamas  žodis „atsiprašau“. Tokia pati istorija gali prasidėti kitaip – ji įskaudino jį, tačiau esmė lieka ta pati, vienas žodis gali skirti tarpusavio ryšio atstatymą ir sutvirtinimą nuo lėto prarajos atsivėrimo.

Manau nereikia daug pasakoti, kad niekas nenori bendrauti su žmogumi, kuris įskaudino. Jei santykiai nėra artimi – su bendradarbiais, kaimynais, – į daugelį dalykų mes papraščiausiai nekreipiam dėmesio. Galų gale iš tokių santykių mes nedaug ir tikimės. Kas kita santykiai poroje. Būnant taip arti vienas kito, net judesys ne į tą pusę gali netikėtai sužeisti partnerį. Juk kiekvienas mūsų esam su savom emocinėm žaizdom, su savom idėjom apie save ir savo vertę, su savo jautrumu aplinkai. Ir reikia daug metų nuoširdžiai dirbti kol galima išmokti išvengti bent jau didesnės dalies tokių judesių. Laikui einant mažytės, atrodytų bereikšmės nuoskaudos kaupiasi labai iš lėto didindamos atstumą tarp dviejų žmonių, kol kažkas nutinka. Kažkas tokio subtilaus, kad du žmonės, kažkada buvę tokie artimi, žiūri vienas į kitą kaip į svetimą žmogų. Galbūt kaip į draugą, bet nieko daugiau. Meilė, atrodo, kažkur dingsta. O kartais net meilė nedingsta, tačiau mylėti galima ir iš toli, o būti šalia darosi sudėtinga. Taigi, kaip išvengti besikaupiančių nuoskaudų ar pradėti gydyti senas žaizdas? Nuoširdus atsiprašymas gali būti vienas iš atsakymų.

Atsiprašyti – sunku. Ypač kai nesijauti kaltas arba jautiesi teisesnis už partnerį. Kai kam tai gali pareikalauti tiek pat pastangų, kiek kopimas į Everestą. Kai kas, tiesą sakant, daug mieliau pasirinktų Everestą, nei prisipažintų, kad galbūt, kažkokiu aspektu jis ar ji vis dėlto klydo. Neveltui E. Džonas dainuoja, kad „Atsiprašau, atrodo, yra pats sunkiausias žodis“.  Tačiau įveikus tai, ką aš vadinu išdidumo ar puikybės slenksčiu, atsiveria naujo, gilesnio, stipresnio ir nuoširdesnio ryšio su mylimu žmogumi, galimybė. O tai yra kazkas, ko troksta net tie, kas iki galo nesuvokia, koks pas žmogų yra idelis tokio ryšio poreikis.

Mes visi norime jaustis teisiais. Kažkas žudo ištisas tautas dėl to, kad jaučiasi teisus. Tačiau kievienas mūsų poelgis, kievienas žodis, kaip lazda, turi du galus. Vienas jų, tai poveikis, kurį veiksmas ar žodis turi mums, kitas – kurį jis turi žmogui, su kuriuos bendraujame. Tas pats veiksmas, tarkim stumtelėjimas iš nugaros padedant atsisėsti, stumiančiojo yra suprastas kaip pagalba, kurią teikia partneriui, kai tuo tarpu partneriui tai gali asocijuotis su atstumimu, nustumimu tolyn nuo saves. Abu jie yra savaip teisus, kyla nedidelis konfliktas. Išeitis – prisiimti atsakomybę už abu lazdos galus. Įdomiausia tai, kad mes visada žinom mūsų lazdos pusę, kokį poveikį tai, kas vyksta, daro mums. Ir mes esam įsitikinę, kad tai vienintelis galimas poveikio variantas. Deja, tango šokama dviese, ir jei vienas iš partnerių neprisiema visos atsakomybės už savo veiksmų poveikį, net ir tą, kurio jis dažnai nežino, šokis niekada nebus darnus. Noriu patikslinti, kad abu partneriai yra atsakingi. Tas, kuris buvo sužeistas, taip pat atsakingas. Atsakingas nekaltinti ir nebausti sužeidusiojo bei suvokti partnerio lazdos pusę. Atsakingas kiek gali ramiau pasidalinti savo jausmais ir kiek gali nuoširdžiau priimti atsiprašymą. Tai kaip stalo tenisas, kuriame abu partneriai privalo būti aktyvūs tam, kad žaidimas tęstūsi, o nuoširdžiai priimti atsiprašymą bei atleisti gali būti lygiai taip pat sunku, kaip atsiprašyti. Toks atsakomybės prisiėmimas veda į emocinę, psichologinę ir santykių brandą kuomet kaltinimus ir teisumo įrodynėjimą keičia nuoširdumas ir supratimas. Ir tie, kad išdrįs eiti šituo keliu, suvoks, kad jie ne tik sustiprino savo santykius su partneriu, jie įgavo dar kai ką – teisę klysti be kaltinimo ar nusižeminimo jausmo. Teisę būti netobuliems ir jausti jog tokie jie yra dar labiau mylimi ir gerbiami.

 

Atsipašymo pratimas poroje

Pratimo nauda – išvalysite susikaupusias įtampas, kurios nejuntamai (o kartais oi kaip juntamai!)  apsunkina poros santykius.

Pratimo tikslas – pradėti prisiimti atsakomybę už klaidas, kurias patys pastebime.

  1. Pasidarykite savo prasikaltimų antrai pusei sąrašus (veiksmai, kurie sužeidė antrą pusę; neišteseti pažadai; nepagarbios nuomonės vertinant partnerį). Jokiu būdu nerašykite sąrašų vienas kitam, nes galite nesuvaldyti situacijos ir pratimas taps kaltinimų vakarėliu. Neskubėkite su sąrašais, palaukite, pamedituokite ir surašykite prasikaltimus iš visos jūsų poros istorijos – nuo susipažinimo iki dabar.
  2. Pasirinkite laiką ir vietą, kur niekas pratimo metu netrukdys. Galite pratimo stebėjimui ir pagalbai pasikviesti išmintingą žmogų, dvasininką ar psichologą. Dėl visa ko pasiruoškite servetėlių, nes tai -emocinga praktika.
  3. Atsisėskite vienas priešais kitą ir žiūrėdami į akis paeiliui atlikite pratimą:

Jis:          „Aš atsiprašau ir prašau tavo atleidimo už (pirmas prasikaltimas)“ .

Ji gali reaguoti 2 būdais:

„Aš Tau atleidžiu“ arba

„Man dar reikia laiko, kad tau pilnai už tai atleisčiau“.

Ir taip paeiliui atsiprašoma ir prašoma atleidimo ir atleidžiama arba atleidimas atidedamas.

Pastabos:

Jokiu būdu negalima į atsiprašymą reaguoti kitaip, nei šiais 2 būdais. Jei negalite pilnai atleisti, būtinai rinkitės antrą variantą su reakcija „man dar reikia laiko“. Būtinai žiūrėkite vienas kitam į akis. Jokiu būdu partneris negali komentuoti atiprašančiojo žodžių ir atsakyti agresija, kaltinimais, komentarais, pasiteisinimais, pataisymais ir t.t.. Kalbėtis apie atsiprašymo pratimą galima praėjus 2-3 dienoms.

Straipsnis: Vaigos Leveckytės

Pratimas: Šarūno Mažuolio

 http://sarunasmazuolis.lt/

Categories
Ilgalaikiai santykiai

Kaip mūsų protėviai viens kitą pažino

Šiuolaikiniam vyrui lemta visko ieškoti. „Metimo krepšinio aikštelėje“, laimės Anglijoje, sielos ramybės, prasmės, ypač „savęs“ – guru, „Wikipedijoje“ ar vienuolyno Tibete pagalba, ir niekas nebeatitenka mums veltui. Tačiau šiais globalizacijos, krizių, taikos ir visuotinių linksmybių laikais, kai technologijos vienija mus taip glaudžiai, kaip niekada lig šiol žmonijos istorijoje, paradoksalu, bet suvis sunkiausia pasidarė surasti „antrąją pusę“, „meilę“, „gyvenimo draugę ar partnerę“, čia jau kaip bepavadinsi…

Atrodytų, kas gali būti paprasčiau – televizoriaus ekrane slenka nesibaigiantis sąrašas su skelbimais „Apkūni 50 m. moteris Šilutės rajone, trys vaikai, ieško galinčio finansiškai paremti“, radijo bangomis sklinda kvietimai „Dvi merginos Klaipėdoje ieško dviejų vyrukų linksmam gimtadienio vakaro šėliojimui“, o jei nepagaili kelių litų registracijai pažinčių portaluose – akys gali apraibti nuo pasiūlymų ir kvietimų „aistringai nakčiai“. Ir vis dėlto mes esame priversti skaityti tuos pačius pranešimus iš naujo ir vėl iš naujo – nes, kaip rodo praktika, jie tikrą gyvenimišką laimę atneša itin retai.

Gal todėl, kaip siūlo visuomenės autoritetai, ir atėjo „metas atsigręžti į tradicines vertybes“, t.y., tą gyvenimo sąnklodą, kuri lėmė mūsų tėvų ir senelių sukurtą visuomenę, stebinančią savo darnumu?

Kiekvienas žinome, kad mūsų protėviai neturėjo nei tokių techninių galimybių, nei galų gale asmens dorovinių laisvių susipažinti su tiek žmonių, kiek mes šiandien (net neskaitant „geležinės uždangos“ paslėptų užsieniečių). Tačiau jie turėjo savo moralę, kuri leido kurti tvirtas šeimas, gimdyti daug vaikų, siekti kilnių tikslų, galų gale, neleido skirtis taip paprastai, kaip mes galime šiandien.

Kame slypėjo jų sėkmės paslaptis?

Mūsų dabartinės šeimos samprata yra palyginti nesena – jai vos 150 metų. Kitais žodžiais, žmonės tik tada įgijo apčiuopiamą galimybę tuoktis iš meilės. Lig tol visais laikais santuoką lėmė genties, giminės, šeimos ar valstybės vadovų valia ir beveik visada turtiniu ar politiniu pagrindu – tačiau, kaip rodo istorija, tai ypač retais atvejais buvo bloga ar klaidinga praktika. Jaunuolis, iš anksto žinantis, kas bus jo žmona, tokiam gyvenimui buvo ir atitinkamai auklėjamas, o ir pats, įvertinęs tokios praktikos naudą, atitinkamai tęsė šią tradiciją. Tokios retos išimtys, kaip Romeo ir Džiuljetos istorija ar Ostabo Benderio minėtoji „morganatinė santuoka“, pvz., tarp kiauliaganio ir princesės, susilaukdavo epochos poetų ir pasakorių dėmesio, nes tai buvo išties triukšmingi atvejai, beje, dažniausiai pasibaigiantys tragiškai (prisiminkime kad ir „Eglę, žalčių karalienę“), beje, ne rečiau tragiškai pasibaigiantys ir šiais laikais.

Taigi, būdai jauniems žmonėms susipažinti egzistavo jau seniai, t.y., užteko valstybės interesų, tėvų valios ir saldžialiežuvių piršlių iš užjūrio pasakojimų. Tiesa, procese dalyvavo ir dar viena įstaiga – bažnyčia, kurios dėka seniausių “pažinčių tarnybų” ištakų galima rasti jau XVI amžiuje, kai tuometiniai Europos parapijų kunigai pradėjo sudarinėti sąrašus tinkamų santuokai kandidatų, dažniausiai klasifikuojamų klasiniu-turtiniu pagrindu. Ir, beje, tai buvo visuomenės, kuriose praktiškai nebuvo nei senbernių, nei senmergių, ir vienatvė buvo išimtinai retas dalykas. O kai 1825 metais pirmoji nesusijusi su bažnyčia pažinčių tarnyba oficialiai buvo atidaryta Londone, vyrams atsirado ir papildomos galimybės susipažinti su jų socialinį statusą atitinkančiomis merginomis.

Padėtis iš esmės pradėjo keistis Naujaisiais laikais, kai žmonės neatsakingai pradėjo mėtyti iššūkius senosioms santvarkoms, kurti tokias koncepcijas kaip nacionalizmas ir, anot Prancūzijos prezidento Francois Mitterando, „kiekviena gentis užsinorėjo turėti savo valstybę“ (taip, beje, jis apibūdino Lietuvos laisvės siekius). XIX amžiaus viduryje žmonės išlaisvėjo, staiga įgijo asmeninę laisvę ir atsakomybę, ir… naujas galimybes pasirinkti savo laimę. Vaikai prieš tėvų valią mylėjo vienas kitą, veržėsi į miestus, kur jų laukė nuodėmė ir ištvirkimas, rinkosi paniekos vertas profesijas, plaukė į Ameriką ir pradėjo naujas tradicijas. Vakarų Europoje jauni žmonės jau galėjo susipažinti salonuose (tiesa, tam vis tiek reikėjo patrono globos, bet tai nebūtinai turėjo būti šeimos ar giminės narys), klubuose, teatruose ar masiniuose renginiuose. Senoji karta stengėsi prižiūrėti šį procesą, tačiau ir jiems buvo aišku, kad istorijos rato nebepasuksi atgal.

O Lietuvoje mes turėjome gegužines – pavasario sutiktuvėms skirtas liaudiško stiliaus šventes, žinomas jau viduramžiais, ir sugrįžusias pas mus iš Lenkijos, nes iš pradžių jos vadinosi „majuvkomis“. XIX amžiaus pabaigoje jas išpopuliarino gamtos pasiilgę miestelėnai, ir ypač gegužines dėl savo spontaniškumo mėgo įvairiausio plauko revoliucionieriai, matę tokiuose sambūriuose puikiausią progą neapsisprendusioms masėms paburnoti prieš valdžią. Juoba kad ir caro valdžia, nors ir draudžiusi lietuvišką raštą, tačiau iš akių buvo išleidusi tokią „lietuvėjimo“ formą, kaip dainos ar šokiai, kas beveik nebuvo persekiojama. Todėl ir Šiaulių gegužinės jau nuo 1899 metų garsėjo kaip „Didžiosios“ ir jose yra dalyvavę visi žymiausi Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai (O 1934 metais, minint jų 35 metų jubiliejų, Šiauliuose linksminosi net 10 tūkstančių žmonių!).

Štai kur buvo, o ir išliko geriausia vieta mūsų seneliams pažinti vieniems kitus! Šiltas vakaras, ošia miškas, neįmantriu ritmu bumpsi būbnas, plerpia triūba, vaitoja armonikos dumplės, kilohercais čirpia smuikas, tolumoje kažkas užsilipęs ant bačkos kažką nerišliai šūkauja, mojuoja raudona vėliava ir mėto lapelius (vėliau naudojamus suktinėms). Tu sėbrų apsuptyje, šauniai atsismaukęs kepurę ant šono, lengvai apsvaigęs ir įraudęs kirkini spygaujančias merginas, sukiesi pasiutpolkės sukūryje, pirmas puoli į kumštynes su gretimo kaimo vaikinais, po to guli praskelta galva ir kruvinais drobiniais marškiniais ant pakriaušio, stumdai liežuvį pro išmuštų dantų tarpus, o mergina drėgna skepetaite vilgo tavo žaizdas – ir kiekvienas apylinkėje žino, kad tu – šaunuolis. Ir nereikia to įrodinėti butu prestižiniame rajone, nauju BMW ar auksine grandine ant kaklo.

Šokiai visada buvo svarbiausia aistrų vieta. Dar 1925 metais Šiauliuose išleistoje pirmajame lietuviško etiketo vadovėlyje „Gražaus elgimos, gėlių ir varsų reiškimų knygelė” (parašė ją tipas mįslingu slapyvardžiu “Perkunsargis”) rašoma: “Abelnai šokiai žmonijos istorijoje didelę rolę lošia. Gilių giliausioje senovėje, dar priešistoriškuose laikuose šokiai buvo žinomi ir labai plačiai vartojami. Net pirmieji mūsų tėvai – Adomas ir Jieva, kol nebuvo nusidėję rojuje, puikiausių rojaus vaisių prisivalgę, nuogi būdami šokinėjo. Tai tokiu būdu šokis – kiek jis yra senas, kiek jis yra visiems priprastas ir žinomas, dar ir šiandien, labai didelę rolę lošia. (…) Štai sakysim daug porų šoka ir sukasi. Vieni vienaip susikabinę, kiti kitaip. (…) Jis ir ji – abu geidulių pagauti”. Autorių patį staiga, matyti, aistra netikėtai apima: “Jis savo perveriančiais žvilgsniais atidengia jos kaklą, džiaugiasi, kol tik muzika paliauja griežus… Štai trečioji, štai ketvirtioji, štai šeštoji ir taip be skaičiaus – poros, poros ir poros ir vis pažiūrėti gražios, žingeidžios. Labai retai pamatysi šokančią porą tik taip sau, lyg kad neturint ką daugiau veikt”.

Autorius taip pat nešykštėjo patarimų, kaip įtikti mylimajai šokių partnerei: “su panele šokant dera tylėti, užuot šūkavus visokias nešvankybes”, “nesigrabinėk rankomis by kur apie save”, “nečiupinėk jos sagų (guzikų, knypkių), netąsyk už apykaklės, už atlapų”, “šokti labai smarkiai ir daužti kojomis, kad net grindys braška yra nemandagumas. Šokti lengvai, nesispardant, perdaug netrepsint, – mandagumas ir panelės, su kuria šoki gerbimas”. Nevengta ir patarimų, kaip elgtis “po šokių”: “Būdamas su mergina nedūsauk, nesiraukyk ir nebrauk prakaito nuo kaktos”. “Viduje būvant nekelk triukšmo, nerėkauk – juk ne su mirusiais kalbiesi. Nešvilpauk lyg pusbernis stainėse”. “Einant neskubėk lyg ką vydamas, kaip žydas prieš šabas, bet nevaikščiok perdaug sustingęs, lyg rugius atsėjęs.” Ir t.t. ir pan.

Ir sovietinės okupacijos metais gegužinių tradicija nenutrūko, tik pasidarė kur kas labiau ideologizuota. Jaunimas jau nebegalėjo šokti „šyberio“ ar „fokstroto džimi“, o ir vakarietiška muzika buvo persekiojama. Pažinčiai skirtą laiką tradiciškai gaišino mitingai kokiems nors „sovietiniams didvyriams“ paminėti, ir muzika griežė sovietiškesnė, tačiau progų susieiti turėjo visi.

Miestelėnams buvo lengviau, nes be šokių tarpusavyje susipažinti galimybių jie turėjo ir miestų atstatymo darbuose, institutuose ar gamyklose. Na, ir, žinoma apie 1970-uosius mūsų miestuose atsiradusiuose diskotekos iškalbingu pavadinimu „Kam per 30“. Vilniuje garsiausia vyko Profsąjungų rūmuose (ir net man yra tekę ten apsilankyti!). Žinoma, vaizdas buvo gūdus, nes dauguma moterų buvo išties „virš 30“, muzikoje ir aprangoje dominavo slaviškas stilius, atmieštas „Modern Talking“ tipo perliukais. Bulgariškų cigarečių ir pigaus „vaisiuko“ tvaikas, rūstūs komjaunuolių „družinnikai“, neskoningai isšidažiusios merginos, „alkoholines“ kojines mūvintys ir jūrinikes „telniaškas“ vilkintys vyrai – tikra egzotika, kai prisimeni tuos laikus kaip per miglą…

Bet tai buvo vis tiek geriau, nei nieko, nes pažinčių skelbimai Lietuvos laikraščiuose pasirodė tik Gorbačiovo laikais. Ir tai laikraštyje niekingu pavadinimu „Reklama“. Tarp skelbimų apie parduodamas „Maliutkas“ ir duobkasių paslaugas, puikavosi ir tokie sausi skelbimai: „30 m. išsiskyrusi, materialiai apsirūpinusi moteris ieško nuolatinio gyvenimo draugo”. Būta, beje, ir romantiškų šūksnių: “Kur Tu? Atsiliepk! Jei esi ištikimas ir švelnus, rūpestingas ir padorus, aš laukiu Tavęs. Užs. Nr. 4237“ (frazė “intymaus nesiūlyti” atsirado dar vėliau, jau po Nepriklausomybės).

Iš esmės lietuviams pažinčių skelbimai laikraščiuose nebuvo naujiena (net neskaitant “Lietuvos pionieriuje” spausdinamų adresų “susirašinėjimo draugams”). Dar 1934 metais leidėjas Boleslovas Samavičius išspausdino pirmąjį „mėnesinį meilės ir vedybų laikraštį „Piršlys“, kuriame be patarimų kaip organizuoti vestuves, didžiąją dalį užima antrosios pusės ieškojusių žmonių skelbimai. Jų struktūra vienoda – amžius, išvaizda, darbas, atlyginimas, reikalavimai antrajai pusei, tačiau turinys gali šokiruoti ir stebinti, nes atvirumas ir kategoriškumas, būdingas tiems laikams, vis dėlto turėjo savo racionalųjį pradą – žmonės tais laikais nevyniojo žodžių į vatą:

„Elektro monteris 25 mt. nevedęs mėnesinis atlyginimas 180 lt. Nori vesti bliondinę vidutinio ūgio 18-22 metų, tikyba ir turtas nesvarbu.“ Arba „26 metų valdininkas brunėtas išėjas 6 kl. Uždirbu 300 litų į mėnesį. Noriu vesti mergužėlę išsilavinusią su 10.000 litų“. Trumpai ir aiškiai.

Sovietiniais laikais aš buvau girdėjęs apie tuose pačiuose Profsąjungų rūmuose rengiamus žydų pažinčių vakarus, kuriuose, prisidengus kokia nors kultūrine švente, Lietuvos žydai susirinkdavo su savo atžalomis, turėdami vieną tikslą – supažindinti juos tarpusavyje ir taip išlaikyti tarpusavio bendruomenės ryšius. Žinant sudėtingą žydų tautos istoriją ir nuolat virš jų tvyrančią asimiliacijos grėsmę, tokių renginių tikimybė yra labai aukšta. Juoba kad žydų tarpe ir šiais laikais užduotis sukurti kuo daugiau šeimų yra aiški visiems, ir niekas nejaučia jokio nepatogumo supažindinti net ir visiškai nepažįstamus vienišus jaunuolius – tai yra visos bendruomenės prerogatyva. Taip buvo daroma jau bibliniais laikais, nes būtent pačioje Biblijoje ir pasakyta: „verčiau degti nei vysti“. Ir, žinoma, žydai nebūtų žydai, jei nebūtų išradę naujo efektyvaus būdo, kai suteikti jaunimui galimybių susipažinti – 1998 metais Los Anželo rabinas Jakovas Deyo surinko žmones į pirmąjį „greitų pasimatymų“ (angl. – „speed dating“) renginį, paremtą konvejeriniu principu. Susipažinti atėję vaikinai ir merginos (tarkime jų skaičius – 10 ir 10) turėjo nustatytą laiko tarpą, per kurį apsikeitę klausimais ir įvertinę pašnekovo atsakymus, eidavo prie kitų dalyvių, kol susitikdavo su visais – vėliau pagal abipuses simpatijas užsimezgusi pažintis galėjo virtsi ilgalaike draugyste ir net santuoka. Toks pažinčių principas netruko pasklisti visame pasaulyje.

„Greitus pasimatymus“ buvo bandyta rengti ir Lietuvoje, tačiau mūsuose jie neprigijo. Gal buvo kalta sunki ekonominė padėtis, gal kavinių kultūros trūkumas, o gal tiesiog mūsų mentalitetas, ne visiškai pritaikytas tokiam konvejeriniui principui. Bet, kaip teigia kadaise tokius renginius organizavęs vilnietis Gytis X, lietuvių problema slypėjo dar kitur: „Lietuvių vaikinai, išaugę tokioje seksistinėje visuomenėje, kurioje tvirtinama, kad ‚vaikinas, gražesnis už beždžionę, gali turėti bet kurią moterį‘ dažniausiai bijo pripažinti, kad neturi jokios merginos ir į tokius renginius tiesiog drovisi eiti, kad kas jo ten nepamatytų“. Anot Gyčio, moterims pripažinti savo vienatvę ir siekius susirasti antrąją pusę yra nepalyginamai lengviau, todėl tradicinis į tokius renginius Lietuvoje  susirenkančių žmonių santykis būdavo 20 merginų ir vos 3 vaikinai… Žinoma, toks verslas negalėjo klestėti, kaip negalėjo laimėti ir racionalus protas prieš pasipūtėlišką kompleksą „aš ir taip galiu susirasti bobą“…

Taigi, šiandien mes galimybių susipažinti turime nepalyginamai daugiau. Ar „McDonald‘s“ ir KFC restoranuose, ar internete, ar garsiajame „Juodojo deimanto klube“, ar tiesiog gatvėje – tai net nėra svarbiausia. Ar su DHL kurjeriu, ar su bendaradarbiu, ar „Elektromarkte“ perkant „Philips“ televizorių. Tereikia tik labai panorėti ir, kaip mūsų seneliai – perlipti per savo kvailus socialinius-ekonominius barjerus ir nebijoti ieškoti.

(Straipsnis spausdintas žurnale PLAYBOY)

Categories
Ilgalaikiai santykiai

Priešingybės ilgalaikiams santykiams – netraukia

Populiari teorija, teigianti, jog meilės srityje žmones traukia jų priešingybės – netiesa,- teigia mokslininkai.

Kalifornijos Universiteto mokslininkai išsiaiškino, jog žmones kaip potencialūs partneriai žavi panašios į juos asmenybės.

Mokslininkai tyrė daugiau nei 3000 heteroseksualių vienos pažinčių svetainės vartotojų. Pagal iš priešingos lyties atstovų gautų žinučių skaičių buvo analizuojamas jų populiarumas. Žinoma, svarbu buvo panašios asmenybės, bendri interesai ir net išoriniai panašumai. Taip pat, žmonės buvo linkę bendrauti su panašaus populiarumo žmonėmis.

Tie, kurių populiarumas – nedidelis, dažniausiai rašė taip pat ne itin populiariems asmenims. Taip pat, žmonės mielai rinkosi suderinamumo testus ir ieškojo, kuo panašesnių į save žmonių. Vėliau mokslininkai ištyrė dar daugiau nei milijoną vartotojų. Pastebėta tendencija, jog kalbant apie meilę ar pasimatymus, žmonės renkasi panašaus į save lygmens vartotojus. Jie ieško savęs vertų, panašaus socialinio aktyvumo žmonių. Tai tik patvirtina, jog priešingybių teorijos trauka – neteisinga.

Categories
Ilgalaikiai santykiai Sekso patarimai

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas IIII

Ir paskutinė trijulė, kuria ir baigiu ženklų ir sekso temą yra: Ožiaragis, Vadenis, Žuvys.

Kas gi veža šiuos ženklus?

Ožiaragis

Tai žemės elemento ženklas. Ožiaragiai yra santūrūs, rimti. Jų galvoje sukasi mintys apie mokslą, profesiją. Nors išore jis gali būti ramus, tačiau viduje siaučia aistros, kurių jis nemėgsta demonstruoti.

Po 40 metų ožiaragiai nusimeta santūrumo kaukę. Ne itin romantiški.

Kaip patenkinti Ožiaragius?

Jų nenustebinsite nei romantika, nei seksu. Seksą prisimena tik tiek kiek reikia ir ne daugiau. Jeigu jau susitikote su Ožiaragiu, tai pirmiausia stenkitės pašalinti santūrumą. Kai pamatysite jį dingstant, susitikimą reiktų pagyvinti tauriais alkoholiniais gėrimais. Čia tam, kad jie atsipalaiduotų ir negalvotų, jog pinigai svarbiau nei meilė.

Vandenis

Oro ženklas. Vandenius sujaudins viskas kas nauja ir neįprasta. Progai pasitaikius jie visuomet maištaus ir pasipriešins. Jei Šaulys santykiuose ieško idealo, tai Vandeniams to visiškai nereikia, jie netiki idealais. Jie visuomet ieško naujų pažinčių. Vyrai dažnai nusileidžia savo standartams ir renkasi lengviausią grobį.

Kaip patenkinti Vandenį?

Nežiūrėkite į Vandenį tik kaip į seksualinį instrumentą, parodykite kad jūs gerbiate jo protą ir individualumą. Jie nori išbandyti viską kas nauja. Turite nepamiršti, kad Vandenis mano, jog yra kitoks negu visi.

Žuvys

Šio ženklo žmonės idealistai. Rasti tokį žmogų, kokio jos ieško – neįmanoma, todėl net nesistengia. Pastoviai ieškodamos dvasingumo dažnai sugadina seksualinius santykius dėl savo šaltumo. Žuvims patinka ‘vergo-šeimininko’ santykiai, jos nori būti valdomos valingo kariško žmogaus.

Kaip patenkinti Žuvis?

Bendraujant su šio ženklo žmonėmis reikia apsimetinėti ir leisti į seksą žiūrėti santūriai ar net abejingai. Daugelis moterų Žuvų yra frigidiškos su vyrais elgiasi gudriai, valdingai, šiurkščiai, įžeidžiančiai šitaip norėdamos kompensuoti savo požiūrį į aistrą. Vyrai – romantiški, stengiasi suteikti malonumą savo partnerei.

Tiek apie ženklus ir seksą.

p.s. rašykite jei turite įdomių klausimų.

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas I

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas II

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas III

Linas

www.idomiai.lt

Categories
Ilgalaikiai santykiai

100 būdų pamaloninti žmoną (II)

Tęsiame sąrašą būdų, kaip pamaloninti mylimą moterį. Galbūt visiems žinomi, tačiau dažnai pamiršti patarimai… Taigi:

51. Suplanuokite trumpą romantišką pasivaikščiojimą.

52. Leiskite žmonai žinoti, kad piniginėje visada turite jos nuotrauką.

53. Jei apsistojote viešbutyje, sugalvokite staigmeną: užsakykite butelį šampano ar gėlių.

54. Ypatinga proga, pavyzdžiui, per partnerės gimtadienį, parašykite jai laišką ar gražų atviruką.

55. Jei ruošiatės į ilgą kelionę, pasisiūlykite vairuoti automobilį.

56. Vairuokite atsargiai, neviršykite greičio. Atsižvelkite į mylimosios pageidavimus.

57. Kreipkite dėmesį į moters išvaizdą, nepamirškite pakomentuoti. Pavyzdžiui „Šiandien atrodai nuostabiai“ ar „Atrodai pavargusi“.

58. Prieš kažkur vykstant įsitikinkite, kad žinote kelią, neverskite žmonos nerimauti.

59. Pasiūlykite drauge užsirašyti į šokių pamokas ar bent kartkartėmis kartu pašokite.

60. Parašykite partnerei meilės laišką – jai tai bus labai maloni staigmena.

61. Pasistenkite elgtis taip, kaip santykių pradžioje.

62. Pasisiūlykite atlikti kokį buities darbą, kažką sutaisyti. Tik nesiimkite to, ko negalėsi padaryti gerai.

63. Pasisiūlykite padėti virtuvėje.

64. Suklijuokite sulūžusius daiktus.

65. Pastebėkite, kas dedasi namuose. Jei kažkas sugedo – neverskite žmonos tai nuolat priminti.

66. Skaitydami laikraštį, naujienas, kurios įdomios partnerei, perskaitykite garsiai.

67. Jei mylimoji paprašė surasti/pasakyti kažkokios informacijos, būkite atidus.

68. Atnaujinkite kažkokį seną daiktą, esantį jūsų namuose.

69. Nusiprausęs duše, nuvalykite vonios grindis – kad šios būtų sausos.

70. Atidarykite žmonai duris.

71. Padėkite jai nešti pirkinius.

72. Neleiskite partnerei nešioti sunkių daiktų.

73. Kelionės metu pasirūpinkite jūsų bagažu.

74. Jei žmona plauna indus, pasisiūlykite išvalyti keptuvę ar atlikti kitą nuobodų darbą.

75. Pasidarykite būtinų namuose atlikti darbų sąrašą, pakabinkite jį virtuvėje ir turėdami laiko imkitės to.

76. Kai žmona gamina, įvertinkite jos kulinarinius įgūdžius.

77. Kai mylimoji su jumis kalba, žiūrėkite jai į akis.

78. Kalbėdami su žmona, bent kartkartėmis paimkite ją už rankos.

79. Paklauskite, kaip praėjo jos diena, domėkitės jos draugais, knygomis, kurias jis skaito.

80. Kai partnerė kažką pasakoja, susidomėjimą išreikškite sakydami „taip“, „mhm“, „aha“.

81. Pasidomėkite, kokia mylimosios nuotaika.

82. Jei kurį laiką žmona sirgo, paklauskite, kaip ši jaučiasi.

83. Jei matote, kad partnerė pavargusi, pasiūlykite jai puodelį arbatos.

84. Pasistenkite miegoti eiti vienu metu.

85. Prieš kažkur išeinant, pabučiuokite žmoną.

86. Juokitės, kai mylimoji juokauja.

87. Padėkokite, kai žmona kažką padaro dėl jūsų.

88. Pagirkite jos naują šukuoseną.

89. Raskite laiko tiesiog pabūti dviese.

90. Nekelkite telefono ragelio intymiomis akimirkomis ar kai moteris jums pasakoja kažką svarbaus, dalinasi išgyvenimais.

91. Suplanuokite trumpą kelionę dviračiais.

92. Suorganizuokite pikniką, pasistenkite viskuo pasirūpinti, kad žmonai netektų nerimauti.

93. Pasisiūlykite išskalbti ar padžiauti drabužius.

94. Kartais išeikite pasivaikščioti dviese, be vaikų.

95. Apie kažką diskutuojant parodykite, kad atsižvelgiate į jos nuomonę, bet tuo pačiu turite ir savąją.

96. Parodykite mylimajai, kad jos pasiilgote (pavyzdžiui, grįžus po darbo).

97. Nupirkite jos mėgstamiausių saldainių ar šokolado.

98. Jei maistą dažniausiai perka žmona, pasisiūlykite padėti.

99. Per šventes nepersivalgykite, kad jaustumėtės energingas ir galėtumėte smagiai drauge pavakaroti.

100. Pasiūlykite žmonai perskaityti šį sąrašą ir prirašyti keletą savo punktų.

Pirmieji 50 būdų: 100 būdų pamaloninti žmoną (I)

Categories
Ilgalaikiai santykiai

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas II

Praeitame straipsnyje rašiau apie Aviną, Jautį ir Dvynius. Kas jiems būdinga, bei kaip juos patenkinti.

Primenu, kad čia pateiktą informaciją reiktų priimti tik tuo atveju, jeigu ji gali būti panaudota praktiškai.

Manau, kad su kiekvienom žiniom turi būti elgiamasi kaip su įrankiu, nes kitaip – kokia nauda iš informacijos?

Vėžys

Kas bent šiek tiek domisi astrologija, arba turi gerą vaizduotę iš kart pasakys, jog vėžys tai vandens ženklas. Toliau galime tęsti, jog vanduo susijęs su emocijomis, tai ir žmogus turėtų būti emocionalus.

Taip – visiška tiesa. Vėžys nėra labai išrankus meilės reikaluose, nes dažnai pasiduoda nuotaikų kaitoms, bei įsivelia į įvairius nuotykius. Kai vėžys įsimyli, tuomet jis daro viską, kad įsiteikt arba palepint savo aistros arba meilės objektą. Moterys vėžiai apgaubia vyrus motiniška šiluma, globa, rūpesčiu. Vyrams vėžiams labiau patinka vyresnės moterys.

Kaip patenkinti vėžius?

Šitą labai lengvai įsiminsite. Darykite viską, kad jie nuolatos galėtų jaustis jaunais. Jie dievina jaunatviškumą. Vienintelis būdas vėžiams nugalėti seksualinį troškimą – patekti į vietą, kur praktiškai to negalima padaryti.

Liūtas

Šis girių karalius yra labai aistringas. Liūtai lengvai pasiduoda savo seksualiniams norams su visu aistringumu ir susižavėjimu. Nors tai ir ugnies ženklas, tačiau ne toks agresyvus kaip Avinas. Liūtas niekad nepanaudos neleistinų priemonių prieš savo partnerį, to jam neleis išdidumas, bei savimeilė. Kuo nors susižavėjęs jis visuomet elgsis pagal auksinę taisyklę: aš tavęs noriu, bet jeigu tu manęs nenori, tu man irgi neesi reikalingas. Neretai dėl šio principo jie nepasiekia to ko nori. Tačiau liūtai vyrai visuomet išlieka vyriški, o moterys – moteriškos. Šio ženklo žmonėms kur kas svarbesni ilgalaikiai santykiai, nei seksas.

Kaip patenkinti Liūtus?

Nebijokite pataikauti Liūtui, darykite tai kuo dažniau. Jie labai mėgsta, kai juos bučiuoja, šnibžda meilius žodžius, ir visaip kitaip meilikauja. Moterys gaus žymiai daugiau, jeigu girs vyrų narsumą, didingumą.

Mergelė

Meilės žaidimuose šie žmonės yra šalti, santūrūs. Dažnai šie žmonės analitiškai žiūri į meilę. Gali sakyti, jog ji nereikalinga ar nemadinga. Visa šitai atliekama dėl nusivylimo baimės. Dėl savo analitinio, kritiško mąstymo gali sugalvoti, jog seksas tai gamtos išmonė skirta tik giminės pratęsimui. Šio ženklo žmones labai įskaudina ilgalaikių ‘platoniškų’ santykių nutrūkimas, po tokių atvejų jie vis rečiau bando surasti vienintelę meilę. Po šiuo ženklu gimę žmonės laikomi didžiausiais atsiskyrėliais. Mergelė retai meluoja, ir niekada nemeluoja sau.

Kaip patenkinti Mergeles?

Dėl savo superaktyvaus proto jos yra santūrios kūniškuose reikaluose. Norint jas sudominti reiktų susilpninti emocinę įtampą, tačiau jie taip pripratę prie jos, jog pamiršo paprastą natūralų atsipalaidavimą. Jų nesudominsi glamonėmis. Atrodo viskas prarasta. Tačiau… Nors tai ir vienas iš šalčiausių horoskopo ženklų yra vienas būdas jas patenkinti – įtikinkite, jog ji daro jums paslaugą. Joks šio ženklo žmogus neatsispirs pagundai parodyti, kaip puikiai gali jums tarnauti.

Pavyzdžiai.

Manau iš praeito karto supratote, kaip visą šią informaciją galima panaudoti praktiškai, bet pateiksiu vieną pavyzdį.

‘Susipažinau su mergina, ji labai emocionali, rūpestinga. Bet jaučiu, kad kažkuo ji nepatenkinta. Kaip užkariauti jos širdį?’

Darome prielaidą, jog šios merginos ženklas yra vėžys. Sprendimas paprastas, kaip trečioko: kuo dažniau padėti pasijusti jai jaunai.

Kitus sprendimus sugalvosite patys. Geriausias variantas yra paimti konkrečią situaciją iš gyvenimo, bei pamėginti ją išspręsti su pateiktomis žiniomis. Žinoma yra daug kitų niuansų, bet šiandien tiek. Iki

Linas

www.idomiai.lt

Astrologijos laboratorija: ženklai ir seksas I

Categories
Ilgalaikiai santykiai

8 būdai parodyti savo meilumą

Švelnumas, meilumas padeda abiems partneriams geriau jaustis, labiau vienas kitu pasitikėti, suartina. Yra daugybė subtilių būdų parodyti mylimajam, kaip stipriai šis jums rūpi.

Siūlome 8 būdus parodyti prieraišumą, šilumą:

8. Žaismingas bakstelėjimas

Gera nuotaika, humoras – didelė draugystės dalis. Jei su mylimu žmogumi negalite juoktis, tai kaip galite patogiai jaustis drauge? Žaismingas bakstelėjimas tuo metu, kai juokaujate, smagiai leidžiate laiką – paprastas, bet šiltas meilumo ženklas. Įsitikinkite, kad neužgausite partnerio – per stiprus gestas tikrai nepasirodys meilus!

7. Bučinys į kaktą ar pakaušį

Tai – iš tiesų saldus gestas, ypač – jei vyras daro taip kaskart praeidamas, na, bent kartą per dieną. Tai visada priverčia nusišypsoti!

6. Lengvas kaklo masažas

Tiesiog prieikite ir švelniai ratu pavedžiokite delną ant partnerio kaklo nugaroje. Toks veiksmas – iš tiesų efektingas, puikiai atpalaiduoja ir leidžia arčiau prisiglausti.

5. Pėdomis prisiglauskite prie mylimojo kojų

Ko gero, filmuose tokią sceną matėte daugybę kartų. Partnerių žaidimas kojomis po stalu vakarienės metu – taip pat visada mielas veiksmas. Svarbiausia, būdami būryje žmonių įsitikinkite, kad žaidžiate su savo mylimojo kojomis – antraip kažkas gali jus netinkamai suprasti.

4. Pamirksėkite

Galite nustebti, kaip suintriguoja paprastas subtilus mirktelėjimas!Tai – truputį koketiška, bet miela ir smagu, ypač – kai netikėta. Būnant būryje žmonių, mirktelėkite partneriui ir stebėkite jo reakciją. Nepasimeskite, mylimasis gali ir išrausti!

3. Sėdint ant lovos, įsitaisykite kuo arčiau

Dauguma porų sėdėdami ant kušetės prisiglaudžia vienas prie kito – tai iš tiesų patogu!Galite ant mylimojo užkelti ir savo koją – tai suteiks dar daugiau artumo, gal net… aistros!

2. Laikykite už rankos

Juk taip gražu žiūrėti, kai senyva porelė eina susikabinusi rankomis!Tai – švelnumo ženklas, priverčiantis pasijusti romantiškiau. Ar galėtų kažkas pykti dėl to, kad mylimas žmogus viešumoje paima už rankos?

1. Pabučiuokite, kai mažiausiai to tikimasi

Atsitiktiniai bučiniai visada suteikia daugiau laimės!Vienintelis metas, kai toks gestas gali suerzinta – kuomet partneris su kažkuo kalbasi, diskutuoja. Beje, bučkiai – siurprizai turi džiuginti ne tik lūpas: nepamirškite kaklo, rankos, peties ar…

Ko gero, dauguma žinote, jog tokie veiksmai – meilūs, romantiški, tačiau ar prisimenate tai kasdien? Kaip jūs parodote, kad mylite ir vertinate savo antrąją pusę?